Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-865-815/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-19
Bylos Nr.: eI-865-815/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03169-2016-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: S. G.
Atsakovas: Trakų rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Trakų energija“, D. B.
Advokatai: Gintaras Algirdas Perednis, Renata Janušytė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-865-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03169-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 30.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjos S. G. atstovams J. S. ir advokatui Algirdui Gintarui Peredniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. G. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Trakų energija“ ir D. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja S. G. (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama advokatės Renatos Janušytės (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-427-2000 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1.1. panaikinti Trakų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. AP8-504 (toliau – ir sprendimas Nr. AP8-504);

1.2. panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) 2016 m. balandžio 29 d. raštą Nr. AP3-1595 „Dėl komisijos išvadų ir siūlymų“ (toliau – ir raštas Nr. AP3-1595);

1.3. įpareigoti Trakų rajono Savivaldybės administraciją pašalinti padarytus pažeidimus, neteisėtai atjungiant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų ir išspręsti susidariusią situaciją;

1.4. įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti Trakų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) kompetencijai priskirtus veiksmus dėl UAB „Trakų energija“ (toliau – ir Bendrovė) ir D. B. neteisėtais veiksmais namui padarytos žalos;

1.5. įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl nekompetentingus sprendimus priėmusių bei jų kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą vilkinančių Savivaldybės darbuotojų atsakomybės;

1.6. priteisti iš atsakovės valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė (buv. „Prienų energija“), šilumos tiekėja Trakų rajone pagal koncesijos sutartį su Savivaldybe, 2014 m. balandžio 1 d. neteisėtai atjungė daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas, ir Daugiabutis), nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų (t. y. neparengus projekto, neįrengus alternatyvaus šildymo, be Savivaldybės administracijos leidimo), o atsakovė Savivaldybės administracija nekontroliavo Bendrovės vykdomų neteisėtų veiksmų, nors tokią pareigą kontroliuoti ir stabdyti, turėjo, taip pat nurodo, kad sprendimas Nr. AP8-504 yra neteisėtas ir nepagrįstas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Dėl faktinių aplinkybių

2.1.1. Pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Daugiabučiui namui, taip pat ir Butui, 2014 m. balandžio 1 d. buvo nutrauktas centralizuoto šildymo tiekimas, iki šiol Butas nešildomas, pelija ir drėksta sienos.

2.1.2. 2013 m. D. B. nepagrįstai vykdė Daugiabučio namo gyventojų, veikiančių Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, reg. Nr. 4-207 (toliau – ir Sutartis) (Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotojas ją įregistravo 2013 m. rugsėjo 10 d.) pagrindu, įgaliotos atstovės pareigas, nes Sutarties sudarymo faktas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), kaip tai nustatyta Sutarties 7.9, 27, 32 punktuose. 2013 m. rugpjūčio 9 d. balsavimo raštu protokolas dėl centralizuotai tiekiamo šildymo nutraukimo (toliau – ir protokolas) sudarytas mėnesiu anksčiau, negu Sutartis registruota (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (bet neįregistruota NTR), taigi, Sutarties dalyviai pirmiausiai priėmė sprendimą nutraukti šildymą ir tik po to (praėjus mėnesiui) D. B. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje registravo pačią sutartį. Tos pačios datos ir faktai įrašyti D. B. 2013 m. rugsėjo 12 d. prašyme dėl rašytinio pritarimo išdavimo, nurodant, kad Sutartis registruota seniūnijoje 2013 m. rugsėjo 10 d., o balsavimo raštu protokolas sudarytas 2013 m. rugpjūčio 9 d. Daugiabučio namo gyventojai, balsuodami už pritarimą „pavesti valdytojui atjungti namą nuo centralizuoto šildymo sistemos“ (protokolo 1.1 punktas) siekė, kad būtų pasirinktas šildymui kito šilumnešio ar energijos rūšies tiekimas atjungiamam namui šildyti. Be to, buvo reikalingas atskiras rašytinis kiekvieno gyventojo pritarimas alternatyvaus šildymo projekto sprendiniams (protokolo 1 punktas), tačiau kitas šilumnešis ar energijos rūšies tiekimas nebuvo pasirinktas, nebuvo projekto ir jo sprendinių. Sutikimą nutraukti centralizuotą šildymą nuo 2013 m. spalio 1 d. (protokolo 1.2 punktas) davė tik 5 butų savininkai, neturintys įsiskolinimo (arba 4, jeigu butas Nr. 9 balsavimo metu jau buvo atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų), o dalyvavo 13 gyventojų, iš jų 12 – butų savininkų, 1 butas priklauso Savivaldybei; iš 12 butų savininkų pritarimą sprendimui nutraukti namui centralizuotai tiekiamą šildymą nuo 2013 m. spalio 1 d. turėjo išreikšti pusė plius 1, t. y. ne mažiau kaip 7 savininkai, neturintys įsiskolinimo, kad sprendimas būtų priimtas, o pritarė tik 5 (arba 4), taigi, nepakako balsų. Toks sprendimas negalėjo būti laikomas priimtu, net jeigu Sutartis būtų galiojanti, tačiau protokole nepagrįstai konstatuota „priimtas“.

2.1.3. Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 18 d. išdavė Daugiabučio namo gyventojams pažymą Nr. AP5-230 dėl daugiabučio namo šilumos tiekimo įrenginių atjungimo vartotojų iniciatyva (toliau – ir pažyma Nr. AP5-230). Daugiabučio namo gyventojai 2013 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydami atidėti Daugiabučio namo įrenginių atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų iki 2013 m. / 2014 m. šildymo sezono pabaigos (gyventojai nesuprato, apie kokius projektus kalbama ir kas juos rengia). Be to, remiantis Savivaldybės administracijos direktorės sušaukto pasitarimo dėl Daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų 2013 m. spalio 1 d. protokolu, Daugiabučio namo gyventojai pareiškė, jog jiems nebuvo tinkamai paaiškinta visa atjungimo procedūra, kad dalis gyventojų – senyvo amžiaus, jiems sunku suprasti atjungimo procedūrą ir jos pasekmes, protokole pasirašinėjo, nesuvokdami savo veiksmų. Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. AP3-4095 „Dėl daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų atidėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. AP3-4095), adresuotu Bendrovei (buv. UAB „Prienų energija“) bei Daugiabučio namo gyventojams, prašė Daugiabučiui namui tiekti šilumą 2013 m. / 2014 m. sezoną. Taigi, 2014 m. dėl išvardytų aplinkybių D. B. iniciatyva, bendradarbiaujant su Savivaldybės administracija, remiantis Sutartimi ir kitais reikalavimų neatitinkančiais raštais, 2014 m. balandžio 1 d. dalis Daugiabučio namo butų buvo atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, neparengus projekto, nepasirinkus ir neįvedus alternatyvaus šildymo būdo, pažeidžiant įstatymus.

2.1.4. Pareiškėjos įgaliota atstovė J. S. (toliau – ir Atstovė) 2016 m. sausio 6 d. pateikė prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui, nurodydama nepagrįstai Butui atjungto centralizuoto šildymo aplinkybes bei prašydama skirti 500 Eur sumą šildymo prietaisų įrengimui Bute, tačiau Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. vasario 2 d. rašte Nr. AP3-359 „Dėl 2016 m. sausio 06 d. prašymo“ (toliau – ir raštas Nr. AP3-359) Atstovės skundo netenkino, nurodė, kad Daugiabutis namas atjungtas nuo centralizuoto šildymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. 1-297 patvirtintomis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Atstovė 2016 m. sausio 29 d. skunde prašė spręsti klausimą dėl situacijos, susidariusios dėl D. B., veikusios Sutarties dalyvių įgaliotos atstovės vardu, bei Savivaldybės administracijos veiksmais ir neveikimu Butui ir Daugiabučiui namui padarytos žalos. Atsakovė rašte Nr. AP3-1595 pateikė išvadą dėl Daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, konstatuodama, kad atjungimas atliktas teisėtai, o Atstovės skundas nepagrįstas. Atstovė 2016 m. birželio 2 d. skunde „Dėl Trakų rajono savivaldybės neveikimo neteisėtai atjungiant daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų“, pateiktame Komisijai, prašė panaikinti raštą Nr. AP3-1595 ir įpareigoti Savivaldybę atlikti veiksmus: įpareigoti 2016 m. sausio 29 d. skundą Nr. AP4-184 nagrinėti iš naujo, įpareigoti pašalinti padarytą pažeidimą, neteisėtai atjungiant namą nuo centralizuotai tiekiamų šilumos tinklų ir išspręsti susidariusią situaciją, įpareigoti atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl Bendrovės ir D. B. neteisėtais veiksmais namui padarytos žalos, įpareigoti atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl nekompetentingus sprendimus priėmusių bei jų kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą vilkinančių savivaldybės darbuotojų atsakomybės. Komisija sprendime Nr. AP8-504 Atstovės skundo netenkino.

