- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- eI2-1141-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03564-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- Č. G.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. G. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Č. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SD(19.1)-10577 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. pateiktą paraišką dėl savarankiško užimtumo rėmimo ir priimti dėl jos administracinį sprendimą; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad jis 2020 m. vasario 27 d. neteko darbo, o 2020 m. kovo 6 d. užsiregistravo Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriuje kaip bedarbis. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. paskelbė savarankiško užimtumo rėmimo (toliau – ir SUR) paraiškų atranką, vykusią nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. Pažymi, kad, būdamas bedarbis, (duomenys neskelbtini) metų, turėdamas nustatytą 35 procentų darbingumo lygį, kartu su Tarnybos konsultante aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą ir jame nustatė savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, t. y. darbo vietos sau steigimą, ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 47 straipsnio, taip pat Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Užimtumo rėmimo priemonių aprašas), 48.3.1 punkto pagrindu 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė SUR paraišką su priedais (toliau – ir Paraiška), prašydamas skirti 31,03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos (18 835,21 Eur) subsidiją darbo vietai susikurti. Teigia, kad Paraiškoje nurodė, jog ketina steigti traktorininko darbo vietą ir planuoja užsiimti mechanizuotu paslaugų teikimu traktoriumi – daržų arimas, žolės šienavimas, malkų atvežimas, sniego valymas, krovinių pervežimas, landšafto darbai ir kt. Nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. gavo Tarnybos raštą, kuriame buvo prašoma patikslinti Paraišką, tad jis 2020 m. rugsėjo 17 d. ją patikslino. Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. gavo skundžiamą sprendimą, kuriame nurodoma, jog, įvertinus Paraišką pagal Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos apraše, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Paslaugų teikimo tvarkos aprašas), nustatytus kriterijus, nustatyta, kad Paraiška nesurinko 35 paraiškos pereinamųjų balų ir remiantis Paslaugų teikimo tvarkos aprašo 85.5 punktu neįtraukta į atrinktų paraiškų sąrašą. Vertinant buvo konstatuota, kad pareiškėjo turimos ilgesnės nei vieni metai darbo patirties atitiktis steigiamai darbo vietai neatitinka nustatytų kriterijų, t. y. nurodoma, kad pareiškėjas neturi traktorininko darbo patirties, dėl to jam iš 15 šiam paraiškos punktui galimų vertinimo balų buvo skirta 0 balų. Mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai vertinant faktines aplinkybes. Teigia, kad Paraiškos kokybės vertinimo formoje pasisakyta dėl visų vertinimo kriterijų, išskyrus dėl darbo patirties, kur nėra jokių motyvų, taip pat vertinimo formoje nepasirašė nė vienas komisijos narys, todėl nėra aišku, kaip buvo prieita prie išvados, kad pareiškėjas neturi reikalingos darbo patirties, kadangi jis pateikė visus reikalingus įrodymus. Nurodo, kad dėl šių priežasčių Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Akcentuoja, kad nei Užimtumo įstatyme, nei Užimtumo rėmimo priemonių tvarkos apraše nėra sąvokos „darbo patirtis“ išaiškinimo. Nurodo, kad jo nenutrūkstama darbo patirtis yra nuo 1991 metų iki 2013 metų, todėl mano, kad pagal šį kokybės vertinimo kriterijų jo Paraiškai turėjo būti skiriama 15 balų. Tačiau šiuo atveju Sprendimu tiesiogiai apribota pareiškėjo subjektinė teisė gauti finansavimą darbo vietai sau steigti, kadangi atsakovei netinkamai įvertinus faktines aplinkybes pareiškėjo Paraiška nesurinko 35 pereinamųjų balų. Pažymi, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų, jam nustatytas neįgalumas, gyvena kaimo vietovėje, kur nedarbingumo lygis didesnis už Lietuvos vidurkį, todėl jam praktiškai neįmanoma susirasti darbo, o darbo vietos sau steigimas yra vienintelė galimybė grįžti į darbo rinką.