- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-22
- Bylos Nr.
- AN2-407-174/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00059-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo R. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, 300 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimu R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore, t. y. atsakingu asmeniu, leido dirbti valytoju J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-05-05 iki 2017-05-22, apie 12.10 val., statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tuo savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 6 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimą ir paskirti R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą.
Institucijos nuomone, pažeidėjai R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 300 eurų bauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.
R. B. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas – vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 eurų iki 5 000 eurų. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-07-24 nutarimu R. B. už jos padarytą administracinį nusižengimą paskyrė 300 eurų baudą. Institucijos nuomone, tokia nuobauda yra aiškiai neproporcinga R. B. padarytam pažeidimui.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gauta nauda. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, jog pažeidėja pripažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, Institucijos teigimu, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą, tačiau nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo skirti nuobaudą, kuri yra tris kartus mažesnė nei minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda.
Dėl išvardytų motyvų Institucija prašo paskirti R. B. už padarytą nusižengimą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nors Institucija prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl R. B. kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą nėra, tačiau keliamas administracinės nuobaudos – baudos – individualizavimo klausimas. Institucija nesutinka su ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymu ir mažesnės baudos negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali skyrimu R. B.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą įstatymas numato baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Palangos miesto apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirdamas R. B. mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad R. B. padarė vieną tyčinį darbo įstatymo pažeidimą, tačiau savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įstaigoje iš gana didelio kiekio dirbančių asmenų tinkamai nebuvo įdarbintas tik vienas asmuo, iš karto po patikrinimo darbdavys įvykdė visus įstatymų reikalavimus, duomenų, kad R. B. būtų bausta už analogiškas ar kitokias veikas, nėra, ji dirba, kitų neigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai, Palangos miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad R. B. nėra linkusi daryti teisės pažeidimus, teismo vertinimu, šis nusižengimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jai skirti mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais administraciniais nusižengimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į tai, kas išvardyta, vertindamas nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, kaip administracinius nusižengimus pagal jų pobūdį, apygardos teismas pažymi, kad šie pažeidimai priskirtini prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad apylinkės teismo nustatytos ir skundžiamame nutarime įvardytos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios R. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti pažeidėjai mažesnę baudą negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.
Nors administracinėn atsakomybėn patraukta R. B. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, jog duomenų „Sodrai“ apie J. M. įdarbinimą negalėjo pateikti laiku dėl blogai veikiančios elektroninės sistemos, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, 2017-05-04 Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje sutrikimų užfiksuota nebuvo (b. l. 17). Kita vertus, kaip matyti iš R. B. 2017-05-29 pranešimo Valstybinei darbo inspekcijai „Dėl darbuotojo J. M.“, jame be to, kad pranešimas apie J. M. įdarbinimą nebuvo registruotas elektroninėje sistemoje dėl, R. B. teigimu, blogai veikiančio „Sodros“ elektroninio portalo (nors minėti byloje esantys duomenys tai paneigia), pastaroji nurodė ir tai, kad nuo 2017-05-05 buvo išvykusi ir dėl to neturėjo galimybės patikrinti, ar 1 SD pranešimas buvo tinkamai įkeltas į „Sodros“ elektroninį portalą, dėl šios priežasties buvo vėluojama pranešti apie įdarbintą darbuotoją (b. l. 20). Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio VSDFV Vilniaus skyriaus pranešimo Valstybinei darbo inspekcijai, R. B., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pranešimą apie J. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2017-05-05 pateikė tik 2017-05-22 13.36 val. (pasirašė elektroniniu parašu) (b. l. 15), t. y. jau po atlikto planinio patikrinimo statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini) (apartamentai „(duomenys neskelbtini)“), kai buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas (nustatyta, kad šiame objekte, be kitų asmenų, buvo rastas dirbantis ir J. M. (jis nurodė, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“), tačiau patikrinus VSDFV duomenis buvo nustatyta, kad nėra pranešta apie šio asmens įdarbinimą minėtoje įstaigoje (b. l. 4–6). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. teismui pateiktas pasiteisinamas, jog pranešimas „Sodrai“ apie J. M. įdarbinimą laiku nebuvo pateiktas dėl blogai veikiančios elektroninės sistemos, kad išsiuntus duomenis dėl J. M., nepatikrino, ar jie buvo tinkamai įkelti į „Sodros“ elektroninį portalą ir tik vėliau sužinojo, kad pranešimas nebuvo registruotas šioje sistemoje, tėra pažeidėjos pateikta, niekuo neparemta gynybos versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, kuri niekaip nepaneigia jos veikos priešingumo teisei ar jos pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su apylinkės teismo pozicija, kad padarytas nusižengimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, nors už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, kaip akcentavo apylinkės teismas, R. B. anksčiau ir nebuvo bausta.
Pažymėtina, kad įmonės direktorius privalo tinkamai kontroliuoti darbo organizavimą, asmenų priėmimą bei atleidimą iš darbo, tai yra laikytis įstatymų imperatyvų. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Šiuo atveju R. B. nesiėmė reikiamų veiksmų, siekdama užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nors byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, tačiau teigti, jog nelegalus darbas nesukėlė sunkių pasekmių, nes, kaip nurodoma administracinėn atsakomybėn patraukos R. B. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą, buvo sumokėti visi mokesčiai valstybei ir darbo užmokestis minėtam darbuotojui, nėra pagrindo (pažymėtina, kad mokesčiai valstybei ir darbo užmokestis J. M. buvo sumokėti tik po to, kai buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas) (šiuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko daugiau negu dvi savaites (b. l. 18, 19). Visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek dirbančiajam, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą nusižengimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė. Išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Be to, per švelnus nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų siekimą ir formuotų asmeniui nebaudžiamumo nuostatas.
Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, tokiu nusižengimu daromą naudą darbdaviui, Klaipėdos apygardos teismas daro išvadą, kad mažesnio nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintas minimumas dydžio bauda, kurią pažeidėjai R. B. paskyrė apylinkės teismas, šiuo atveju neužtikrins prevencijos, nes paskirta nuobauda nėra pakankamai reikšminga, palyginus su pažeidimu gaunama nauda, siekiamais tikslais bei žala, kuri daroma nelegaliai įdarbintam darbuotojui, todėl skiriant tokią baudą, gali būti gaunamas priešingas rezultatas – pažeidėjas gali ir vėl daryti naujus administracinius nusižengimus.
R. B. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusižengimą, nustačius pažeidimą, jį 2017-05-22 ištaisė. Ji yra jauno amžiaus, dirba. Objektyvių duomenų apie jos neva sunkią finansinę padėtį, kaip nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pažeidėja turėtų didelių finansinių įsiskolinimų bankams ar kitoms kredito įstaigoms. Todėl daroma išvada, kad administracinė nuobauda, laikantis minimalios sankcijos ribos, jai nebūtų nepakeliama finansinė našta. Vien simbolinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. B. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė pernelyg švelnią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą, kuri yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali. Nuobauda yra per švelni, neproporcinga padarytam nusižengimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga.
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo naikinama ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimamas naujas nutarimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarimo dalį dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimti naują nutarimą – R. B. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1 000 Eur baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.