2.2. Butas nešildomas jau 2 šildymo sezonus – 2015 m., 2016 m, žala yra padaryta ir tebedaroma Buto patalpoms, jose esantiems daiktams, įrenginiams ir inžinerinėms sistemoms, kaimyniniams butams, su kuriais Butas turi bendras sienas ir grindis / lubas, bendroms namo konstrukcijoms (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. V-1081 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ (toliau – ir HN 42:2009) daugiabučio namo bute šildymo sezono metu turi būti + 18 ?C–+ 22 ?C šilumos, tačiau Butas antrus metai šąla ir drėksta. Žala padaryta ir tebedaroma ir Daugiabučiui namui: dalyje butų iki šiol neįrengtas alternatyvus šildymo būdas, šie butai visiškai nešildomi 2 sezonus, dalyje butų, kuriuose kai kurie savininkai savo lėšomis įsirengė alternatyvų šildymo būdą, šildymo sezono metu niekas negyvena, todėl šildymas šiuose butuose nevykdomas, dalyje butų savininkai šildosi nepakankamai, nepalaikoma vidaus temperatūros norma, todėl daug butų name, bendros sienos, kaimyniniai butai, bendrojo naudojimo objektai ir inžinerinės sistemos dėl nepakankamo šildymo ar visiško nešildymo šildymo sezono metu šąla, drėksta, pelija, namo šildymo sistema išbalansuota, nuolatinis namo šildymas nevyksta, be to, nežinoma, ar atskirų butų savininkų savarankiškai įsirengti šildymo įrenginiai atitinka reikalavimus, ar yra saugūs naudoti, nekelia pavojaus namui. Be to, žala padaryta ir pareiškėjos sveikatai: iki 2015 m. sausio 12 d. ji gyveno nešildomame Bute, tai neabejotinai paveikė jos sveikatos būklę; nuo 2015 m. sausio 12 d., ištikus insultui, iki 2015 m. liepos 1 d. buvo gydoma ligoninėse, poinsultiniai padariniai (ryški kairė hemiparezė) liks visam gyvenimui, dėl to ji turės kasmet gydytis slaugos ligoninėse.

2.3. Sprendime Nr. AP8-504 nepagrįstai padaryta išvada, kad Daugiabučio namo gyventojai, balsuodami protokole, veikė Sutarties pagrindu. Sutarties tekstą (nepateiktą kiekvienam gyventojui, kas buvo privaloma, neužpildytą pagal reikalavimus, nepateiktą NTR įregistruoti) D. B. pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijai įregistruoti praėjus mėnesiui po Daugiabučio namo gyventojų balsavimo, t. y. tik 2013 m. rugsėjo 10 d., be to, Sutartis nebuvo pateikta NTR tvarkytojui, taigi, nėra teisinio pagrindo Sutartį laikyti galiojančia (nesilaikant sutarties formai keliamų reikalavimų, ji yra negaliojanti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsnis) ir D. B. laikyti buvusia Daugiabučio namo gyventojų įgaliota atstove (D. B. 2013 m. spalio 3 d. pranešime (duomenys neskelbtini) seniūnui pareiškė atsistatydinusi iš Daugiabučio namo Sutarties pagrindu įgalioto asmens pareigų). Sprendime Nr. AP8-504 Komisija nepagrįstai atsisakė įvertinti pareiškėjos motyvus dėl Sutarties teisėtumo, nurodė, kad įregistravimas NTR nėra privalomas, o Daugiabučio namo gyventojai teisėtumo teisme neskundė. Pažymėtina, jog Jungtinės veiklos sutarties 7.9, 27, 32 punktuose nustatytas privalomas sutarties įregistravimas valstybės įmonėje Registrų centre (pagal 7.9 punktą įgaliotinis, veikdamas Sutarties dalyvių vardu atsako už Sutarties dokumentų ir duomenų teikimą NTR tvarkytojui, pagal 27 punktą Sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo faktas įregistruojamas NTR per Sutartyje nurodytą terminą, pagal 32 punktą „Sutartis sudaroma _ egzemplioriais – po vieną kiekvienam Sutarties dalyviui ir valstybės įmonei Registrų centrui). Pažymėtina, kad atsakovei suponuojama pareiga, priimant sprendimus konkrečiu klausimu, patikrinti prašymą pagrindžiančių dokumentų teisėtumą. Trakų rajono savivaldybė turi pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti Sutartyje įgaliotų asmenų veiklą, susijusią su įstatymuose ir kituose teisės aktuose jiems priskirtų funkcijų vykdymu (CK 4.83 straipsnio 3 dalies), o jeigu savininkai neįsteigia bendrijos / ją likviduoja, nesudaro jungtinės veiklos sutarties / ją nutraukia ir nepasirenka administratoriaus, jį skiria savivaldybė (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys). Nors D. B. 2013 m. spalio 3 d. pranešė atsistatydinusi iš Daugiabučio namo Sutarties pagrindu įgalioto asmens pareigų, tačiau tai nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes įgaliotas atstovas išrenkamas ir perrenkamas tik gyventojų susirinkime, balsavimu pritariant perrinkimui ne mažiau kaip pusei plius 1 savininkų.

2.4. Sprendime Nr. AP8-504 nepagrįstai nurodyta, kad protokolas, kuris patvirtina, jog 80 proc. dalyvių balsavo už Daugiabučio namo atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, taip pat ir pareiškėja, yra teisėtas, pagrįstas ir nenuginčytas. Savivaldybė prižiūri ir kontroliuoja jungtinės veiklos sutartyje įgaliotų asmenų veiklą, susijusią su įstatymuose ir kituose teisės aktuose jiems priskirtų funkcijų vykdymu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), tačiau šiuo atveju atsakovė, 2013 m. svarstydama klausimą dėl Daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, nepagrįstai protokolą įvertino kaip teisėtą, neatsižvelgusi į aplinkybes, jog pareiškėjos ir dar 2 balsavusių asmenų balsai negalėjo būti įskaičiuoti, nes balsavimo metu jie turėjo įsiskolinimą šilumos tiekėjui – protokolo tekste aiškiai parašyta, kad sprendimą gali priimti tik savininkai, neturintys įsiskolinimo (cituojant Taisykles). Be to, tiek pareiškėja, tiek visi balsavusieji asmenys nesuprato, už ką balsuoja (minėta, kad Daugiabučio namo gyventojai 2013 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. AP2-2436 Savivaldybės administracijai nurodė, kad nesupranta, apie kokius projektus kalbama, kas juos rengia; Savivaldybės administracijos direktorės sušaukto 2013 m. spalio 1 d. pasitarimo dėl namo atjungimo protokole nurodyta, jog gyventojai paaiškino, kad jiems nebuvo tinkamai paaiškinta visa atjungimo procedūra, dalis namo gyventojų yra senyvo amžiaus ir jiems sunku suprasti ir pačią atjungimo procedūrą, ir jos pasekmes, daugelis butų savininkų pasirašinėjo protokolą, nesuvokdami, ką daro, nes jiems buvo žadama nauda). Reikšminga ir tai, jog protokolo 1 ir 1.1 punktuose nustatyta, jog Daugiabučio namo gyventojai balsuoja už namo atjungimą, vykdomą pagal nustatytą tvarką – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatus, t. y. namo valdytojas (Jungtinės sutarties dalyvių įgaliotas atstovas, bendrijos pirmininkas arba administratorius) privalo parengti namo atjungimo nuo centralizuotai tiekiamo šildymo tinklų projektą alternatyvaus šildymo įrengimui (surasti licencijuotą rangovą, kuris parengia projektą), gauti po projekto sprendiniais visų gyventojų rašytinį pritarimą, pateikti projektą savivaldybei, gauti savivaldybės pritarimą projektui, surasti licencijuotą rangovą alternatyvaus šildymo įrengimui, įrengti alternatyvų šildymą, gauti savivaldybės leidimą atjungimui ir tik tada gyvenamasis namas gali būti atjungiamas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Šiuo atveju atsakovė nekontroliavo minėto proceso, dėl to Daugiabutis namas buvo atjungtas, nesilaikant nustatytos tvarkos (be projekto, be alternatyvaus šildymo įrengimo, be savivaldybės leidimo), dėl šios ir anksčiau paminėtų priežasčių Savivaldybė nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos Atstovės argumentus, o skundžiamame sprendime nepagrįstai atsisakyta vertinti protokolo teisėtumą.

2.5. Sprendime Nr. AP8-504 klaidingai konstatuota, kad pareiškėjos 2016 m. sausio 29 d. skundo nagrinėjimui Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. AP2-356 buvo sudaryta komisija, kuri, išnagrinėjusi turimą medžiagą, padarė išvadą, kad Daugiabučio namo atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo 2013 m. buvo atliktas teisėtai. Pirma, pagal šilumos tiekėjos UAB „Prienų energija“ (dabar – Bendrovė) 2015 m. balandžio 13 d. pažymą Nr. 2.15-263 Daugiabutis namas atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos ne 2013 m., o nuo 2014 m. balandžio 1 d. Antra, nei Savivaldybės administracijos direktorius, nei Savivaldybės komisija, nei Komisija, nei šilumos tiekėjas / Bendrovė, nei D. B. iki šiol nėra pateikę nei Savivaldybės administracijos leidimo Daugiabučio namo atjungimui nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, nei Daugiabučio namo valdytojo parengto ir Savivaldybės administracijos patvirtinto projekto Daugiabučio namo atjungimui, o būtent tai yra sąlygos teisėtam Daugiabučio namo atjungimui pagal Taisyklių reikalavimus, kurios nebuvo įvykdytos.