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Tarnyba pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad SUR priemonė organizuojama Įstatyme nustatyta tvarka, o SUR paraiškų pateikimo, nagrinėjimo ir vertinimo tvarka yra nustatyta Užimtumo rėmimo priemonių apraše bei Paslaugų teikimo tvarkos apraše. Nurodo, kad šiuo atveju Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atrankos komisija (toliau – ir Atrankos komisija), vertindama pareiškėjo Paraišką, vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis, iš kurių matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas planavo steigti traktorininko darbo vietą, tačiau Atrankos komisijai jokie duomenys, patvirtinantys, kad Č. G. turi traktorininko darbo patirties, nebuvo pateikti. Pažymi, kad, nors „darbo patirties“ sąvoka ir nėra išaiškinta Užimtumo įstatyme ar kituose SUR priemonę reglamentuojančiuose teisės aktuose, tačiau akivaizdu, kad darbo patirtis suprantama kaip asmens jau turimi darbo įgūdžiai, darbuotojo kompetencija ir pan. Be to, nors pareiškėjas skunde teigia, jog dirbdamas kūriku jis atliko ir traktorininko funkcijas, taip pat pridėjo tai įrodančią pažymą, tačiau pažymi, kad minėta pažyma vertinant paraišką Atrankos komisijai pateikta nebuvo, todėl ji negalėjo įvertinti pažymoje nurodytos informacijos. Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) korporatyve dirbo traktorininku, tačiau tokios informacijos VSDFV sistemoje nėra, o kitų duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, jis nepateikė. Teigia, kad pareiškėjo pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos seniūnijos pažyma, jog Č. G. vardu buvo įregistruota žemės ūkio ir kaimo valda, o žemės sklypai buvo dirbami traktoriumi, neįrodo traktorininko darbo patirties. Taigi dėl šių priežasčių Atrankos komisija nusprendė, jog pareiškėjas neturi ilgesnės nei vieni metai traktorininko darbo patirties, todėl skyrė po 0 balų, t. y. neskyrė balų už šį kriterijų, tad Paraiška surinko 31 balą. Pažymi, kad Tarnyba 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodė, jog tikslindamas Paraišką pareiškėjas turi pateikti traktorininko darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas, tačiau jis to nepadarė. Akcentuoja, kad argumentai, kad Č. G. yra (duomenys neskelbtini) metų, turintis neįgalumą ir gyvenantis kaimo vietovėje, kur vienintelė galimybė integruotis į darbo rinką yra darbo vietos sau steigimas, negali būti vertinami kaip išskirtinumas prieš kitus SUR dalyvius. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad paraiškos pateikimas savaime nereiškia, jog ji bus finansuojama. Teigia, kad pareiškėjui pateikė Sprendimą, kuriame nurodė teisinį pagrindą, faktus, apskundimo tvarką, o vėliau elektroniniu paštu pateikė Paraiškos kokybės vertinimo formą, tad mano, jog, atsižvelgiant į teismų praktiką, Sprendimas ir vertinimo forma šiuo atveju turi būti vertinami kartu. Nurodo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas, jis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jam priimti reikšmingas aplinkybes, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. SD(19.1)-10577 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos“, kuriuo pareiškėjo Č. G. teikta Paraiška neįtraukta į atrinktų paraiškų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 3 d. paskelbė savarankiško užimtumo rėmimo paraiškų atranką, vykusią nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d.
6. Pareiškėjas, būdamas bedarbis, (duomenys neskelbtini) metų, turėdamas nustatytą 35 procentų darbingumo lygį, kartu su Tarnybos konsultante aptarė ir sudarė individualios užimtumo veiklos planą, jame, be kita ko, nustatė ir savarankiško užimtumo rėmimo priemonę, t. y. darbo vietos steigimą sau, todėl 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė Skyriui Paraišką. Paraiškoje nurodė, kad planuoja steigti mažąją bendriją, įsisteigti traktorininko darbo vietą, kurią vykdytų adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad steigiama darbo vieta turėtų būti įsteigta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Paraiškoje prašomos subsidijos dydis yra 18 835,21 Eur.
7. Atrankos komisija 2020 m. rugsėjo 8 d. posėdyje atliko pareiškėjo SUR priemonės paraiškų atitikties Užimtumo rėmimo priemonių apraše nustatytiems reikalavimams vertinimą.
