Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas B. S. kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro (toliau – Ministras) 2024 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties su B. S. nutraukimo“ (toliau – Įsakymas); 2) grąžinti į darbovietę Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą (duomenys neskelbtini) pirmojo sekretoriaus pareigose; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas patikslintu skundu nurodė, jog:

1.1. dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir URM) neteisėtų veiksmų po keturių metų diplomatinio darbo liko be darbo bei be jokių socialinių garantijų, todėl kreipėsi į teismą. Mano, kad skundžiamas Ministro Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) pareiškėjas 4 metus iš eilės dirbo terminuotų diplomatinės tarnybos sutarčių pagrindu, dėl ko pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 68 straipsnį su pareiškėju URM sudaryta 2023 m. rugsėjo 6 d. terminuota diplomato tarnybos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tapo neterminuota ir todėl negalėjo būti nutraukta Įsakymu; 2) Įsakyme yra nurodomas tik Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 92 straipsnio 11 dalies pagrindas, tačiau nenurodytas Įstatymo 92 straipsnio 1 dalies arba panašus pagrindas, kuomet diplomatas dėl nurodytų priežasčių negali atlikti diplomatinės tarnybos;

1.2. 2020 m. rugsėjo 4 d. URM vadovybės siūlymu sutiko išeiti iš valstybės tarybos ir terminuotos diplomato sutarties pagrindu pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) pirmuoju sekretoriumi. Vėliau kasmet sudarydavo vis naujas terminuotas diplomato tarnybos sutartis, kurių pagrindu iki 2023 m. rugsėjo 15 d. vykdė Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) pirmojo sekretoriaus pareigas. 2023 m. rugsėjo 6 d., pareiškėjas dėl šeimyninių aplinkybių persikėlė į (duomenys neskelbtini), ir paties pareiškėjo iniciatyva (su URM pasirašytos terminuotos diplomato tarnybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) ten vienus metus ėjo Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) pirmojo sekretoriaus pareigas.

1.3. pagal eilę metų nusistovėjusią tvarką bei kadangi Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) nebuvo paskelbta atranka į pirmojo sekretoriaus pareigybę, tikėdamasis tęsti diplomato tarnybą tomis pačiomis sąlygomis pareiškėjas, besibaigiant 2023 m. rugsėjo 6 d. Terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės mėn. pateikė URM prašymą dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo nuo 2024 m. rugsėjo 15 d., išvyko į kasmetinius URM Konsulinio departamento organizuojamus mokymus ir laukė diplomato tarnybos santykių pratęsimo, kol sužinojo apie diplomatinės tarnybos santykių nutraukimą, šį nutraukimą motyvuojant 2023 m. rugsėjo 6 d. terminuotos diplomato tarnybos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigimu;

1.4. nors URM priklauso diskrecijos teisė nepratęsti diplomato tarnybos sutarties, tačiau diplomato darbo santykiai negali priklausyti vien nuo URM, kaip darbdavės, nemotyvuotos, teisiškai nepagrįstos valios. Mano jog URM taip pat turi įstatymų nustatytus apribojimus, kurie diplomatinę tarnybą darytų aiškiai ir skaidrią, o kadangi Įstatymas reglamentuoja tik terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo ir nutraukimo atvejus, tačiau nereglamentuoja jos pratęsimo, tokiu atveju turi būti taikytinos tokius santykius reglamentuojančios DK 68 straipsnio nuostatos, pagal kurias ginčo diplomato tarnybos sutartis turi būti laikoma neterminuota;

1.5. Šengeno aquis reikalavimai tik numato galimybę sudaryti terminuotą diplomato tarnybos sutartį, bet ne imperatyvų reikalavimą, todėl atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų būtinumą sudarinėti terminuotas diplomatinės tarnybos sutartis. Mano, jog principinę reikšmę turi ta aplinkybė, kad jeigu terminuotos diplomatinės tarnybos sutartys yra baigtinės ir trunkančios po vienerius metus, kaip teigia atsakovė, tai atsakovė turėjo prisiimti pareigą mokėti pareiškėjui persikėlimo / įsikūrimo išlaidas, tačiau URM į bylą pateikė įrodymus, kad įsikūrimo išlaidas yra sumokėjusi tik 2020 m. rugsėjo 20 d. (1110 Eur), 2023 m. rugsėjo 27 d. (629 Eur) ir tokiu būdu patvirtino, jog diplomatinės tarnybos santykius laikė tęstiniais;

1.6. pareiškėjas taip pat laikė svarbia ginčui išspręsti aplinkybę, jog, jo turimais duomenimis, Diplomatų atestacijos komisija pareiškėjo ir V. Č. terminuotų diplomatų tarnybos sudarymo klausimą sprendė tik viename – 2025 m. liepos 18 d. – posėdyje, o ne 2025 m. liepos 18 d. ir 2025 m. liepos 22 d. posėdžiuose. Mano, kad tai pagrindžia išvadų identiškas registracijos numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)), o ši aplinkybė įrodo atsakovės siekį išvengti atsakomybės, nes būtent pareiškėjo pareigybėje šiuo metu dirba asmuo, į kurio terminuotos diplomato tarnybos sutarties pagrindu užimamą pareigybę URM buvo paskelbusi atranką. Pareiškėjas nurodė minėtoje 2024 m. liepos 18 d. vykusioje URM nepaskelbtoje atrankoje nedalyvavęs. O dirbdamas Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate (duomenys neskelbtini) sužinojęs, kad oficialiai išleista į pensiją V. Č. persigalvojo ir jos prašymas svarstomas kartu su pareiškėjo prašymu, nors pasikeitus aplinkybėms, kaip atsiliepime nurodo URM, panaikinusi 2023 m. liepos 5 d. atrankos komisijos protokolą, URM turėjo panaikinti būtent paskyrimą į V. Č. darbo vietą, o ne į pareiškėjo darbo vietą. Pabrėžė, jog dėl atsakovės veiksmų pareiškėjas, išdirbęs 29 metus, iki pensijos likus nepilniems 2 metams liko be darbo ir nebuvo sugrąžintas į valstybės tarnybą, motyvuojant laisvų vietų nebuvimu.

1.7. prašė atmesti atsakovės prašymą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo, kadangi jis tinkamai nepagrįstas bei atsakovė yra didelė valstybinė įstaiga, turinti pakankamus pajėgumus pati ginti savo priimtus sprendimus, o byla yra dėl atsakovės veiksmų, todėl jai tereikėjo išdėstyti savo sprendimų pagrįstumą pagrindžiančius argumentus. Nurodė, jog URM darbuotojų kvalifikacijos nepakankamumas nėra priežastis valstybės įstaigai savo bylinėjimosi kaštus perkelti proceso dalyviams.