2.6. Spendime Nr. AP8-504 nepagrįstai nurodyta, kad, remiantis Daugiabučio namo gyventojų 2013 m. rugsėjo 24 d. prašymu, atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų buvo atidėtas iki 2013 m. / 2014 m .šildymo sezono pabaigos. Šioje situacijoje neaišku, kodėl Daugiabučio namo atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų buvo atidėtas iki 2013 m. / 2014 m. sezono pabaigos, nes protokolo 1.2 punktui (t. y. „sutinkame / nesutinkame, kad namo centralizuotas šildymas būtų nutrauktas nuo 2013 m. spalio mėn. 01 d.“) pritarė tik 4 balso teisę turėję Daugiabučio namo butų savininkai (arba 5, jeigu butas Nr. 9 balsavimo metu dar nebuvo atsijungęs; butas Nr. 2 priklausė Savivaldybei, todėl G. B. dalyvavimas / balsavimas neįskaičiuojamas; butas Nr. 22 – skolininkas, o skolininkų balsai neįskaičiuojami; butas Nr. 9, kaimynų teigimu, balsavimo metu jau buvo atsijungęs nuo centralizuotai tiekiamo šildymo), todėl šio klausimo priėmimui neužteko balsų (t. y. sprendimą priima ne mažiau kaip pusė plius 1 neturinčių įsiskolinimo savininkų). Protokole klaidingai įrašyta, kad punktas / klausimas 1.2 yra priimtas. Taigi, Daugiabučio namo gyventojai nepritarė centralizuotai tiekiamo šildymo nutraukimui nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl neaišku, kodėl Daugiabučio namo gyventojai prašė atidėti atjungimą iki 2013 m. / 2014 m. šildymo sezono pabaigos, pateikdami Savivaldybei 2013 m. rugsėjo 24 d. prašymą Nr. AP2-2436, ir dėl kokių priežasčių Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 26 d. atsakyme Nr. AP3-4095, adresuotame ne tik gyventojams, bet ir šilumos tiekėjui, nurodė: „prašome daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekti šilumą 2013 / 2014 metų šildymo sezonui “.

2.7. Spendime Nr. AP8-504 nurodyta, jog Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 23 d. išdavė pažymą Nr. AP5-230, tenkindama vartotojų prašymą su sąlyga, kad projektas bus parengtas, panaudojant atsinaujinančius neiškastinius išteklius. Būtent pažymoje Nr. AP5-230 Savivaldybės administracija nurodė sąlygas, kurias įvykdžius galima gauti leidimą atjungti Daugiabutį namą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Tam, kad prašymas atjungti Daugiabutį namą būtų patenkintas, turi būti parengtas ir suderintas projektas, vadovaujantis Taisyklėmis („Daugiabučių namų šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Taisyklių VIII skyrius „Šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva. Projektas turi būti parengtas ir suderintas vadovaujantis minėtų Taisyklių reikalavimais), tačiau minėtos sąlygos neįvykdytos, projektas neparengtas, prašymas atjungti Daugiabutį namą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų nepatenkintas, leidimas atjungti Daugiabutį namą neišduotas. Be to, nors Savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. pranešime patvirtinta, kad daugiabutyje galimas alternatyvus šildymo būdas, panaudojant gamtines dujas, nes namas yra kultūros vertybių paveldo teritorijoje, tačiau pagal Atstovės duomenis projektas dėl šildymo įrengimo, panaudojant gamtines dujas, Daugiabutyje nėra vykdomas ir nėra planuojamas vykdyti.

2.8. Spendime Nr. AP8-504 klaidingai nurodyta, kad šiuo metu Daugiabutyje vykdomi elektros energijos tiekimo rekonstravimo darbai dėl numatomo butuose įrengti šildymo elektra. Pagal Atstovės duomenis Daugiabutyje neplanuojama įrengti šildymo elektra, joks projektas dėl Daugiabučio namo šildymo elektra nėra nei rengiamas, nei planuojamas. Daugiabučio namo elektros inžinerinės sistemos yra avarinės būklės, kelia pavojų gyventojų gyvybėms ir turtui, todėl po ilgai trukusių reikalavimų, ginčų, derinimų, susirinkimų ir balsavimų Daugiabutyje, kurį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. administruoja namo administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“, vykdomas daug lėšų kainuosiantis elektros inžinerinių sistemų rekonstrukcijos projektas, rekonstrukcijos darbus pradedant 2016 m. rudenį; šis projektas yra visiškai nesusijęs su Daugiabučio namo atjungimu nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, to priežastimis ir pasekmėmis. Jokių projektų Daugiabučio namo šildymui alternatyviais šildymo būdais, t. y. panaudojant gamtines dujas, elektrą ar kitus atsinaujinančius neiškastinius išteklius, Daugiabučio namo valdytojas UAB „Namų priežiūros centras“ šiuo metu nevykdo, nerengia ir neplanuoja.

2.9. Taigi, Komisija nevisapusiškai išnagrinėjo Atstovės nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, formaliai konstatavo, jog Daugiabutis namas ir Butas teisėtai ir pagrįstai buvo atjungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, nenustačius jokių procedūrinių pažeidimų, neatkreipė dėmesio į tai, jog iki šiol nepateiktas namo valdytojo (jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioto atstovo, bendrijos pirmininko arba administratoriaus) parengtas namo atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų projektas alternatyvaus šildymo įrengimui (licencijuoto rangovo paruoštas projektas), į tai, jog po projekto sprendiniais negauti visų gyventojų rašytiniai pritarimai, nėra Savivaldybės administracijos išduoto pritarimo projektui, Savivaldybės administracijos išduoto leidimo namo atjungimui nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, dėl nurodytų priežasčių Komisija priėmė nepagrįstą sprendimą Nr. AP8-504.

II

Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad pareiškėjos nurodyti argumentai, jog būtent atsakovė nekontroliavo Bendrovės vykdomų neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 12 d. gavo Sutarties dalyvių įgaliotos atstovės D. B. prašymą dėl Daugiabučio namo vartotojų pasirinkimo (savo iniciatyva) atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Atsakovė 2013 m. rugsėjo 18 d. išdavė pažymą Nr. AP5-230, kurioje nurodyta, kad Daugiabučio namo vartotojų prašymas tenkinamas su sąlyga, jog projektas bus parengtas, panaudojant atsinaujinančius neiškastinius išteklius (elektros, saulės, aeroterminę, hidroterminę energijas, biodujas ir kitus atsinaujinančius neiškastinius išteklius, kurių panaudojimas technologiškai galimas ateityje). D. B. 2015 m. vasario 5 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją su dar vienu prašymu patikslinti pažymą Nr. AP5-230. Atsakovė 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. AP3-492 nurodė, jog Daugiabučiui namui gali būti pasirinktas alternatyvus šildymo būdas, panaudojant gamtines dujas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) miesto Specialiuoju šilumos ūkio planu, patvirtintu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 3 d. sprendime Nr. Sl-250 „Dėl atnaujinto (duomenys neskelbtini) miesto šilumos ūkio specialiojo plano tvirtinimo“. Centralizuotas šildymas, Daugiabučiui namui buvo nutrauktas nuo 2013 m. / 2014 m. šildymo sezono pabaigos.

2. Pareiškėjos Bute esanti šildymo sistema kartu yra ir Daugiabučio namo bendrosios šildymo sistemos dalis, t. y. bendroji inžinerinė įranga, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendraturčiams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis); butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai juos prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) civilinę bylą Nr. 3K-7-359/2007). Taigi, patys savininkai rūpinasi atsijungimo procesu, būtent jie turi laikytis specialiųjų atsijungimo sąlygų, o ne Savivaldybės administracija. Savininkai privalo patys parengti projektą (gauti pritarimą būtent tokiam projektui), pasirūpinti alternatyviu šildymu (pritarus tokiam projektui gauti sąlygas iš būsimo šilumos tiekėjo), atsakovės leidimas išduodamas tik pateikus ir su ja suderinus visus reikiamus dokumentus. Atliekant daugiabučio namo šilumos įrenginių atjungimą, savininko funkcijas vykdo ir darbus organizuoja ne patys būtų savininkai, tačiau namo valdytojas; valdytoju laikomas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartyje įgaliotas asmuo arba teisės aktuose nustatyta tvarka paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Vadinasi, patys gyventojai išreiškia savo valią ir išsirenka asmenį, tinkamą atstovauti jų interesams. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai sudarė Sutartį, pagal kurią Daugiabučio įgaliota atstove išrinkta D. B.. Pareiškėja skunde kelia klausimą dėl Sutarties teisėtumo, tačiau Sutarties įregistravimas NTR nėra privalomas (priešingai, negu, pavyzdžiui, bendrijos nuostatų), be to, niekas Sutarties teisėtumo neginčijo įstatyme nustatyta tvarka.

3. Daugiabučio namo gyventojai 2013 m. rugpjūčio 9 d. balsavimo raštu protokole išreiškė savo valią dėl namo atjungimo, t. y. jis bus vykdomas pagal nustatytą tvarką – Taisykles. Vėliau, praėjus daugiau kaip mėnesiui, 2013 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. AP2-2436 Daugiabučio namo gyventojai vėl kreipėsi į Savivaldybės administraciją, nurodydami, jog sutiko su centrinio šildymo atjungimu, tačiau tik ne per tokį trumpą laikotarpį (tiek protokolą, tiek šį raštą pasirašė ir pareiškėja). Akivaizdu, jog gyventojų valia atsijungti buvo išreikšta aiškiai, o butų savininkų teiginys, kad jiems nesuprantamas atsakovės išduotos pažymos turinys ir nesuprantama, apie kokius projektus kalbama ir kas juos rengia, nėra pagrįstas. Gyventojai, pasirašydami tiek Sutartį, tiek protokolą turėjo įvertinti prisiimtų įsipareigojimų apimtis, vertinti pasekmes, kurias sukelia tokių dokumentų pasirašymas, nes priimti sprendimai susiję su jų asmenine nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad dar iki minėtų dokumentų pasirašymo dalis Daugiabučio namo gyventojų jau buvo atsijungę nuo centralizuoto šildymo.

