Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – 25 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padengti įsiskolinimą pagal vykdomuosius raštus dėl 1 911 310,24 Eur (6 599 372,01 Lt).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti S. B. ir N. Ž., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.M. Ž. nuteistas už tai, kad jis nuo 2006 m. liepos 4 d. iki 2006 m. spalio 19 d. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, duodamas nurodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. B. suklastoti PVM sąskaitas – faktūras, įrašant jose tikrovės neatitinkančius duomenis apie rąstų pardavimą: 2006-07-04 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-07-12 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-07-19 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-07-28 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-08-02 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-08-08 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-08-17 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-08-22 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) N. M. individualiai įmonei, taip pat apie medienos ir transporto paslaugų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-09-29 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-09-29 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006-10-19 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini), bei perduodamas pats ar nurodydamas S. B. jas perduoti N. M. jų įtraukimui į N. M. individualios įmonės apskaitą, po ko N. M. individuali įmonė įtraukusi šias suklastotas tikras PVM sąskaitas – faktūras į savo apskaitą sumažino mokėtiną į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM, t. y. padėjo apgaule N. M. individualios įmonės naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – N. M. individualios įmonės mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 52 585,43 Eur (181 567 Lt).

2. M. Ž. buvo kaltinamas tuo, jog nuo 2006-07-04 iki 2006-09-01, padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)”, registruotos (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) r., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą duodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. B. nurodymus, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis apie medienos pirkimą ir pardavimą įrašyti į:

medienos pirkimo – pardavimo sutartis dėl rąstų įgijimo iš: S. P. 2006-07-03 Nr(duomenys neskelbtini)m³ už 88 800 Lt, A. R. 2006-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini) 700 m³ už 103 600 Lt, V. G. 2006-07-17 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 138 676 Lt, M. M. 2006-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 134 400 Lt, A. G. 2006-08-08 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 96 104,70 Lt, A. V. 2006-08-14 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 18500 Lt, I. A. 2006-08-14 Nr(duomenys neskelbtini) m³ už 21 090 Lt, E. K. 2006-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 188 736 Lt, nes šie asmenys medienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė ir pinigų negavo,

PVM sąskaitas – faktūras dėl rąstų pardavimo: 2006-07-04 (duomenys neskelbtini), 2006-07-12 (duomenys neskelbtini), 2006-07-19 (duomenys neskelbtini), 2006-07-28 (duomenys neskelbtini), 2006-08-02 (duomenys neskelbtini), 2006-08-08 (duomenys neskelbtini), 2006-08-17 (duomenys neskelbtini) 4420,55 m³ už 902 617,31 Lt N. M. individualiai įmonei, 2006-08-14 (duomenys neskelbtini) 214 m³ už 47 221,24 Lt A. P. individualiai įmonei, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos neturėjo ir jos nepardavė,

kasos pajamų orderius dėl apmokėjimo už medieną: 2006-07-04 (duomenys neskelbtini), 2006-07-12 (duomenys neskelbtini), 2006-07-19 (duomenys neskelbtini), 2006-07-28 (duomenys neskelbtini), 2006-08-03 (duomenys neskelbtini), 2006-08-08 (duomenys neskelbtini), 2006-08-10 (duomenys neskelbtini), 2006-08-17 (duomenys neskelbtini), 2006-08-22 (duomenys neskelbtini), 2006-08-28 (duomenys neskelbtini), 2006-08-31 (duomenys neskelbtini) N. M. individualios įmonės už 760 000 Lt, 2006-09-01 (duomenys neskelbtini) A. P. individualios įmonės už 17000 Lt, nes realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos nepardavė ir pinigų negavo, dėl to buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių rekvizitai nurodyti minėto įstatymo 13 straipsnyje, taip pat 6 straipsnio 2 dalyje, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, susijusias su turto ir įsipareigojimų dydžio pasikeitimu bei dėl M. Ž. duotų nurodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. B. medienos pirkimo – pardavimo sutartimis, PVM sąskaitomis – faktūromis, kasos pajamų orderiais įforminti tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas apie medienos pirkimą, pardavimą, gautą apmokėjimą už medieną ir šiuos apskaitos dokumentus įrašyti į 2006 m. buhalterinę apskaitą, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006 m.;

2.1. taip pat tuo, jog nuo 2006-07-04 iki 2006-09-01, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, duodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) r., direktoriui S. B. nurodymus, kokius tikrovės neatitinkančius duomenis apie medienos pirkimą ir pardavimą įrašyti į:

medienos pirkimo – pardavimo sutartis dėl rąstų įgijimo iš: S. P. 2006-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 88 800 Lt, A. R. 2006-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini) 700 m³ už 103 600 Lt, V. G. 2006-07-17 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 138 676 Lt, M. M. 2006-08-02 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 134 400 Lt, A. G. 2006-08-08 Nr. (duomenys neskelbtini) m³ už 96104,70 Lt, A. V. 2006-08-14 Nr. (duomenys neskelbtini) 100 m³ už 18500 Lt, I. A. 2006-08-14 Nr. (duomenys neskelbtini) 114 m³ už 21090 Lt, E. K. 2006-08-17 Nr. (duomenys neskelbtini) 983 m³ už 188736,00 Lt, nes šie asmenys medienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepardavė ir pinigų negavo,

