Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimo, kuriuo:

R. Ž., pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 00 ct) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nubaustas už tai, kad 2015 m. kovo 27 d., 14.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,62 promilių vidutinis girtumo laipsnis. Tuo R. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Apelianto nuomone, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi ir tuo, kad jis prisipažino kaltu, buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Buvo išgėręs alaus nepilną skardinę ir to neginčija, tačiau apelianto vertinimu, tai negalėjo lemti jam nustatyto 1,62 promilės girtumo, nes tokie alkotesterio parodymai būna tuomet, kai tik išgėrus tikrinamas girtumas.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. R. Ž. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės, jog R. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, pasiaiškinime R. Ž. nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs, pagirioms buvo išgėręs alaus, alų gėrė prieš valandą iki kai buvo sustabdytas policijos. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Policijos pareigūnų G. P. ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kad R. Ž. prieš patikrinimą alkotesteriu jiems nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą laiko. Alkotesterio šaknelėje užfiksuoti duomenys, kad R. Ž. nustatytas 1,62 promilių girtumas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0100 patikros sertifikato Nr. 1658424 kopijos matyti, kad alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2015 m. gegužės 13 d. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma konstatuoja, kad neblaivumas R. Ž. nustatytas laikantis nustatytos tvarkos ir reikalavimų, abejoti atlikto girtumo patikrinimo rezultatais nėra pagrindo, jo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą įrodo byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma, todėl konstatuojama, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas.

ATPK 272 straipsnyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir apeliacinio skundo argumentų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Ž. buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas suteikia asmeniui galimybę pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su prašymu jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tokios teisės ATPK 272 straipsnis nenumato, tačiau šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu principu – įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Dėl šių priežasčių aukštesnysis teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. teisės pažeistos nebuvo, o nuobauda buvo skirta už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Teismas nesiremia apelianto pateikta laikraščio straipsnio kopija, kadangi administracinėn patraukto asmens kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, kurių teisėtumas ar pagrįstumas nekelia jokių abejonių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti R. Ž. apeliacinio skundo ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.