Atsiliepimas

4. Atsakovė, išduodama pažymą Nr. AP5-230, pritarė galimam atsijungimui, tai patvirtina nurodyta sąlyga – parengti projektą, panaudojant neiškastinius išteklius, tačiau ne pačiam projektui, nes aktualiu laikotarpiu šilumos vartotojų įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos buvo reglamentuotas Taisyklių 104–124 punktuose (galiojo nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), Daugiabučio namo atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos galimas tik laikantis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos.

5. Dėl sprendimo Nr. AP8-504 panaikinimo ir prašymų įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus

5.1. D. B., teikdama paaiškinimus Komisijai dėl Atstovės 2016 m. birželio 2 d. skundo, raštu nurodė, jog 2013 m. ji buvo Daugiabučio namo butų savininkų, veikiančių Sutarties pagrindu, įgaliota atstovė, gyventojams išreiškus norus atsijungti nuo centralizuoto šildymo, konsultuotasi su UAB „Prienų energija“ atstovais, 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo sušauktas gyventojų susirinkimas ir dauguma nusprendė dėl atsijungimo nuo centralizuotai teikiamos šilumos. Bendrovė Komisijai paaiškino, kad Daugiabučio namo daugumos gyventojų prašymu namas, pasibaigus 2013 m. / 2014 m. šildymo sezonui, buvo atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, taip pat patvirtino, kad jokie šilumos trasų šalinimo, ardymo darbai nebuvo atlikti, todėl pastatas nėra atjungtas nuo šilumos perdavimo tinklų.

Šalies argumentai

5.2. Pareiškėja skunde prašo įpareigoti Savivaldybės administraciją pašalinti padarytus pažeidimus, neteisėtai atjungiant Daugiabutį namą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, ir išspręsti susidariusią situaciją, atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl Bendrovės ir D. B. neteisėtais veiksmais namui padarytos žalos, atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl nekompetentingus sprendimus priėmusių bei jų kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą vilkinančių savivaldybės darbuotojų atsakomybės, tačiau šie prašymai yra nepagrįsti, nes pareiškėja nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o žalos atlyginimo klausimą nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

III

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Trakų energija“ atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia iš esmės tokius argumentus.

1. Bendrovė 2013 m. rugpjūčio 9 d. gavo Daugiabučio namo butų savininkų, veikiančių Sutarties pagrindu, balsavimo raštu protokolą, kuriame nurodyta, kad priimtas sprendimas nutraukti namo centralizuotą šildymą nuo 2013 m. spalio mėn. 1 d. Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 18 d. nurodė, kad šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva prašymas tenkintinas, su sąlyga, jog projektas bus parengtas, panaudojant atsinaujinančius neiškastinius išteklius. Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 24 d. gavo dalies Daugiabučio namo gyventojų raštą-prašymą, kuriame dar kartą patvirtintas gyventojų pasirinkimas nutraukti centralizuotai ruošiamos šilumos tiekimą, bet prašyta pakoreguoti terminus, t. y. nutraukti namo centralizuotą šildymą nuo 2013 m. / 2014 m. šildymo sezono pabaigos. 2013 m. spalio 1 d. įvyko Savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) miesto seniūno, Bendrovės atstovų ir Daugiabučio namo gyventojų pasitarimas, jo metu gyventojai dar kartą patvirtino, kad iš tiesų nusprendė nebesinaudoti centralizuotai tiekiama šiluma, tačiau ne nuo 2013 m. / 2014 m. šildymo sezono, o vėliau, todėl paprašė, kad 2013 m. / 2014 m. šildymo sezoną šiluma jų namui vis dar būtų tiekiama centralizuotai. Atsižvelgiant į gyventojų prašymą, 2013 m. / 2014 m. šildymo sezoną dauguma Daugiabučio namo gyventojų toliau šildėsi centralizuotai tiekiama šiluma ir turėjo laiko pertvarkyti savo vietinio šildymo sistemas, todėl tik prasidėjus 2014 m. / 2015 m. šildymo sezonui šiluma Daugiabučiui namui nebebuvo teikiama.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, bendrosios pastato inžinerinės sistemos (taip pat ir pastato šilumos punktas, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai ir radiatoriai, rankšluosčių džiovintuvai) yra pastato bendrojo naudojimo objektai, jų valdymas, tinkama prižiūra, remontas ar kitoks tvarkymas yra butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) atsakomybė (CK 4.81–4.85 straipsniai), todėl Bendrovė negali atsakyti už tai, kas yra ne jos atsakomybė, t. y už pastato vidaus inžinerinių sistemų (šilumos punkto ir vamzdynų) būklę, tačiau Bendrovė patvirtina, kad jokie jos valdomų šilumos tiekimo trasų šalinimo, išardymo darbai nebuvo atlikti, pats pastatas nėra atjungtas nuo šilumos perdavimo tinklų, todėl iki šiol yra išlikusi teorinė galimybė atnaujinti šilumos teikimą Daugiabučiui namui, jeigu: būtų gautas pagal CK nustatytą tvarką priimtas gyventojų sprendimas atnaujinti centralizuotai ruošiamos šilumos tiekimą (Bendrovės žiniomis, to pageidauja tik pareiškėja, o visi kiti pastato bendraturčiai yra prieš atnaujinimą), o po to pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, ruošdamasis šildymo sezonui, atliktų Taisyklėse ir kituose teisės aktuose reglamentuotus darbus ir pagal nustatytą tvarką parengtų bei pasirašytų pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą. Pažymėtina, kad praktiškai gali kilti sunkumų, nes 2 m. neeksploatuojamą šiluminę trasą gali būti pažeidusi korozija, tad gali būti reikalingas remontas prieš pradedant ją naudoti.

3. Bendrovė dėl visų kitų skunde nurodytų aplinkybių nepasisako, nes ginčytini namo bendraturčių teisių ir tarpusavio santykių klausimai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Bendrovė, jeigu yra poreikis, pasirengusi bendradarbiauti, sprendžiant labiausias socialiai pažeidžiamų Daugiabučio namo gyventojų apsirūpinimo vietiniais šilumos gamybos įrenginiais klausimus.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos S. G. atstovai J. S. ir advokatas Algirdas Gintaras Perednis (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-768-4230) iš esmės rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje liudytoja E. S., be kita ko, paaiškino: ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su vyru; prieš 3–4 metus išjungė šildymą; vyko į Trakus, prašė nors kuriam nors laikui palikti šildymą ir jo neišjungti; nors vykdavo susirinkimai, bet gyventojams nieko neaiškino, jiems paprastiems žmonėms, kažką protingai aiškindavo apie planus ir pan.; pasakydavo patiems susijungti vamzdynus, tada galės įjungti; net buvo siūloma pirmiems trims pasirašiusiems pastatyti katilus ar radiatorius; su vyru butą šildo elektra, įsirengė pakabinamas plokštes, kurios jungiamos į elektros tinklą; ji augina mažą vaiką, kai buvo nuvykusi į Trakus vos neverkė, kad jos vaiką palieka šalti; pirmasis susirinkimas vyko rudenį, nes viskas vyko prieš pat šildymo sezoną, jis įvyko aikštelėje; jie jokios iniciatyvos atsijungti šildymą nerodė, buvo išdalinti lapai (rinkti parašai), kuriuose reikėjo nurodyti, ar sutinka / nesutinka su šildymo išjungimu, jie pasirašė, jog nesutinka; buvo net grasinama, nors ir neakivaizdžiai, buvo sakoma, kad nėra prasmės šokinėti, vis tiek nieko nepadarys, o šildymas bus išjungtas; B., kuri gyvena šiame name, buvo suinteresuota atsijungti šildymą, nes tuo metu, kiek liudytoja supranta, B. jau buvo pradėjusi atsijungimo procesą, berods įsirenginėjo savo bute atskirą šildymo sistemą, jai buvo nesvarbu, kaip kiti gyventojai spręs šildymo problemą; seniūnas nieko nežinojo; įsirengiant šildymą elektra, kilo problemų dėl buto galingumo (per mažas), ir dabar išsijungia; išjungus šildymą, bute atsirado pelėsis, siena visa juoda, nuolat reikia valyti, o jos vaikas alergiškas pelėsiui, tad tenka pirkti ir vartoti vaistus.