PVM sąskaitas – faktūras dėl rąstų pardavimo: 2006-07-04 (duomenys neskelbtini), 2006-07-12 VER Nr. 00002, 2006-07-19 (duomenys neskelbtini), 2006-07-28 (duomenys neskelbtini), 2006-08-02 (duomenys neskelbtini), 2006-08-08 (duomenys neskelbtini), 2006-08-17 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 4420,55 m³ už 902 617,31 Lt N. M. individualiai įmonei, 2006-08-14 (duomenys neskelbtini) 214,00 m³ už 47 221,24 Lt A. P. individualiai įmonei, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos neturėjo ir jos nepardavė;

kasos pajamų orderius dėl apmokėjimo už medieną: 2006-07-04 (duomenys neskelbtini), 2006-07-12 (duomenys neskelbtini), 2006-07-19 (duomenys neskelbtini), 2006-07-28 (duomenys neskelbtini), 2006-08-02 (duomenys neskelbtini), 2006-08-03 (duomenys neskelbtini), 2006-08-08 (duomenys neskelbtini), 2006-08-10 (duomenys neskelbtini), 2006-08-17 (duomenys neskelbtini), 2006-08-22 (duomenys neskelbtini), 2006-08-28 (duomenys neskelbtini), 2006-08-31 (duomenys neskelbtini) N. M. individualios įmonės už 760 000 Lt, 2006-09-01 (duomenys neskelbtini) A. P. individualios įmonės už 17 000 Lt, nes realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos nepardavė ir pinigų negavo, taip padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. B. suklastoti tikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

2.3. M. Ž. buvo kaltinamas padėjęs padaryti apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog tiriant ir nagrinėjant šią bylą buvo be pateisinamos priežasties delsiama. Kaip matyti, visą laiką buvo atliekami aktyvūs tyrimo veiksmai – apklausiami liudytojai, atliekamos ekspertizės, renkami rašytiniai duomenys ir kt. Ikiteisminis tyrimas dėl M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pradėtas 2006 m. lapkričio 24 d. Byla teismui perduota 2010 balandžio 1 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2016 m. spalio 7 d. Šios bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė ne vien dėl to, kad keitėsi valstybinis kaltintojas, jog teisiamajame posėdyje paskelbta pertrauka pasiruošti baigiamosioms kalboms, ar 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdyti bylą nagrinėjusios teisėjos įgaliojimai, o 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėjusi teisėja atleista iš pareigų ir 2016 m. gegužės 13 d. patvarkymu baudžiamoji byla perduota nagrinėti kitos sudėties teismui. Šioje byloje eilę kartų posėdžiai nevyko dėl kitų kaltinamųjų piktybinio neatvykimo į posėdžius, dėl to buvo taikytos sankcijos, gynėjų keitimo kaltinamųjų iniciatyva, dėl ko buvo daromos pertraukos susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Todėl mano, kad nagrinėjamoje byloje procesas vyko įprasta tvarka ir jo trukmė yra įprasta tokio pobūdžio byloms. Taigi, teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. Apylinkės teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas siejo tai su per ilga baudžiamojo proceso trukme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau Konvencija) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

6.1. Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

6.3. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kiti).

