Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundžiamame akte nurodyta, kad techninis prižiūrėtojas yra statytojas, t.y. K. D. V. Tačiau ji neturi techninio prižiūrėtojo būtino atestato, todėl neturi teisės būti jokia technine prižiūrėtoja. Atitinkamai aktas surašytas nedalyvaujant techniniam prižiūrėtojui, todėl yra pažeista Tvarkos 11.23 punkto 2 dalis. Tvarkos 27.1.nurodyta, kad pripažįstant ūkio būdu rekonstruotą gyvenamąjį namą būtina pateikti Tvarkos 3 priedo 1, 2, 15 punktuose nurodytus dokumentus. 3 priedo 1 punkte nurodyta, kad turi būti pateikiamas Statinio techninis - darbo projektas; supaprastintas projektas II grupės nesudėtingiems statiniams. Statinio projekto sprendinių dokumentai (techninės specifikacijos ir brėžiniai) privalo turėti žymą „TAIP PASTATYTA“ su statinio techninio prižiūrėtojo ir statinio statybos vadovo parašais. Jokios techninio prižiūrėtojo žymos ir jokio statybos vadovo patvirtinimo K. V. pateiktuose dokumentuose nėra, todėl yra pažeistas ir šis Tvarkos reikalavimas. Tvarkos 29 p. nurodyta, kad gyvenamasis namas gali būti pripažinti tinkamais naudoti įrengus bent vieną kambarį, virtuvę ir sanitarinį mazgą su projekte numatyta nuotekų surinkimo bei pašalinimo įranga. Jokios sanitarinio mazgo ir jokios nuotekų surinkimo bei šalinimo įrangos name nėra ir jokiame projekte tokios įrangos įrengimas nenumatytas. Pripažinimas gali būti įvykdytas tik faktiškai patikrinus statinius. Tuo tarpu, bylos duomenys leidžia teigti, kad joks faktinis patikrinimas net nebuvo atliktas. Tokia išvada daroma ir todėl, kad jeigu komisijos nariai būtų faktiškai patikrinę statinius, tai jie būtų pastebėję, kad vieno pripažįstamo tinkamu naudoti pastato beveik nelikę (likę tik pamatai), kito ūkinio pastato būklė apgailėtina, gyvenamasis namas neturi jokio sanitarinio mazgo, dėl ko nei vienas statinys negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti. Inspekcijos 2010-12-08 atsiliepime nurodoma, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris atliktas 2010-09-22, neįrodo kad ir dviem savaitėm anksčiau 2010-09-07 būklė buvo tapati, t.y. inspekcija bando teigti, kad statinių būklė pablogėjo jau tik po pripažinimo akto, t.y. po 2010-09-07 laikotarpyje iki 2010-09-22. Tokia pozicija nepagrindžiama įrodymais. Laikotarpyje nuo 2010-09-07 pripažinimo iki 2010-09-22 nebuvo gautas joks leidimas griauti statinius ar suderintas nesudėtingų statinių griovimo projektas, todėl statinių būklė minėtu laikotarpiu dėl teisinių priežasčių negalėjo pasikeisti. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų apie ūkinių pastatų būklę 2010-09-07 dienai. Atliekant kadastrinius matavimus privalėjo būti padarytos inventorizuojamų ūkinių pastatų nuotraukos, tačiau nuotraukos, pareiškėjos manymu, buvo nepadarytos būtent todėl, kad būtų nuslėpta tikroji apgailėtina statinių būklė, dėl kurios statiniai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti. K.D. V. su atsiliepimu pateikė 1978-1980 m. dokumentų kopijas, teigdama, kad neva tai jų pagrindu buvo priimtas ginčijamas aktas. Inspekcija patikslintame atsiliepime jau teigia, kad būtent šiais dokumentais ji ir rėmėsi priimdama aktą, kai prieš tai teigė, kad aktas neteisėtas. Bet kuriuo atveju šie K. D. V. pateikti dokumentai jokiu būdu negalėjo būti pagrindu priimti ginčijamą aktą vien tik todėl, kad tarp pateiktų dokumentų tebuvo pateiktas vykdomojo komiteto 1979-04-12 sprendimas suteikiantis teisę E. V. pastatyti vieną iki 20 kv. m. ūkinį pastatą, kai tuo tarpu jokio leidimo antram ūkiniam pastatui nėra. Kokiu būdu netgi teoriškai vieno ūkinio pastato leidimo pagrindu galima įteisinti du ūkinius pastatus, kurių vienas viršija 1979-04-12 leidime nurodytus maksimalius parametrus (leidime nurodyta iki 20 kv. m., kai tuo tarpu ūkinis pastatas 311 m yra 33 kv. m.), argumentų nepateikiama. D. K. V. pateiktas