3. Teismo posėdyje liudytoja I. M., be kita ko, paaiškino: ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); atsijungė šildymą, nes buvo pasakyta, kad namas yra nuostolingas, šilumos trasa yra nuostolinga, atiduoda daug šilumos į žemę, trasą reikia rekonstruoti, bet už gyventojų pinigus; jiems patarė patiems imtis veiksmų ir atsijungti šildymą; jų namas ir antras namas yra prie ežero, šildymo trasa ateina iki šių dviejų namų; jiems buvo pasakyta, kad jeigu nenori mokėti tokių didelių pinigų, kokius mokėjo už šildymą, trasą turi rekonstruoti už savo pinigus, tuomet galės šildytis, o jeigu nenori mokėti pinigų, tai gyventojai tegul atsijungia ir šildosi patys, kaip išmano; mokestis už šiuose 2 namuose tiektą šilumą buvo daug didesnis, negu kituose namuose (duomenys neskelbtini); tiems 2 namams įrengtas atskiras šildymo vamzdynas, žiemą po 0,5 m šalia vamzdžio būdavo žalia žolė, trasa buvo nepašiltinta, nesutvarkyta, kartais pratrūkdavo, verždavosi vanduo; šiuo metu šildosi malkomis, nes pagal planą, už kurį susimokėjo, įsirengė pečių; aplink ją, liudytoją, gyvena kaimynai, kurie nesišildo, o ji turi sieninę spintą, susidarydavo kondensatas, teko išmesti odinę avalynę ir odinius drabužius, nes viskas supelijo, ji kreipėsi į administratorių, į savivaldybę, bet niekas nieko nesiima, niekas nieko nedaro; eina drėgmė, ji kvietėsi asmenis, kad patikrintų šilumą, perspėjo žmones, o jie užsikūrė pečius, pasišildė ir jiems gerai, viena kaimynė sakė, kad nusipirko butą šiame name ir vasarą čia leidžia laiką, o žiemą čia negyvena, gyvena Vilniuje; drabužiai dabar nepigūs, ji, liudytoja, patiria nuostolių, šalta, spintoje kaupiasi kondensatas; kitame jos bute gyvena mažas anūkas, o kaimynai nesikūrena, iš kaimynų sklinda įvairūs kvapai, yra drėgmė, pradėjo pelyti sienos; kai atvažiavo tikrintojai, kaimynai jų neįsileido į savo butą, jie net šviesos neturi, niekas negali priversti kaimynų šildytis, nes neparengti jokie projektai; aplink jos butą yra 3 nešildomi butai, vienas šildomas butas; vieni butai iš viso nešildomi, kiti šildomi nepakankamai; savivaldybė, bendrovė nesiūlė jokio alternatyvaus šildymo.

4. Teismo posėdyje liudytoja A. S., be kita ko, paaiškino: ji gyvena (duomenys neskelbtini); name buvo centrinis šildymas, kartą, berods 2014 m., skelbimų lentoje pamatė skelbimą dėl visų gyventojų susirinkimo, priežastis – atsijungimas nuo centrinio šildymo; susirinkime dalyvavo labai daug valdžios atstovų; susirinkime pasakė, kad nuo tų metų bus atjungtas šildymas; tai buvo netikėta, prieš šildymo sezoną; atstovai pasakė, kad šilumos vamzdžiai sugedę, jeigu gyventojai nesutiks, kad šildymas būtų atjungtas, teks patiems gyventojams savo lėšomis tvarkyti vamzdyną; po to susidarė gyventojų grupė ir nuvyko į Trakus, jiems vėl ėmė aiškinti tą patį, kad reikėtų atsijungti šildymą, kad jeigu atsijungs šildymą, gal kažkiek padės dėl šildymo katilų, gal dujinių, bet kitokių variantų nebuvo; pirmąją žiemą, kadangi turėjo mažai lėšų, kambaryje tebuvo 10 C–11 °C, nes šildė įsigytu elektriniu radiatoriumi, šaldavo rankos, kojos, kambaryje buvo pelėsis; dabar įsirengė šildymą dujomis, tai brangiai kainavo; B. nieko nesprendė, sutikusi B. ji, liudytoja, klausė, kaip ji gyvena, o B. atsakydavo, jog įrenginėja šildymą elektra; B. šildymą elektra įsirengė tais pačiais metais, kai buvo atjungtas šildymas; niekas iš savivaldybės, seniūnijos atstovų neateidavo dėl namo šilumos problemų; gyventojams buvo sakoma, kad jie gali skųstis, vis tiek nelaimės.

5. Teismo posėdyje liudytoja G. D., be kita ko, paaiškino: ji gyvena (duomenys neskelbtini), dabar yra neblogai gyventi, bet kai prasidėjo šilumos atjungimo procesas, buvo labai blogai; jos dukra turi mažus vaikus; įvyko pirmas susirinkimas, kuriame atvažiavęs atstovas agitavo žmones atsijungti šildymą, bet niekas nesutiko; turbūt po mėnesio atvažiavo antrą kartą, vėl agitavo, sakė, kad nupirks katilus ir padės juos įsirengti, kad trasos senos, kad remontuoti jas teks patiems gyventojams, jiems niekas nepadės, nes namas nėra įtrauktas į kažkokią įskaitą, kad jeigu gyventojai nori restauruoti šilumos trasą (vamzdyną), patys turės rinkti pinigus, remontuoti, tai bus labai brangu; atstovas susirinkime taip pat sakė, kad name viskas susidėvėję, kad užsiundys komisijas, tuomet nežinia, kaip gyventojai susitvarkys; tas atstovas įkalbėjo pasirašyti, kad po metų atjungs, per metus gyventojai patys kažką sugalvos, gal gyventojams padės, bet po poros mėnesių gavo pranešimą, jog šildymas bus atjungtas dar tais pačiais metais; tuomet kaimynai parašė pareiškimą, nuvažiavo į Trakus dėl to, ką ir kaip darys, kaip reikės gyventi; dabar ji šildosi dujomis, investavo savo lėšas, pagalbos nesulaukė, nors pažadų buvo; B. ir savivaldybė nesirūpino, kaip teks gyventojams gyventi, atjungus šildymą; įvyko taip, kad šildymas tapo kiekvieno atskirai asmenine problema.

6. Teismo posėdyje liudytoja V. G., be kita ko, paaiškino: ji dirba privačioje įmonėje „Namų priežiūros centras“, kuri prižiūri daugiabučius, bendro naudojimo patalpas, daugiabučių namų administratore; jos funkcijos apima Bendravimas su gyventojais, bandymas spręsti susidariusias problemas, pagelbėti jas spręsti, su Trakų savivaldybe netenka bendrauti, nebent iškyla kokių klausimų; ji administruoja ir namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. gruodžio 1 d.; iš gyventojų girdėjo, kad yra problemų dėl šildymo sistemos, gyventojai taip pat sakė, kad dalyje butų gyvenama nuolat, dalyje – ne, tik savaitgaliais; esant tokiai situacijai, kai patalpose niekas negyvena, jos nešildomos, dėl to nukenčia bendros namo konstrukcijos, pertvaros, kurios ribojasi su kitais butais; žmonės dėl šildymo problemų nurodytame name kreipėsi praeitų metų spalio mėn., o būtent kreipėsi I. M., butų (duomenys neskelbtini) savininkė, dėl to, jog kaimyninių butų gyventojai (besiribojantys su jos buto siena) nesišildo savo butų; ji, liudytoja, ir techninis inžinierius atvyko į vietą, ėmė termovizorių, prietaisą drėgmei nustatyti, buvo tikrinami I. M. butas ir aplinkiniai butai, išvada – tą dieną didžiausia drėgmė buvo I. M. bute, kaimyniniuose butuose drėgmė buvo mažiausia, temperatūra buvo virš 18 °C, taip pat ir I. M. bute; šią dieną elektros instaliacija Daugiabutyje yra sutvarkyta; dėl to, ar gyventojai šildosi kas kaip nori, ji, liudytoja, negali kontroliuoti to, kas yra gyventojų atsakomybė; įmonė pradėjo savivaldybės paskyrimu administruoti Daugiabutį tokį, koks jis yra šiandien; įmonė (duomenys neskelbtini) namuose, kuriuos prižiūri, neprižiūri šildymo sistemos, o prižiūri namų bendras konstrukcijas ir elektros instaliaciją; dėl butuose esančių pertvarų, jeigu gyventojai jų nekviečia, įmonė neatsako, į tai, kas yra gyventojų atsakomybė, įmonė nesikiša; Daugiabučio elektros sistema visiškai sutvarkyta, atnaujinta, įrengtos naujos skydinės, nuo skydinių iki apskaitos gyventojams paskirstymo dėžučių nutiesti nauji laidai; tuo atveju, jeigu gyventojai savarankiškai nuo apskaitos skydelio nuties laidus, tai jau bus gyventojų atsakomybė; Daugiabučio išorinės sienos yra pakankamai tvarkingos, stogas yra blogas; dėl elektros instaliacijos rekonstrukcijos daugiau iniciatyvos buvo iš gyventojų pusės, iki rekonstrukcijos elektros instaliacijos būklė buvo bloga, nes ji įrengta gal 1959 m.; atsakydama į klausimą dėl to, kad kai dar iki elektros instaliacijos rekonstrukcijos I. M. bute įvyko elektros gedimas, ar galima teigti, jog jis įvyko dėl pernelyg didelės apkrovos, nes bute įrengti saugikliai dėl nepakankamo elektros galingumo bute, kad galima būtų atitinkamai šildytis, kad veiktų boileris, skalbimo mašina, paaiškino, jog nuo I. M. apskaitos skydelio iki buto apskaitos buvo naujai nutiestas laidas, o kai instaliacija yra 1959 m., tas laidas galėjo būti lūžęs, jis galėjo degti, jį galėjo pragraužti graužikai, tyrimo dėl to nebuvo; atsakydama į klausimą, ar tiems butams, kurių gyventojai įsirengę šildytuvus, pakanka 3 kW, paaiškino, jog gyventojai turi prietaisus, kad galima būtų didinti galingumą, jeigu iki elektros instaliacijos rekonstrukcijos, kai instaliacijos būklė buvo avarinė, būtų naudojamas leistinas galingumas, saugikliai būtų „išmušinėjami“; jai nežinoma, kaip šiuo metu šildosi kiekvienas butas, visų projektų neturi, labiau žino tik iš kalbų, sutinka, kad Daugiabutyje yra visiškas chaosas, kiek tai susiję su šildymu.