Atrankos komisijos 2020 m. rugsėjo 11 d. protokole pažymėta, kad vertinant teikėjų paraiškas pagal SUR paraiškų atitikties Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 63.5 punkte nustatytiems reikalavimams vertinimo formą nustatyta, kad 158 paraiškas reikia tikslinti dėl neatitikties nekritiniams vertinimo kriterijams. Tad, atsižvelgiant į tai, nutarta siūlyti Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (toliau – ir Vilniaus KAD) direktoriui raštu prašyti teikėjų, kuriems reikia patikslinti paraiškas (pagal pridedamą sąrašą), pašalinti nustatytus trūkumus per nurodytą terminą; taip pat kitą Atrankos komisijos posėdį (paraiškų vertinimą) organizuoti 2020 m. rugsėjo 18 d. 9.00 val.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnybos darbuotoja 2020 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjui Tarnybos Vilniaus KAD raštą Nr. S(19.1)-10151 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos“, kuriame prašoma Č. G.: 1) patikslinti Paraiškos 3 punktą, t. y. nurodyti planuojamos vykdyti pagrindinės veiklos rūšies pavadinimą ir kodą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių; 2) pateikti traktorininko darbo patirtį patvirtinančių dokumentų kopijas; 3) patikslinti Paraiškos 8 punkte nurodytą planuojamą darbo vietos įsteigimo datą arba 9 punkto sąmatoje nurodytas veiklų įgyvendinimo laiko pabaigos datas; 4) patikslinti Paraiškos 9 punkto sąmatą – nurodoma, kad aprašant planuojamas įsigyti darbo priemones turi būti nurodyti keli techniniai jų parametrai.
Rašte prašoma patikslintus dokumentus pateikti iki 2020 m. rugsėjo 17 d.
9. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu pateikė Tarnybai raštą dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos patikslinimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad planuojama vykdyti pagrindinė veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių yra 016100. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo traktorininku korporatyve ir šie duomenys turi būti matomi VSDFV duomenų bazėje. Pažymėjo, kad šių duomenų pats pristatyti negali, kadangi dėl COVID-19 pandemijos interesantai VSDFV neaptarnaujami, apie poreikį pateikti šiuos duomenis sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 15 d., o kitos galimybės jų pateikti neturi. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o į šias pareigas įėjo ir traktoriaus vairavimas. Taip pat nurodė, kad nuo 1991 iki 2013 m. traktoriumi dirbo nuosavoje žemės ūkio ir kaimo valdoje Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomai patikslino ir Paraiškos 8–9 punktus, nurodė, kad numatoma darbo vietos įsteigimo data yra 2021 m. sausio 30 d., sąmatoje nurodytų veiklų įgyvendinimo laiko pabaigos data – iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taip pat pareiškėjas patikslino ir Paraiškos 9 punktą, t. y. planuojamo įsigyti traktoriaus techninius parametrus.
10. Tarnybos Skyrius 2020 m. rugsėjo 29 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodyta, kad Atrankos komisija įvertino Č. G. pateiktą Paraišką ir jos priedų atitiktį reikalavimams, nurodytiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Užimtumo rėmimo priemonių apraše, taip pat Paslaugų teikimo tvarkos apraše. Sprendime teigiama, kad, įvertinus pateiktą Č. G. paraišką pagal Paslaugų teikimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus, nustatyta, kad Paraiška nesurinko 35 Paraiškos pereinamųjų balų, todėl, vadovaujantis Paslaugų teikimo tvarkos aprašo 85.5 punktu, ji neįtraukta į atrinktų paraiškų sąrašą. Sprendime pareiškėjui taip pat išaiškinta jo apskundimo tvarka.
11. Pareiškėjas, minėta, nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti Paraišką.
12. Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą, teigia, kad jis, be kita ko, neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio nuostatų.
13. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu (2020 m. rugsėjo 29 d.) galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos (t. y. įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji norma, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-146-206/2013). Tai reiškia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti imperatyvai yra privalomi ir atsakovei – Tarnybai, kuri priėmė skundžiamą sprendimą.
Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat dar yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14; ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
15. Užimtumo rėmimo priemonių aprašo 64 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Tarnyba per 3 darbo dienas nuo finansuojamų SUR projektų sąrašo patvirtinimo dienos raštu (paštu ar elektroniniu paštu) informuoja kiekvieną SUR paraiškos teikėją apie atmestą SUR paraišką, nurodo jos atmetimo priežastis ir teisinius pagrindus. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir Paslaugų teikimo tvarkos aprašo 89.1 papunktyje. Taigi, iš minėtų ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų taip pat akivaizdu, kad neigiamas sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas.
16. LVAT yra konstatavęs, kad, vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu; visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).
Vis dėlto, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, tai yra, būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias konkretaus sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-492-1205/2014; ir kt.).