6.4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas savo motyvuose dėl bausmės skyrimo M. Ž. atkreipė dėmesį į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę bei į tai, kad iki lygtinio paleidimo pabaigos M. Ž. liko kiek daugiau nei septyni mėnesiai. Apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes bei siekdamas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, M. Ž. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad M. Ž. šioje byloje procesinės prievartos priemonės nebuvo taikytos bei įvertinusi apylinkės teismo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu M. Ž. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galutinei subendrintai bausmei, sprendžia, kad nors procesas ir užsitęsė, jis laikytinas optimaliu esamoje situacijoje, ir tai nesudarė pagrindo M. Ž. skiriant subendrintą bausmę, vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi. Todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas naikinamas.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad M. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Dėl M. Ž. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio prokuroras apeliaciniame skunde nepasisakė ir jokio reikalavimo šiuo klausimu nereiškė. Pagal BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ta byla patikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo ir išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje dėl to, kad teismas bendrindamas M. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Klaipėdos miesto teismo 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš tikrųjų subendrino su ne visa ankstesniu nuosprendžiu M. Ž. paskirta bausme, o subendrino tik su neatliktos bausmės dalimi, apeliaciniai skundai nepaduoti, dėl to nuosprendį, apeliacinės instancijos teisme, keisti ir tuo pačiu pabloginti nuteistojo padėtį nėra pagrindo.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje procesas nebuvo užbaigtas per protingą laiką. Vien ikiteisminis tyrimas byloje truko nuo 2006 m. lapkričio 24 d. iki 2010 m. balandžio 1 d., t. y. beveik ketverius metus, prokuratūros veiksmai nebuvo kokybiški, baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Taip pat pasisakytina ir dėl per ilgo teisminio bylos nagrinėjimo. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamame nuosprendyje, jog įrodymų tyrimas pradėtas 2010 m. rugsėjo 29 d., tačiau dėl su M. Ž. nesusijusių priežasčių bylos nagrinėjimas užsitęsė (keitėsi valstybinis kaltintojas, sustabdyta bylą nagrinėjančios teisėjos įgaliojimai, bylos perdavimas nagrinėti kitos sudėties teismui, dėl priežasčių iš esmės nesusijusių su M. Ž. bylos nagrinėjime skelbtos pertraukos). Taigi darytina išvada, kad ilgą baudžiamojo proceso trukmę lėmė ne nuteistojo M. Ž. ar jo gynėjo elgesys, ne tik bylos apimtis ir sudėtingumas, kitų kaltinamųjų ir jų gynėjų elgesys, bet ir institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą. Taigi, šios konkrečios baudžiamosios bylos laikas (dešimt metų) vertintinas kaip neadekvatus, todėl pagrįstai apylinkės teismas spręsdamas M. Ž. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą į tai atsižvelgė.

8.1. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė – ketveri metai, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Be to, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne. Sprendžiant dėl bausmės atidėjimo vykdymo, svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).

8.2. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad M. Ž. teistas 12 kartų, šiuo metu atlieka bausmę lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir yra teisiamas už sunkų nusikaltimą, buvo nusikalstamos veikos iniciatorius ir padėjėjas, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, todėl, prokuroro nuomone, bausmės tikslai negali būti pasiekti M. Ž. nepaskyrus realaus bausmės atlikimo.

8.3. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad aplinkybės – M. Ž. teistas, šiuo metu atlieka bausmę lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus – neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Tačiau įvertinusi byloje esančius duomenis, jog M. Ž. nusikalstamą veiką įvykdė 2006 metais, paskutinį kartą teistas 2011 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2007-12-10 iki 2008-03-18, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo pataisos namuose vidurinės mokyklos bibliotekos tvarkdariu, mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro Pataisos namų skyriuje pagal šaltkalvio remontininko mokymo programą, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos 3 metams 11 mėnesių 16 dienų, taikant intensyviąją priežiūrą ir nustatant įpareigojimus, dengia įsiskolinimą pagal gautus vykdomuosius raštus dėl ieškinių 6 599 372,01 Lt sumai, lygtinio paleidimo metu dalyvavo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus organizuojamuose renginiuose bei susitikimuose, aktyviai prisideda prie Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ vaikų klubo veiklos ir paramos, duomenų apie daromus pažeidimus negauta, nuo 2013 m. gegužės 23 d. vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, sąžiningas ir kruopštus žmogus, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujama M. Ž. jokių skolų neturi, visi mokesčiai, atlyginimai darbuotojams, sumokami laiku, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai M. Ž. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Duomenų, kad M. Ž. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, byloje nėra, jų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir prokuroras, todėl pasisakydama apie BK 75 straipsnio nuostatų taikymą nuteistajam M. Ž., teisėjų kolegija šių prokuroro nurodytų aplinkybių nevertina. Kaip jau ir buvo minėta, M. Ž. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, visą šį lygtinio paleidimo laikotarpį iš esmės laikėsi jam nustatytų įpareigojimų. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad kompetentingoms valstybės institucijoms kontroliuojant M. Ž. elgesį laisvėje, nuteistasis gana sėkmingai laikėsi įstatymų ir vykdė jam skirtus įpareigojimus bei rodo, jog šis asmuo gali būti taisomas ir jo neizoliuojant nuo visuomenės.

8.4. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai M. Ž. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas M. Ž. paskyrė maksimalų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, per šį laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, o tuo atveju, jei M. Ž. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

9. Taip pat pastebėtina, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nuosprendžiu M. Ž. pripažino kaltu ir nuteisė pagal 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Toliau apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2011 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir vėl pritaikė BK 75 straipsnį. Pažymėtina, kad jei teismas, esant BK numatytiems pagrindams, atideda bausmės vykdymą, tai nurodoma ne skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, o paskyrus galutinę subendrintą bausmę. Vėliau ši subendrinta bausmė subendrinama su bausme, nuosprendžiu paskirta pirmojoje byloje, ir tik tada taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju teismas turėjo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, nuosprendžiu paskirta pirmojoje byloje ir tik tada taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija mano, jog buvo netinkamai pritaikyta BK bendrosios dalies norma (BK 75 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 8 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą paskiriant M. Ž. galutinę subendrintą bausmę.