7. Teismo posėdyje liudytoja O. S., be kita ko, paaiškino: ji vykdo visuomenines pareigas, t. y. ji yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų, kurie prižiūrimi pagal jungtinės veiklos sutartis) tarybos pirmininkė, taip pat ji yra koncesininko, t. y. šilumos tiekėjo, koncesininko veiklos priežiūros komisijos narė; visą situaciją žino ir iš jungtinės veiklos pusės, ir iš koncesininko pusės; šiam namui šiluma buvo atjungta šilumos tiekėjo iniciatyva; koncesininkas, t. y. „Trakų energija“, perėmęs, išsinuomojęs šilumos tinklus, koncesijos sutarties 16 punkte įsipareigojo, kad atnaujins šilumos trasas, kad investuos tiek lėšų, kiek bus reikalinga trasoms atnaujinti, kad būtų galima kokybiškai tiekti šilumą; šis namas yra kraštinėje atšakoje nuo pagrindinių šilumos trasų, ši trasa buvo nuostolinga, nes ji yra susidėvėjusi, dalis trasos gulėjo vandenyje, tad koncesininkas tam, kad jam nereikėtų investuoti į trasų atnaujinimą ir keitimą, paprasčiausiai manipuliuodamas įkalbėjo žmones, kad reikia atjungti šilumą, kad tai bus jiems naudinga, o išėjo taip, kad tiesiog apgavo žmones, nauda yra tik koncesininkui; taip pat buvo atjungtas šildymas ir dar viename kvartale (29 namai), tačiau ten gyventojai pareikalavo kompensacijų; tas namas niekada niekaip nebuvo valdomas: nei pagal jungtinės veiklos sutartį, nei kaip bendrija, jo neadministravo ir administratorius; namas pradėtas administruoti tik 2015 m.; dėl parašų atjungti šildymą buvo juokingas variantas: surašė jungtinės veiklos sutartį, tačiau jos neužregistravo, po to pranešė, kad atsisako, tai buvo žaidimas su jungtinės veiklos sutartimi; „Trakų energijos“ tikslas – pelno gavimas, ji to neslepia, jos darbo metodai – gąsdinimas, buvo gąsdinami net koncesininko veiklos priežiūros komisijos nariai; jos, liudytojos nuomone, „Trakų energija“ gali laisvai manipuliuoti tais žmonėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (žr. 2015 m. lapkričio 23 d. NTR Centrinio duomenų banko išrašas).

2. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (18 asmenų, taip pat ir pareiškėja) sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, nesiekiant pelno, joje įgaliojo D. B. atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu; pagal Sutarties 27 punktą Sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo faktas įregistruojamas NTR per Sutartyje nustatytą terminą; remiantis Sutarties 32 punktu, vienas iš jos egzempliorių skirtas valstybės įmonei Registrų centrui. Sutartis Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje užregistruota 2013 m. rugsėjo 10 d.

3. Daugiabučio namo butų savininkai, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2013 m. rugpjūčio 9 d. balsavimo raštu protokole Nr. 2, atsakydami į klausimą, ar pritaria / nepritaria, kad namo butų savininkai priima sprendimą – pavedimą valdytojui atjungti Daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos 80 proc., nurodė: 4 – nesutinka, 9 – sutinka ((tarp jų – ir pareiškėja)); atsakydami į klausimą, ar sutinka / nesutinka, kad Daugiabučio namo centralizuotas šildymas būtų nutrauktas nuo 2013 m. spalio 1 d., nurodė: 7 – nesutinka, 6 – sutinka (tarp jų – ir pareiškėja).

4. D. B., kaip Daugiabučio namo butų savininkų, veikiančių Sutarties pagrindu, įgaliota atstovė, pateikė Savivaldybės administracijai 2013 m. rugsėjo 12 d. prašymą „Dėl rašytinio pritarimo išdavimo“ išduoti rašytinį pritarimą atjungti Daugiabutį namą nuo centralizuotos šildymo sistemos vartotojų iniciatyva, prašyme nurodė, kad Daugiabučio namo gyventojų pasirinkimas atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos atitinka (duomenys neskelbtini) miesto specialiojo šilumos ūkio plano sprendinius.

5. Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 18 d. pažymoje Nr. AP5-230 „Dėl daugiabučio namo šilumos tiekimo įrenginių atjungimo“ nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 106 punktu, prašymas dėl šilumos tiekimo būdo Daugiabučiui namui, įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojo iniciatyva tenkintinas su sąlyga, kad projektas bus parengtas, panaudojant atsinaujinančius neiškastinius išteklius (elektros, saulės, aeroterminę, hidroterminę energijas, biodujas ir kitus atsinaujinančius neiškastinius išteklius, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje), kad daugiabučių namų šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Taisyklių VIII skyrius.

6. Daugiabučio namo gyventojai (12 asmenų, taip pat ir pareiškėja) pateikė Savivaldybės administracijai kreipimąsi-prašymą (gautas 2013 m. rugsėjo 24 d., reg. Nr. AP2-2436), kuriame, be kita ko, nurodė: jiems nesuprantamas pažymos Nr. AP5-230 tekstas, jie nematė ir nežino pažymoje minimo įsakymo, nesupranta, apie kokius projektus kalbama, kas juos rengia; Daugiabučio namo gyventojai sutiko atjungti centrinį šilumos tiekimą, tik ne per tokį trumpą terminą; prašo ,atsižvelgiant į gyventojų ribotas pajamas, atjungimą atidėti iki 2013 m.–2014 m. šildymo sezono pabaigos.

7. Savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. AP3-4095 „Dėl daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo tinklų atidėjimo“, be kita ko, informavo UAB „Prienų energija“ Trakų padalinį (rašto kopija išsiųsta D. B., Sutartyje įgaliotai Daugiabučio namo butų savininkų atstovei), kad 2013 m. rugsėjo 18 d. Daugiabučio namo gyventojams išduota pažyma Nr. AP5-230, 2013 m. rugsėjo 24 d. Daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu atidėti Daugiabučio namo įrenginių atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų iki 2013 m. / 2014 m. šildymo sezono pabaigos, taip pat vadovaudamasi 2005 m. rugsėjo 28 d. Nr. T1-273 koncesijos sutarties 3.2, 14.1 punktais, Taisyklių 129.2 punktu, prašė Daugiabučiui namui tiekti šilumą 2013 m. / 2014 m. šildymo sezoną.

8. Savivaldybės administracijos direktorės sušaukto pasitarimo dėl Daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuotos šilumos tiekimo tinklų metu 2013 m. spalio 1 d., kuriame dalyvavo, be kita ko, Savivaldybės administracijos direktorė, (duomenys neskelbtini) seniūnas, UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio vadovas, Daugiabučio namo gyventojai (taip pat ir pareiškėja) svarstytas Daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų gyventojų iniciatyva prašymas, nuspręsta 2013 m. spalio 3 d. Daugiabučio namo gyventojų susirinkimą, kviečiant jame dalyvauti UAB „Prienų energija“ vadovus, UAB „Trakų šilumos tinklai“ direktorių, Savivaldybės atstovą, (duomenys neskelbtini) miesto seniūną, pasitarimo metu dalyviai, be kita ko, nurodė (žr. 2013 m. spalio 1 d. protokolą):

8.1. UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio vadovas paaiškino, kad: Daugiabutyje prie centrinio šilumos tiekimo tinklų liko prijungti tik 10 butų iš 22, su gyventojais buvo šiuo klausimu dirbama ir jie pareiškė norą atjungti Daugiabutį namą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, 2013 m. rugpjūčio 9 d. protokole šis noras įtvirtintas; remiantis protokolu, Daugiabutis namas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų jau atjungtas; įmonei žinomas gyventojų noras prisijungti atgal ir 2013 m. / 2014 m. šildymo sezoną dar gauti centralizuoto šilumos tiekimo paslaugą, tačiau šilumos punktas jau pradėtas ardyti ir prisijungimo sąnaudos būtų labai didelės, be to, neaišku, kas juos padengs; įmonės pozicija yra griežta, jie galėtų prijungti Daugiabuti atgal, tačiau turi 2 priežastis to nedaryti, Daugiabutis yra necentralizuoto šilumos tiekimo zonoje pagal (duomenys neskelbtini) miesto specialųjį šilumos ūkio planą ir gyventojai nesutinka apmokėti prisijungimo sąnaudų; gyventojai turėjo pakankamai laiko pasiruošti Daugiabučio atjungimui laiku ir įsivesti alternatyvų šildymą, jiems taip pat buvo paaiškinta, kad, keičiant šildymo būdą, asmenims, gaunantiems kompensacijas už šildymą, jos išlieka ir kitai pasirinktai kuro rūšiai; organizuojant susirinkimus su gyventojais, jie vangiai dalyvavo, nesidomėjo; be to, Daugiabučio namo vidaus šildymo vamzdynai yra prastos būklės, jie visiškai neizoliuoti, jeigu ir įvyktų namo prijungimas atgal, gyventojai privalo sutvarkyti savo namo vidaus tinklus; įmonė dėl šios priežasties turi didelius komercinius nuostolius, nes per 60 proc. šilumos energijos nuostolių turi būtent dėl nesutvarkytų namo vidaus tinklų.