ir Inspkecijos patikslintame skunde nurodomas 1978-07-27 vyriausios architektūros ir planavimo valdybos raštas nėra joks statybos leidimas, o tėra vienas iš paruošiamųjų dokumentų siekiant gauti leidimą. Tai akivaizdu iš paties dokumento turinio, kadangi jame nurodyta, kad apsvarsčius E. V. prašymą jis įpareigotas (įpareigotas, o ne suteikta teisė) dar tik parengti projektą, jį suderinti ir po to gauti statybos leidimą: „statybos darbus vykdyti, gavus statybos kontrolės inspekcijos leidimą“. Po minimo 1978-07-27 rašto buvo būtina dar paruošti ir suderinti projektą ir gauti statybos leidimą, kurio byloje nėra ir be kurio jokie statybos darbai bet kuriuo atveju negalėjo būti vykdomi. Tai patvirtina ir pateiktas 1980-08-04 statytojo pasižadėjimas, kuriame 1980-08-04 E. V. dar tik įsipareigoja ateityje suderinti projektą, nužymėjimo aktą gauti, kas patvirtina, kad iki to momento, jokio leidimo nėra išduota. Visi pateikti dokumentai yra tik E. V. vardu. Tuo tarpu skundžiamas aktas išduotas K. V. vardu. Mirus statytojui privaloma perrašyti leidimą paveldėtojo vardu ir tai daro leidimą išduodanti institucija - savivaldybė ir tik tai atlikus gali būti tęsiami darbai ar statinys pripažįstamas tinkamu naudoti. Atitinkamai kol būtent K. V. vardu nėra jokių statybos leidimų, tol joks statinio pripažinimas tinkamu naudoti aktas jos vardu negalėjo būti išduotas. Tarp K. D. V. pateiktų dokumentų nėra jokio paveldėjimo liudijimo, pagal kurį L. D. V. būtų paveldėjusi kokius nors ūkinius pastatus (baigtus statyti ar nebaigtus, įregistruotus ar neįregistruotus). K.D. V. atsiliepime teigiama ir Inspekcija savo 2010-12-08 atsiliepime jau palaiko teiginį, kad darbai neva atlikti per vienerius metus nuo 1978-07-27 rašto ir nuo 1979-04-12 leidimo išdavimo dienos, t.y. namas rekonstruotas iki 1979-07-28 dienos, o vienas ūkinis pastatytas iki 1980-04-12 dienos. D. K. V. tokie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Inspekcija nepateikė jokio įrodymo, kurio pagrindu ji teigia patikrinusi ir įsitikinusi, kad darbai buvo baigti būtent iki 1979-07-28 dienos ir iki 1980-04-12, todėl inspekcijos pozicija absoliučiai nepagrįsta. Inspekcija teigia, kad tai gali pagrįsti pareiškėjos pateiktas skundo 18 priedas, kad Nekilnojamojo turto registro analogo techninės inventorizacijos biuro 1983-05-14 duomenis minėti statiniai yra nepriimti naudoti ir neįregistruoti. Pati inspekcija atsiliepime pripažįsta, kad šį dokumentą gavo tik su skundu, t.y. 2010-09-07 ji jo neturėjo ir dėl šios priežasties negalėjo juo vadovautis priimdama skundžiamą aktą. Minėtas dokumentas yra 1983-05-14, t.y. jis paruoštas jau atitinkamai praėjus 4 ir 3 metams po nurodytų dokumentų galiojimo pabaigos, todėl jis niekaip negali pagrįsti, kad statybos darbai atlikti iki 1979-07-28 dienos ir iki 1980-04-12. Priešingai, šis dokumentas pagrindžia, kad darbai yra neteisėti, nes jeigu jie būtų buvę pastatyti teisėtai, tai atlikus inventorizaciją jie būtų pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti registre E. V. vardu juo labiau, kad 1979-04-12 leidimo 5 p. reikalaujama padaryti pakeitimus inventorizacijos byloje baigus darbus, analogiškas reikalavimas nurodomas ir 1978-07-28 rašte. Jeigu jie būtų buvę baigti laiku ir tinkamai, tai jie 1983-05-14 būtų priimti naudoti ir įregistruoti inventorizacijos biure, o ne juos atsisakyta pripažinti tinkamais ir atsisakyta įregistruoti registre, todėl skundo priedas Nr. 18 pagrindžia pareiškėjos poziciją, o ne trečiojo asmens ir atsakovo nepagrįstus teiginius. Vienerių metų terminas nuo 1978-07-27 rašto ir nuo 1979-04-12 leidimo išdavimo dienos baigėsi atitinkamai iki 1979-07-28 ir iki 1980-04-12. Per šį laikotarpį jokie darbai nebuvo atlikti, nes tas pats E. V. jau po 1980-04-12 dienos, t.y. 1980-08-04 pasirašo statytojo pasižadėjimą, pagal kurį pats