17. Pabrėžtina ir kita šiai bylai aktuali teismų praktika.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkeliami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (šiais aspektais žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-822-800/2013; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-2003/2012, LVAT biuletenis Nr. 24, 2012, 364–377 p.). Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie šio akto. Individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014; 2015 m. balandžio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; ir kt.).
Tačiau šios bylos kontekste dar labiau akcentuotina tai, kad papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje per se (savaime) nereiškia, jog jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad ši papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, į šią dokumentaciją būtų pateikta aiški nuoroda individualiame administraciniame akte. Priešingu atveju tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąją) dalimi (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-47/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015, LVAT biuletenis Nr. 29, 2015, 405–418 p.).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad Tarnybos skundžiamas sprendimas iš esmės yra visiškai nemotyvuotas, t. y. nepagrįstas; priimtas Sprendimas neatitinka minėtų imperatyvių VAĮ nuostatų bei administracinių teismų praktikos.
18.1. Visų pirma, pažymėtina, kad pats skundžiamas sprendimas yra visiškai formalus. Jame tik nurodyta, kokiais teisės aktais, vertinant Paraišką, buvo remtasi, t. y. Įstatymu, Užimtumo rėmimo priemonių aprašu ir Paslaugų teikimo tvarkos aprašu. Tačiau netgi nėra nurodytos minėtų teisės aktų konkrečios teisės normos, kuriomis buvo remtasi priimant Sprendimą, jau nekalbant apie jų individualizavimą konkrečiai situacijai ir konkrečioms nustatytoms aplinkybėms. Realiai nurodytas tik Paslaugų teikimo tvarkos aprašo 85.5 papunktis, kuris, be kita ko, nustato, jog įvertinus, kad SUR paraiška nesurenka 35 paraiškos pereinamųjų balų, Atrankos komisija siūlo KAD direktoriui SUR paraiškos neįtraukti į atrinktų SUR paraiškų sąrašą. Taigi, ši teisės norma iš esmės suteikia Atrankos komisijai, nustačius tam tikras aplinkybes, tik siūlyti atitinkamam KAD direktoriui neįtraukti paraiškos į atrinktų SUR paraiškų sąrašą. Tad ji negali būti nurodoma kaip teisinis pagrindas, pagrindžiantis neigiamo sprendimo pareiškėjui priėmimą, t. y. Paraiškos atmetimą. Jau nekalbant apie tai, kad net ir nurodžius teisingą teisinį pagrindą, kuris suteikia kompetentingam subjektui priimti neigiamą sprendimą, nebūtų pagrindas pripažinti, jog sprendimas yra motyvuotas, t. y. teisiškai pagrįstas. Svarbiausia turi būti nurodomos teisės normos, kurios taikomos nustatytoms aplinkybėms, be to, jų taikymas turi būti pagrindžiamas. Taigi, skundžiamame sprendime nėra nurodytas teisinis pagrindas. Taip pat Sprendime visiškai nėra nurodytos ir faktinės aplinkybės, kurios buvo pagrindas atmesti pareiškėjo paraišką, t. y. neaišku, už kokius atrankos kriterijus pareiškėjui buvo skirti balai, už kokius nebuvo, kodėl pareiškėjo Paraiška neatitinka tų tikrų kriterijų ir pan.
Apskritai atkreiptinas dėmesys, kad, pagal teisės aktus, nesurinkus reikiamo pereinamųjų balų skaičiaus, turėtų būti priimamas sprendimas paraišką atmesti ir apie tokį sprendimą turi būti informuojamas paraiškos teikėjas. O skundžiamame sprendime net nėra įtvirtintas toks patvarkymas.
18.2. Atkreiptinas dėmesys, kad prie Sprendimo nėra pridėta jokių priedų, taip pat nėra nuorodų į kitus dokumentus ir pan.
18.3. Atsakovė teigia, kad Sprendimas turi būti vertinamas kartu su pareiškėjui elektroniniu paštu pateikta jo Paraiškos kokybės vertinimo forma.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui elektroniniu paštu 2020 m. spalio 1 d. buvo pateikta jo Paraiškos kokybės vertinimo forma pagal nustatytus kriterijus; ši forma buvo atsiųsta tik po pakartotinių pareiškėjo reikalavimų. Tačiau į šį dokumentą skundžiamame sprendime nėra jokių nuorodų. Tad tai leistų padaryti išvadą, kad ši Paraiškos kokybės vertinimo forma nėra Sprendimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.
Kita vertus, net ir vertinant minėtą formą kaip Sprendimo sudedamąją dalį, ji nepaneigia šio teismo sprendimo 18.1 punkte padarytų išvadų dėl skundžiamame sprendime motyvų nebuvimo. Iš Paraiškos kokybės vertinimo formos sunkiai galima suprasti, kad Atrankos komisija nusprendė, jog pareiškėjo turima darbo patirtis neatitinka reikalavimo turėti ilgesnę nei vienų metų darbo patirtį steigiamai darbo vietai, dėl to Komisijos nariai skyrė 0 balų. Tačiau šiuo klausimu nėra pateikta jokių motyvų, neaišku, kodėl atmesti pareiškėjo argumentai ir teikti įrodymai dėl jo traktorininko darbo patirties ir pan. Be to, ši forma nėra pasirašyta, neaišku, ar ji kokio konkretaus komisijos nario, ar bendra visų narių ir pan.
18.4. Atsakovės kita teismui pateikta kartu su atsiliepimu dokumentacija nebuvo pateikta pareiškėjui, į ją skundžiamame sprendime nėra jokių nuorodų, tad ji taip pat nelaikytina sudedamąja (motyvuojamąja) Sprendimo dalimi.
19. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Tarnybos priimtas ginčijamas sprendimas neatitinka jo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies) nuostatų. Kitaip tariant, Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas. Minėta, kad visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių.
Bet kokiu atveju, net ir laikant, kad skundžiamo sprendimo negalima pripažinti visiškai nemotyvuotu, tačiau jo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sutrukdę pareiškėjui, atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą, socialinę padėtį ir kt., suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui nebuvo aiškūs jo Paraiškos atmetimo motyvai, kadangi iš karto po Sprendimo gavimo, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d., jis elektroniniu paštu paprašė Tarnybos darbuotojos atsiųsti jam Atrankos komisijos vertinimo protokolą ar kitą dokumentą, iš kurio būtų galima matyti, kokių vertinimo kriterijų neatitiko jo Paraiška; vėliau pakartotinai reikalavo Tarnybos atsiųsti jam dokumentą, iš kurio matytųsi Paraiškos vertinimas.
20. Šiame kontekste dėl viešojo administravimo subjekto priimamo sprendimo privalomo motyvavimo pasakytina ir tai, kad LVAT yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014).
Taigi, atsakovo skundžiamo sprendimo trūkumus ištaisyti pačiam teismui nėra galimybės ir pagrindo.
21. Be to, kaip matyti iš bylos, atsakovė skundžiamo sprendimo motyvus gana plačiai išdėstė atsiliepime į skundą. Tad kyla klausimas, kaip tokia situacija turėtų būti vertinama. Tačiau LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeista pareiškėjo teisė į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Pažymėtina, kad atsakovei teikiant atsiliepimą į skundą nėra teisinių kliūčių papildomai paaiškinti apskųsto sprendimo priėmimo teisinius bei faktinius pagrindus, tačiau nėra suteikta teisė atsiliepimu į skundą taisyti administracinį aktą, įvardijant konkretų teisinį reguliavimą bei nurodant faktinius tokio sprendimo priėmimo pagrindus, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime (bendrąja prasme); priešingu atveju administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos, o teisingas ginčo išsprendimas paneigtas. Taigi, atsakovės atsiliepime pateikti priimto Sprendimo argumentai nevertintini ir jie nedaro įtakos nemotyvuotam skundžiamam sprendimui.
22. Padarius išvadą, kad Sprendimas yra nepagrįstas, t. y. nemotyvuotas, kiti pareiškėjo skundo argumentai tampa neaktualūs ir plačiau neaptarinėtini.
23. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis neatitinka imperatyvių VAĮ reikalavimų, t. y. jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tad jis naikintinas ir atsakovė įpareigotina priimti individualų teisės aktą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-602-2014).
25. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, tad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu, sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio; kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Tad pareiškėjui iš atsakovės priteistina jo sumokėta žyminio mokesčio suma, t. y. 23 Eur.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Č. G. skundą patenkinti.
Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SD(19.1)-10577 „Dėl savarankiško užimtumo rėmimo paraiškos“ ir įpareigoti Užimtumo tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 2 d. paraišką bei priimti naują sprendimą.
Iš atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteisti pareiškėjui Č. G. 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.