8.2. Gyventojai paaiškino, kad: jiems nebuvo tinkamai paaiškinta visa atjungimo procedūra, dalis Daugiabučio namo gyventojų yra senyvo amžiaus žmonės, jiems sunku suprasti ir pačią atjungimo procedūrą, ir jos pasekmes, daugelis butų savininkų pasirašė protokolą, nesuvokdami, ką daro, nes jiems buvo žadama nauda; gyventojai iš tikrųjų nusprendė atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, tačiau ne nuo šio šildymo sezono; visi gyventojai yra nepasiturintys, jie neišgali per trumpą laiką pasiruošti savarankiškai šildytis savo būstų, todėl ir prašo, kad 2013 m. / 2014 m. šildymo sezoną šilumą jų namui teiktų UAB „Prienų energija“; šis jų noras atsispindi ir protokole; jie nesupranta, kodėl turėtų apmokėti prisijungimo sąnaudas, jeigu UAB „Prienų energija“ nepaisė gyventojų noro atsijungti nuo ateinančių metų; susirinkimai buvo organizuojami nepatogiu laiku, daugelis Daugiabučio namo gyventojų dirba pamaininį darbą ir susirinkimų laiko su jais niekas nederino.

8.3. Savivaldybės administracijos direktorė reziumavo, kad, vykdant Daugiabučio namo atjungimą, gyventojų interesai buvo pažeisti, jiems nebuvo tinkamai išaiškinta, kaip jie turėtų elgtis, raštu patvirtinę savo norą pasirinkti kitą šildymo būdą; problema yra rimta, laiko spręsti jai beveik nėra, todėl sprendimas turi būti priimtas nedelsiant, be to, gyventojai kreipėsi į Savivaldybę su prašymu neatjungti jų namo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, šis prašymas su pavedimu tęsti šilumos tiekimą 2013 m. / 2014 m. šildymo sezonui persiųstas UAB „Prienų energija“ ir atsakymas negautas; UAB „Prienų energija“ turi ieškoti vidinių rezervų ir prijungti atgal Daugiabutį namą prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų; koncesijos sutartis įpareigoja koncesininką teikti paslaugą.

9. D. B. pateikė (duomenys neskelbtini) m. seniūnui 2013 m. spalio 3 d. pranešimą, kad atsistatydina iš Daugiabučio namo butų savininkų Sutartyje įgalioto asmens pareigų, nes dalis Daugiabučio namo butų savininkų priima sprendimus dėl bendrų namo eksploatacinių reikalų už akių, nesutardami su visais namo butų savininkais raštu duoda sutikimą dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo, vėliau keičia nuomonę, ignoruoja ir neinformuoja apie atliekamus veiksmus, todėl dėl susidariusių aplinkybių ji, D. B., negali vykdyti įgalioto asmens pareigų.

10. D. B. 2015 m. vasario 5 d. pateikė Savivaldybės administracijos direktoriui prašymą, kuriame prašė patikslinti pažymą Nr. AP5-230 dėl pasirinkto alternatyvaus šildymo būdo, panaudojant gamtines dujas.

11. Savivaldybės administracija 2015 m. vasario 5 d. rašte Nr. AP3-492 „Dėl dujotiekio įrengimo“ D. B., kaip Daugiabučio namo savininkų Sutartyje įgaliotai atstovei, nurodė, kad patikslina pažymą Nr. AP5-230: Daugiabučiui namui gali būti pasirinktas alternatyvus šildymo būdas, panaudojant gamtines dujas, nes namas yra kultūros vertybių paveldo teritorijoje.

12. UAB „Prienų energija“ 2015 m. balandžio 13 d. pažymoje Nr. 2.15-261 nurodė pareiškėjai, kad Daugiabutis namas nuo 2014 m. balandžio 1 d. vartotojų iniciatyva yra atsijungęs nuo centralizuotai tiekiamos šildymo sistemos, Butui šildymo paslauga netiekiama.

13. Atstovė pateikė Savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. sausio 6 d. prašymą skirti bent 500 Eur šildymo prietaisų įrengimui Bute, nes šildymo prietaisai turi būti įrengti ir patalpų šildymas užtikrintas neatidėliojant, kol nesprogo į ledą užšalę butų Nr. 22 ir Nr. 11 vandentiekio vamzdžiai, be kita ko, nurodė, kad: Daugiabutis namas 2014 m. balandžio 1 d. buvo atjungtas nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, pažeidžiant Taisykles: projektas, kokiu alternatyviu būdu namas bus šildomas, nebuvo rengiamas, po atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų namo šildymas nebuvo užtikrintas ir įrengta; 2013 m. spalio 1 d. Savivaldybės iniciatyva vyko pasitarimas, kuriame nuspręsta apžiūrėti kiekvieną Daugiabučio namo butą ir rasti kiekvienam butui priimtiną alternatyvų šildymo būdą, tačiau šis sprendimas liko neįgyvendintas ir, nieko nepaisant, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus, namas vis tiek buvo atjungtas nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų ir paliktas be šildymo; to pasekmė – Butas 2014 m.–2015 m. šildymo sezono metu visiškai nebuvo šildomas, 2016 m. šildymo sezonas įpusėjo, o Butas tebėra nešildomas; dėl paskutiniu metu itin žemos neigiamos oro temperatūros Bute esančiuose butų Nr. 22 ir Nr. 11 vandentiekio vamzdžiuose vanduo užšalo į ledą, šiuose butuose avarinė būklė; buto Nr. 22 savininkė nuo 2015 m. sausio 12 d. gydosi gydymo įstaigoje, o šildymo atjungimas Daugiabutyje, taigi, ir Bute, prisidėjo prie jos sveikatos būklės pablogėjimo.

14. Savivaldybės administracija, išnagrinėjusi Atstovės 2016 m. sausio 6 d. prašymą, 2016 m. vasario 2 d. rašte Nr. AP3-359 „Dėl 2016 m. sausio 06 d. prašymo“ nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, nes Daugiabučio namo atjungimas nuo centralizuoto šildymo vyko, vadovaujantis Taisyklėmis. Atstovei su raštu Nr. AP3-359 pateiktos šių dokumentų kopijos: pažymos Nr. AP5-230, Savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. rašto Nr. AP3-492, D. B. 2015 m. vasario 5 d. prašymo, Daugiabučio namo gyventojų prašymo, Savivaldybės administracijos 2013 m. rugsėjo 26 rašto Nr. AP3-4095, Savivaldybės administracijos direktoriaus sušaukto pasitarimo dėl Daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų 2013 m. spalio 1 d. protokolo, Daugiabučio namo butų savininkų, veikiančių Sutarties pagrindu, įgaliotos atstovės D. B. 2013 m. rugsėjo 12 d. d. prašymo „Dėl rašytinio pritarimo išdavimo“, Savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 5 d. rašto Nr. AP3-494.

15. Atstovė pateikė Savivaldybės administracijos direktoriui 2016 m. sausio 29 d. skundą, kuriame prašė spręsti situaciją, susidariusią dėl D. B., kuri veikė kaip Sutartyje įgaliota atstovė, taip pat nešančios atsakomybę už savo, kaip buto savininkės veiksmus, bei dėl Savivaldybės veiksmais ir neveikimu Daugiabučiui namui padarytos žalos.

16. Savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 29 d. rašte Nr. AP3-1595 „Dėl komisijos išvadų ir siūlymų“ Atstovei, be kita ko, nurodė: vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 08 d. įsakymu Nr. P2-356 „Dėl komisijos sudarymo“, 2016 m. balandžio 19 d. Savivaldybės patalpose įvyko komisijos posėdis dėl Daugiabučio namo teisėto ar neteisėto atjungimo nuo centralizuotai teikiamos šilumos; komisija, išnagrinėjusi turimą medžiagą ir informaciją dėl 2013 m. Daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuotai teikiamos šilumos (duomenys neskelbtini), laiko atjungimą teisėtu; Daugiabučiui namui AB „Energijos skirstymo operatorius“ rengia elektros energijos įvado modernizavimo projektą, todėl siūloma po projekto užbaigimo kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos leistinosios galios padidinimo Butui ir įsirengti alternatyvų šildymą elektros prietaisais; kiti Daugiabučio namo gyventojai, norintys įsirengti alternatyvų šildymą elektros prietaisais, taip pat turi po projekto užbaigimo individualiai kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos leistinosios galios padidinimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, visus ginčus, kilusius tarp atskirų fizinių ar juridinių asmenų ir nesusitarus tarpusavyje, sprendžia Lietuvos Respublikos teismas; Savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo nagrinėti Atstovės 2016 m. sausio 29 d. skunde nurodytos D. B. veiksmų, nes nuo 2015 m. birželio mėn. Daugiabučio namo administratoriumi paskirtas UAB „Namų priežiūros centras“ (žr. taip pat Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. P2-356 „Dėl komisijos sudarymo“, 2016 m. balandžio 22 d. protokolą Nr. AP8-241, 2016 m. balandžio 22 d. išvadą Nr. AP8-242 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), teisėto ar neteisėto atjungimo nuo centralizuotai teikiamos šilumos“).