patvirtina, kad iki 1980-08-04 jis jokių darbų dar neatlikęs ir tik nori juos atlikti ateityje kai suderins projektus, gaus pastatų nužymėjimo aktus ir leidimus. Bet kuriuo atveju pripažinimo procedūra buvo vykdoma jau 2010 m., todėl ji privalo būti vykdoma jau pagal 2010-09-07 galiojančių teisės aktų reikalavimus, kurie gyvenamojo namo rekonstrukcijai pripažinti reikalavo būtino dokumento - galiojančio statybos leidimo (statybos įstatymo 23 str. 1 d.), o ūkiniams pastatams - nesudėtingų statinių suderintų su: 1) savivaldybe ir su 2) RAAD atstovu (statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.2.1.2. p.). Nei statybos leidimo, nei su tinkamais asmenimis suderinto nesudėtingo statinių projekto nėra, todėl skundžiamas aktas yra negaliojantis. Gyvenamojo namo išraše (skundo 13 priedas) nurodyta, kad rekonstrukcijos pradžia yra 1977, o pabaiga 2010 m, t.y. namo rekonstrukcija vyko net 33 metus ir baigta tik 2010 m., o šie duomenys yra oficialus įrodymas, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys yra laikomi teisingi iki to momento, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Tuo tarpu, net jeigu kažkoks leidimas būtų buvęs išduotas 1978 m., tai šis leidimas 2010 metais jau vienareikšmiškai nebegaliojo, nes pačiame dokumente nurodyta, kad jis galioja tik metus, 2010-09-07 galiojusiame statybos įstatymo 23 str. 17 d. nurodyta, kad statybos leidimas galioja 10 m., o ankstesnėse statybos įstatymo redakcijose statybos leidimo galiojimas buvo tik 3 metai, todėl bet kuriuo atveju po 1980 m. iki 2010 metų atlikinėti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai neteisėti ir savavališki, o savavališka statyba negali būti pripažįstama tinkama naudoti. Jeigu statybos leidimas yra pasibaigęs, tai negaliojant statybos leidimui statinys negali būti pripažintas tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 23 str. 18 d. 3), nes tokiu atveju pripažinimo momentu nėra galimybės nustatyti ar darbai yra teisėti ir atlikti galiojant leidimui, ar jau yra savavališki, nes atlikti pasibaigus leidimo galiojimo terminui, todėl jų priimti negalima. Būtent todėl pripažinimas gali vykti tik galiojant leidimui.

Dėl ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai paaiškina, kad 2006-08-07 mainų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) K. D. V. perleisdama dabar E. M. priklausančią žemės sklypo dalį šios sutarties 3.1. punkto 4 d. aiškiai konstatavo, kad šioje žemės sklypo dalyje absoliučiai jokių teisėtai pastatytų statinių nėra, o visus kitus pastatus, kuriuos ji yra pastačiusi, K.D. V. privalo nugriauti, įskaitant ir dviejų neteisėtai pastatytų statinių liekanas, kurios ginčijamu aktu buvo pripažintos tinkamomis naudoti. Atitinkamai jos vėlesni veiksmai be pareiškėjos sutikimo vietoj to, kad nugriauti statinius prašyti dabar jau ant pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies įteisinti du statinius (iš kurių vieno fiziškai 2010-09-07 dieną buvo likę tik pamatai, o kitas tokios apgailėtinos būklės, kad negalėjo būti pripažintas kaip tinkamas naudoti) ir atsakovo veiksmai K.D. V. pagelbėjant be žemės sklypo dalies savininko sutikimo ir be statybos teisėtumą pagrindžiančių dokumentų teisėtumo priimti skundžiamą pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra neteisėti. K.D. V. atsiliepime pripažino, jog buvo įsipareigojimas visus pastatus nugriauti ir kad ūkiniai pastatai stovi pareiškėjos žemės sklypo dalyje ir kad ji neturi jokio pagrindo naudotis pareiškėjos žemės sklypo dalimi. Jos atsiliepime išdėstyti argumentai, kad ji neva suklydo įteisindama ūkinius pastatus neturi reikšmės nustatinėjant akto teisėtumo klausimą. Statybos įstatymo (redakcija galiojanti 2010-09-07 dienai) 20 str. 2 d. 2 p. ir 23 str. 6 d. 2 p. numatyta, kad norint gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą naujam statiniui statyti būtina pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar teisėtą naudojimą patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. LR CK 4.40 str. numatyta, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui priklauso viskas, kas yra ant žemės sklypo ar atitinkamos jo dalies, tame tarpe ir statiniai, todėl norint būti statinių savininku, privaloma būti ir po jais esančiu žemės sklypo savininku arba turėti žemės sklypo savininko leidimą ir teisėtą pagrindą naudotis po statiniu esančia žeme ar jos dalimi. Analogiškos nuostatos apie statinių nuosavybės neatsiejamumą nuo žemės po jais nuosavybės ar teisėto naudojimo nustatytos ir LR CK 6.394 str. 1 d. ir 6.395 str. 1 d. Norint, kad ant pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies K.D. V. galėtų įregistruoti statinį savo vardu, ji privalo turėti pareiškėjos sutikimą ir leidimą ir būtinai dar nuomos, panaudos ar kitokią sutartį, kurios pagrindu ji gali teisėtai naudotis pareiškėjai priklausančia žemės sklypo dalimi. Pareiškėja tokio sutikimo jokia forma niekada nedavė, ji neleido statyti ant savo žemės sklypo dalies jokių statinių, todėl K.D. V. neturėjo absoliučiai jokios teisės prašyti pripažinti statinius tinkamais naudoti ir savo vardu registruoti nuosavybės teisę į juos, o atsakovas, neturėdamas pareiškėjos leidimo statyti ir registruoti ant pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies statinius, neturėjo jokios teisės pripažinti tinkamu naudoti statinius be jokio teisinio pagrindo stovinčius ant pareiškėjos žemės sklypo

Pripažinto po rekonstrukcijos gyvenamojo namo dalis yra ant pareiškėjos žemės sklypo dalies, o nei jo statybai, nei rekonstrukcijai, nei pripažinimui tinkamu naudoti, nei registracijai D. K. V. vardu jokio sutikimo pareiškėja nebuvo ir nėra davusi, todėl ir dėl šios priežasties skundžiamas aktas ir dėl gyvenamojo namo turi būti panaikintais papildomai remiantis ir šiuo motyvu. Inspekcija atsiliepime teigia, kad ji neturėjo 2005-04-07 statybos leidimo ir jo projektinės dokumentacijos, todėl neturi atsižvelgti į joje prisiimtus įsipareigojimus visus pastatus nugriauti. Tokia pozicija nepagrįsta, nes gavus dar 1978-1980 m. parengtą kažkokią statybinę projektinę dokumentaciją jai tenka pareiga patikrinti ar minėta dokumentacija atitinka jau 2010-09-07 galiojančių teisės aktų reikalavimus ir kaip minėta dokumentacija suderinama su dabartine žemės sklypo teisine padėtimi ir su joje esančiais statiniais, tame tarpe ir su vėliau išduotų statybos leidimų sprendiniais, nes akivaizdu, kad šie dokumentai gali prieštarauti vieni kitiems, kas ir atsitiko šioje byloje. Inspekcija yra ir statybos priežiūrą ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdanti institucija, kuriai visada pateikiamas vienas bet kurio statybos leidimo egzempliorius ir kuri ir tvarko leidimų apskaitą bei kuriai ir pavesta atlikti statybų teisėtumo kontrolę ir priežiūrą, kas reiškia, kad ji žinojo ir apie 2005-04-07 išduotą statybos leidimą. Jeigu Inspekcija pirmą kartą gavusi dar 1978-1980 m. dokumentaciją netikrino jos atitikimo žemės sklypo situacijai 2010-09-07 dienai, tame tarpe atitikimo 2005-04-07 statybos leidimo sprendiniams, tai ji netinkamai vykdė pareigas ir tai negali pateisinti jos veiksmų neteisėtumo išduodant neteisėtą statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Inspekcija yra teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti inspekcija. 2005-04-07 statybos leidimas E. V. negalėjo būti išduotas niekaip kitaip, kaip tik E. V. įsipareigojant nugriauti jam priklausantį gyvenamąjį namą, kadangi 2005-04-07 dieną galiojusios teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d. buvo numatyta, kad namų valdos sklype gali stovėti tik vienas namas, todėl išduodant leidimą statyti dvibutį namą sklype nebegalėjo likti E. V. namo.