- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-184-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06810-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- R. E.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei R. E. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7784,67 Eur negrąžinto kredito dalį, 634,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 55,58 tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d), 19 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 7784,67 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. lapkričio 30 d.), 835,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 9 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 30 d.), 25,96 Eur delspinigių, 15 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovė su ieškove – tarpusavio skolinimo platformos operatore 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 8 100 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovė sutarties nevykdė ir ji buvo nutraukta. Po sutarties nutraukimo atsakovė įsiskolinimo nepadengė.
2. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai), tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą neteikė (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. rugpjūčio 16 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K773484887, 5.3.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimas ir apskaičiavimas, taip pat specialiosios dalies sąlygas (specialiųjų sąlygų 4 grafa), nustatančią sutarties tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles („6,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Vartojimo kredito sutarties 5.3.1. p.), ta apimtimi, kuria sutarties tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, priteisė iš atsakovės 7784,67 Eur negrąžinto kredito, 634,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 55,58 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2022 m. rugpjūčio 9 d, 433,60 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 19 procento metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. lapkričio 24 d.); 19 procentų negautų pajamų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos – 2022 m. lapkričio 24 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. lapkričio 30 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 25,96 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 8934,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 490,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo už akių motyvai.
3.1. Dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“ “atsakovei suteikė kreditą, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Kadangi sutartis su atsakove buvo nutraukta, ieškovės reikalavimas grąžinti kreditą baigėsi, ieškovei iš atsakovės priteistina 7784,67 Eur negrąžinto kredito dalis. Ieškovei taip pat priteistinos 634,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, numatytos sutarties specialiosiose sąlygose.
3.2. Dėl negautų 835,65 Eur pajamų (nuostolių) teismas nurodė, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „NEO Finance“ sudarydama sutartį teisėtą lūkestį gauti pajamas atsižvelgiant į suteiktą kreditą, tačiau ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ skaičiuojamas negautų pajamų dydis skaičiuotinas ne ilgiau kaip iki kredito termino pabaigos, kas šiuo atveju sudarytų 443,60 Eur.
3.3. Dėl delspinigių dydžio teismas nurodė, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.3. punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prievolės neįvykdė, ieškovės reikalavimas priteisti 25,96 Eur delspinigius yra pagrįstas.
3.4. Dėl 55,58 Eur tarpininkavimo mokesčio teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad tarpininkavimo mokesčio dydis – 6,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), jo suma – 940,69 Eur. Teismas įvertinęs sudarytos sutarties sąlygas konstatavo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punkto nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisykle, jos taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai, todėl pražintina negaliojanti ab initio. Teismas atsižvelgęs į sudarytą mokėjimo grafiką iki sutarties nutraukimo konstatavo, kad reikalaujamas priteisti 55,58 Eur mokestis yra pagrįstas, todėl priteistinas iš atsakovės ieškovės naudai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 835,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos; perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantė nurodo, jog tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei už paslaugas, susijusias tiek su kredito sutarties sudarymu, tiek su jos priežiūra, informacijos teikimu ir sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį ir padalijamas į mėnesio įmokas. Apeliantė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jai taikytini ribojimai. Ši teisės norma numato, jog ne mažiau nei 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį.
4.2. Apeliantė atlygį už tarpininkavimą apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises ir interesus, siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalija mėnesio įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį sumokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Mano, kad tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už suteikiamas paslaugas. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį.
4.3. Apeliantė ieškinyje prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesu. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams, ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma – tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės nuostoliai, patiriami dėl sutarties nevykdymo.
4.4. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovė žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalyta mėnesio įmokomis. Tai yra vienintelės apeliantės pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus turėjo galimybę išdėstyti procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės - atsakovė su apeliante – tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi akcine bendrove „NEO Finance“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K773484887, pagal kurią apeliantė suteikė atsakovei 8 100 Eur vartojimo kreditą 72 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 5533,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 19 proc.), 940,69 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. lapkričio 30 d. Atsakovė buvo raginta 2022 m. birželio 30 d. raginimu per 14 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos sumokėti 669,34 Eur susidariusį įsiskolinimą, priešingu atveju, Sutartis bus nutraukta, tačiau atsakovė įpareigojimo neįvykdė. Atsakovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų apeliantė 2022 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu 2022 m. rugpjūčio 9 d. Sutartį nutraukė. Atsakovei raginimas ir pranešimas apie Sutarties nutraukimą išsiųsti el. paštu vasilramune@gmail.com. Byloje nėra duomenų, kad Sutartis būtų nuginčyta ar gauta paskola grąžinta.
8. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tik iš dalies patenkintas apeliantės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas priteisė 55,58 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; apeliantė prašo sprendimą už akių pakeisti ir priteisti 835,65 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 30 d.).
9. Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
10. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju 9,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesio įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties 5.3.1 punktas).
11. Specialiosiose sutarties sąlygose šalys buvo sutarusios dėl 940,69 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos. Ši sutarties specialiosios dalies sąlyga, kurioje sumatyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti, grąžinant kreditą, be to, būtent tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovo mokėtinų mėnesio įmokų dydį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė (apeliantė), sudarydama vartojimo kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.
12. Vis dėlto nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad pagal esmę tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo).
13. Vadovaujantis gausia ir išplėtota apygardos teismų praktika šios kategorijos bylose, tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-45-459/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022 ir kt.). Nutraukusi sutartį, ieškovė nebepatiria aptariamą mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt., todėl negali reikalauti ir tarpininkavimo mokesčio už šį laikotarpį.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
15. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už suteikiamas paslaugas. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos. Atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant verslo subjekto teisę gauti pelną.
16. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas apeliantės patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas iš anksto – tik po to išdėstomas į mėnesio įmokas, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal bendrųjų sutarties sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas (šios sutarties atveju – 9,90 proc.) nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį. Taigi iš esmės tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas kaip tam tikra procentinė kasmėnesinė įmoka. Ieškovė, prašydama priteisti nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį nuo sutarties nutraukimo iki jos pabaigos dienos, nepateikė jokių įrodymų, jog ji patyrė nurodytos sumos dydžio nuostolių. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimo ir atnaujinimu. Taigi jis atlieka ne kompensacinę funkciją, o yra skirtas padengti konkrečias bendrovės išlaidas. Akivaizdu, jog šias išlaidas iki sutarties nutraukimo padengia kas mėnesį nuo mokėtinos kredito įmokos apskaičiuojama tam tikra tarpininkavimo mokesčio suma, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovo sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovo skolą po sutarties nutraukimo. Taigi nurodytų argumentų pagrindu teigtina, jog ieškovė neįrodė, kad po sutarties nutraukimo ji patyrė nuostolių negautų pajamų forma, todėl pirmosios instancijos teismas negautų pajamų sumą pagrįstai sumažino iki 433,60 Eur sumos.
17. Pažymėtina, kad išlaidas, patiriamas dėl skolos išieškojimo teisme, kompensuoja teismo priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vykdymo procese patiriamos išlaidos išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl to ieškovei priteisus visą tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą taip pat ir po sutarties nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir vykdymo procese išieškojus vykdymo išlaidas, ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tai neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis).
18. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, sutartis su atsakove buvo vienašališkai nutraukta ir iki sutarties nutraukimo atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 55,58 Eur, taigi teismas pagrįstai priteisė ieškovei tik šią tarpininkavimo mokesčio sumą ir pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti pilna apimtimi negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos
19. Ankstesniuose nutarties punktuose išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti negautų pajamų forma tarpininkavimo mokesčio sumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Ieškovė taip pat skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau ji skundžiama tik tuo aspektu, jog, jei būtų patenkintas apeliacinis skundas, ieškovei priklausytų proporcingai didesnės bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas. Konstatavus, jog ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas, o skundžiama teismo sprendimo dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas proceso pirmosios instancijos teisme metu.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
22. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.