17. Pareiškėjos įgaliota atstovė J. S. pateikė Komisijai 2016 m. birželio 2 d. skundą, kuriame prašė panaikinti rašte Nr. AP3-1595 pateiktą išvadą dėl Daugiabučio namo atjungimo nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų; įpareigoti Savivaldybę: 2016 m. sausio 29 d. skundą nagrinėti iš naujo; pašalinti padarytą pažeidimą, neteisėtai atjungiant Daugiabutį namą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų, ir išspręsti susidariusią situaciją; atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl UAB „Trakų energija“ ir D. B. neteisėtais veiksmais namui padarytos žalos; atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl nekompetentingus sprendimus priėmusių bei jų kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą vilkinančių Savivaldybės darbuotojų atsakomybės.

18. Komisija, išnagrinėjusi Atstovės 2016 m. birželio 2 d. skundą, 2016 m. birželio 30 d. sprendime Nr. AP8-504 skundą atmetė kaip nepagrįstą, be kita ko, nurodė: Komisija nevertina 2013 m. rugpjūčio 9 d. gyventojų pasirašyto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų, veikiančių Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, balsavimo raštu protokolo teisėtumo, nes pagal pareiškėjos informaciją ne visi asmenys, pasirašę protokolą, buvo butų savininkai, tačiau pažymėtina, kad už sprendimą atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos balsavo 80 proc. susirinkimo dalyvių, taip pat ir pareiškėja, be to, gyventojai dėl protokolo skundų neteikė; Komisija nevertina pareiškėjos motyvų dėl Sutarties teisėtumo, nes, pareiškėjos nuomone, Sutartis yra negaliojanti, nes neįregistruota NTR; pažymėtina, kad Sutarties įregistravimas NTR nėra privalomas, tai nėra imperatyvus reikalavimas, be to, gyventojai Sutarties teisėtumo teisme neskundė; pagal Savivaldybės informaciją šiuo metu vykdomi UAB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Daugiabučio namo administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ elektros energijos tiekimo rekonstravimo darbai, nes numatoma įrengti šildymą butuose nuo elektros energijos.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. G. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Trakų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. AP8-504 (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 18 punktą); panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. raštą Nr. AP3-1595 „Dėl komisijos išvadų ir siūlymų“ (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 16 punktą); įpareigoti Trakų rajono Savivaldybės administraciją pašalinti padarytus pažeidimus, neteisėtai atjungiant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklų ir išspręsti susidariusią situaciją; įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti Trakų rajono savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl UAB „Trakų energija“ ir D. B. neteisėtais veiksmais namui padarytos žalos; įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl nekompetentingus sprendimus priėmusių bei jų kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą vilkinančių Savivaldybės darbuotojų atsakomybės.

2. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje ginčas kyla dėl to, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), netiekiama centralizuota šiluma. Šilumos ūkio paslaugos yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 51 dalis), o savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti (Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis): taigi, ši byla teisminga administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. liepos 25 d. nutartį). Teismas ypač pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje ginčas kyla būtent dėl to, ar Trakų rajono savivaldybės administracija tinkamai vykdė Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

2.1. Pirmiausiai pažymėtina, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra galiojanti, nes jos nėra būtina registruoti Nekilnojamojo turto registre. Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinės formos. Jungtinės veiklos sutarties tekste tenurodoma, kad Sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo faktas įregistruojamas NTR per Sutartyje nustatytą terminą (27 punktas) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), tačiau registravimo faktas nedaro sutarties nei galiojančia, nei negaliojančia. Taigi, atsakovė ir Komisija pagrįstai vertino Jungtinės veiklos sutartį kaip galiojančią.

2.2. Šioje administracinėje byloje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo butų savininkai, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, 2013 m. rugpjūčio 9 d. balsavimo raštu protokole Nr. 2, atsakydami į klausimą, ar pritaria / nepritaria, kad namo butų savininkai priima sprendimą – pavedimą valdytojui atjungti Daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos 80 proc., nurodė: 4 – nesutinka, 9 – sutinka ((tarp jų – ir pareiškėja)); atsakydami į klausimą, ar sutinka / nesutinka, kad Daugiabučio namo centralizuotas šildymas būtų nutrauktas nuo 2013 m. spalio 1 d., nurodė: 7 – nesutinka, 6 – sutinka (tarp jų – ir pareiškėja). Taigi, sprendimas, kad šiluma būtų netiekiama centralizuotai, daugiabučio namo gyventojų buvo priimtas, tačiau tam, kad nuo centralizuotos šilumos būtų galima atsijungti, nepažeidžiant žmonių interesų, Trakų savivaldybės administracija turėjo laikytis Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio nuostatų, be kita ko, Šilumos ūkio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad šilumos tiekėjas su savivaldybe organizuoja naują, su suinteresuotais šilumos vartotojais suderintą jų pastatų šildymo būdą.

Teismas įvertina visus duomenis, kad nuo 2014 m. balandžio 1 d. Butui šildymo paslauga netiekiama (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą), kad patys gyventojai šildosi taip, kaip kas išmano, t. y. dujomis, kietu kuru, elektra (žr. liudytojų paaiškinimus (šio teismo sprendimo nustatomosios dalies IV skyriaus 2-4 punktus)), kad pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas (inter alia 18 straipsnio 2 dalį) negali būti tokios faktinės ir teisinės situacijos, jog vartotojams apskritai kurį laiką nebūtų tiekiama šiluma, kad toks pats reguliavimas buvo nustatytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. 1-297, 106 punkte (2011 m. liepos 20 d. redakcija), t. y. „atjungiant daugiabutį namą daugiabučio namo valdytojas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka organizuoja bendrosios dalinės nuosavybės savininkų susirinkimą, kurio metu jie priima sprendimą ir paveda valdytojui pakeisti pastato šildymo būdą. Valdytojas privalo savivaldybės institucijai pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Privalomai pridedami šie dokumentai: daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos; kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio juridinio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) atjungiamam objektui šildyti; daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams“, ir ypač aiškiai jis yra nustatytas minėtų taisyklių 106 punkte (2017 m. kovo 2 d. redakcija), t. y. „Pastato šildymo būdo keitimas negali trukdyti tiekti kokybišką šilumos energiją kitiems šilumos vartotojams. Jeigu dėl šilumos įrenginių atjungimo gali būti pažeistos kitų pastatų, kurių šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos punkto, savininkų teisės ir teisėti interesai, būtina įvykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 4, 5 punktai) nurodytus reikalavimus“. Vadinasi, skundžiami sprendimai, kuriuose konstatuota, jog Daugiabutis namas buvo, esą, teisėtai atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos, neteikiant jokio alternatyvaus šildymo, yra visiškai nepagrįsti, paneigiantys savivaldybės funkcijas užtikrinti šilumos tiekimo tinkamą organizavimą, kaip viešąjį interesą atitinkančią paslaugą. Teismas ypač atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovės, tiek Komisijos skundžiamuose sprendimuose, t. y. tik 2016 m., pabrėžiama, kad pagal Savivaldybės informaciją šiuo metu vykdomi UAB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Daugiabučio namo administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ elektros energijos tiekimo rekonstravimo darbai, nes numatoma įrengti šildymą butuose elektros energija: vadinasi, nuo 2014 m. balandžio 1 d., kai buvo atjungtas centrinis šildymas, iki šiol nėra alternatyvaus šildymo, t. y. akivaizdžiai buvo pažeistos Šilumos ūkio įstatymo imperatyvios nuostatos bei pareiškėjai (galimai, ir kitiems namo gyventojams) padaryta žala.

3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Trakų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. AP8-504 bei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. raštas Nr. AP3-1595 „Dėl komisijos išvadų ir siūlymų“ yra naikintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti, neatitinkantys Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, nes pareiškėja prašė, be kita ko, spręsti dėl Savivaldybės veiksmais ir neveikimu Daugiabučiui namui padarytos žalos, o atsakovė – Trakų rajono savivaldybės administracija – įpareigotina tinkamai atsakyti į pareiškėjos 2016 m. sausio 29 d. skundą tiek, kiek pareiškėja prašė spręsti dėl Savivaldybės veiksmais ir neveikimu pareiškėjai padarytos žalos.

4. Pareiškėjos prašymai įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti Trakų rajono savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl UAB „Trakų energija“ ir D. B. neteisėtais veiksmais namui padarytos žalos; įpareigoti Savivaldybės administraciją atlikti Savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus dėl nekompetentingus sprendimus priėmusių bei jų kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą vilkinančių Savivaldybės darbuotojų atsakomybės netenkinami, nes teismas šioje administracinėje byloje nevertino UAB „Trakų energija“ ir D. B. veiksmų, o vertino Trakų rajono savivaldybės administracijos netinkamą funkcijų, susijusių su šilumos ūkio organizavimu, įgyvendinimą; teismo vertinimu, savivaldybės konkrečių darbuotojų atsakomybė neapgins pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.

5. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, bet nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba taip pat prašo atlyginti 63,69 Eur už antrinę teisinę pagalbą „apeliacinės instancijos teisme“ (2017 m. kovo 29 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-3810). Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmos instancijos teismas, todėl minėtas prašymas šiame teismo sprendime nesvarstomas, o pareiškėjai bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai išaiškintina, kad jos gali patikslinti savo reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per 14 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Trakų rajono savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. AP8-504 bei Trakų rajono savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 29 d. raštą Nr. AP3-1595 „Dėl komisijos išvadų ir siūlymų“.

Įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją tinkamai atsakyti į pareiškėjos S. G. 2016 m. sausio 29 d. skundą toje apimtyje, kuria pareiškėja prašė spręsti dėl Savivaldybės veiksmais ir neveikimu pareiškėjai padarytos žalos.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis