Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-25 · Civilinė byla Nr. e2A-1152-413/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
e2A-1152-413/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03584-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
D. S.
Civilinė byla Nr. e2A-1152-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03584-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.16.8.; 3.3.1.18.3.
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1023-921/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei D. S. dėl materialinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavys) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. DGKS-301; 2) priteisti iš atsakovės D. S. (darbuotojos) 24 868,31 Eur žalos atlyginimą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos produkcijos sugadinimo, 8969,01 Eur žalos atlyginimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos produkcijos sugadinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2000 m. rugsėjo 1 d. buvo įdarbinta vadybininkės pareigose, o nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. pervesta dirbti į cecho viršininkės pareigas. Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. gavo iš savo klientės AB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijas dėl metalinėmis drožlėmis užteršto konditerinio glaisto su kakava 71 ir glaiste rasto peilio. Dėl šios priežasties AB „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė varškės sūrelių gamybą, pagamintus sūrelius utilizavo, o likusią ir gamyboje nepanaudotą produkciją, kurios vertė 51 159,89 Eur, grąžino ieškovei. AB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo iš ieškovės už nekokybišką produkciją ir jos utilizaciją apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras 16 838,10 Eur sumai. Dalis glaisto (1600 kg) už 4 765,99 Eur buvo utilizuota, kita dalis – perdirbta. Dėl nekokybiškos produkcijos grąžinimo ieškovė patyrė 24 868,31 Eur žalą, kurią sudaro 16 838,10 Eur negautos pajamos, 4 765,99 Eur vertės utilizuota produkcija ir 3 264,22 Eur nekokybiškos produkcijos perdirbirbimo išlaidos. Ieškovei padaryta žala dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos produkcijos sudaro 24 868,31 Eur. Tuo metu už glaistų gamybą buvo atsakinga atsakovė, kuri minėtą žalą ir turi atlyginti.

3. Ieškovė 2015 m. kovo 19 d. iš kitos klientės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pretenziją dėl nekokybiško sviestinio glaisto su kakava Bp. 823, nes ši produkcija buvo per tirštos konsistencijos ir šviesesnės spalvos nei įprastai, todėl klientė grąžino ieškovei 2 610 kg nekokybiškos produkcijos už 8969,01 Eur. Ieškovė nustatė, jog gaminant šį glaistą buvo pažeistas technologinis procesas (vietoje cukraus pudros buvo piltas cukrus, o sviestas sudėtas gamybos pabaigoje, kai turėjo būti sudėtas gamybos pradžioje). Šios produkcijos procesui vadovavo ir nurodymus pavaldiems darbuotojams davė atsakovė, todėl ji yra atsakinga už ieškovės patirtą 8969,01 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prašomą priteisti žalą ieškovė patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kad egzistuoja priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys, kad ji yra kalta dėl prašomos priteisti žalos, kad ieškovė patyrė prašomą priteisti žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 2900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad sprendžiant darbuotojų materialinės atsakomybės klausimus yra taikomos specifinės taisyklės, būdingos tik šiam darbo teisės institutui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2016 m. rugsėjo 19 d. įstatymo 6 straipsnio 7 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Šiuo atveju ieškinys yra pareikštas 2017 m. vasario 20 d., t. y. iki naujojo darbo kodekso įsigaliojimo, todėl ginčui spręsti yra taikomas darbo kodeksas, galiojęs iki 2017 m. liepos 1 d. Pagal DK 257 straipsnį, atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.

7. Teismas nustatė, kad ieškovės savo klientei AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotame konditeriniame glaiste su kakava buvo rastos metalinės drožlės ir peilis, dėl ko AB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 16 838,10 Eur materialinę žalą, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog ieškovė patyrė kitą prašomą priteisti materialinės žalos dalį, t. y. 8030,21 Eur (24 868,31 Eur – 16 838,10 Eur). Teismas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama prisiteisti 8030,21 Eur žalos atlyginimą, susijusį su AB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinta produkcija, ir įrodinėdama šios žalos dydį veikė nesąžiningai, nuolat teikė į bylą viena kitai prieštaraujančias versijas ir įrodymus dėl grąžintos produkcijos perpardavimo, utilizavimo, išmetimo ir kt. Todėl sprendė, kad prašomos priteisti 8030,21 Eur žalos dydžio ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ne kartą nurodė, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Atsakydamas į šį ieškovės argumentą ir vadovaudamasis kasacinio teismo praktika teismas pažymėjo, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nors ir įrodė, jog patyrė 16 838,10 Eur žalą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos nekokybiškos produkcijos, tačiau neįrodė kitos būtinos darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovės veiksmų. Iš ieškovės pateiktų į bylą darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų darbdavio 2007 m. vasario 1 d. įsakymu (1 t. b. l. 98–111), teismas nustatė, kad su jomis atsakovė nebuvo supažindinta. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo išrašas patvirtina, jog atsakovė buvo supažindinta tik su senomis, t. y. 2004 m. darbo tvarkos taisyklėmis, kurios šiuo metu negalioja (1 t. b. l. 65–66), nors tarp šalių sudarytos darbo sutarties sąlygos buvo keičiamos ne vieną kartą. Teismas nustatė, kad atsakovės pareigybių sąrašas buvo patvirtintas tik 2014 m. rugsėjo 26 d. (1 t., b. l. 56–65), o visiškos materialinės atsakomybės sutartis (nurodyta – pilnos asmeninės materialinės atsakomybės sutartis Nr. 021) pasirašyta 2013 m. rugpjūčio 28 d. (1 t. b. l. 67). Tuo tarpu ieškovės paaiškinimai ir pagamintos produkcijos bei žaliavos atsekamumo ir konšavimo žurnalo įrašai (1 t., b. l. 33–36) patvirtina, kad konditerinis glaistas su kakava 71, skirtas AB “Žemaitijos pienas“, buvo pagamintas 2013 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. Taigi, iš pateiktų rašytinių įrodymų ir ieškovės direktoriaus bei ieškovės atstovės advokatės paaiškinimų teisme teismas sprendė, kad ieškovė, įrodinėdama, kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai dėl žalos atlyginimo, kokių pareigų jį neįvykdė ir kokias pareigas įvykdė netinkamai, rėmėsi cecho viršininko pareigybės aprašu, kurį atsakovė pasirašė tik 2014 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams laiko po AB „(duomenys neskelbtini)“ glaisto pagaminimo, taip pat 2007 m. vasario 1 d. darbo tvarkos taisyklėmis, su kuriomis atsakovė nebuvo supažindinta. Remdamasis nurodytu teismas sprendė, kad pačiai ieškovei neįvykdžius pareigos supažindinti atsakovę su galiojančiomis darbo tvarkos taikylėmis, neparengus ir nesupažindinus darbuotojos su pareigybės aprašymu žalos atsiradimo metu, ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti žalą remiantis minėtais lokaliniais teisės aktais. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005).

10. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad atsakovė nesiėmė veiksmų įdiegti įmonėje saugos priemones, kurios užtikrintų tinkamą gamybos proceso priežiūrą ir kontrolę, teismas nurodė, kad pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiuose galiojančiuose ir atsakovės pasirašytuose lokaliniuose teisės aktuose būtų numatytos tokios atsakovės pareigos, t. y. kad būtent atsakovė turėjo rūpintis vaizdo kamerų įdiegimu, nupirkti metalo detektorių ir aprūpinti įmonę kitomis saugumo priemonėmis. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai vykdė savo darbo pareigas, kad ieškovė patyrė žalą būtent dėl atsakovės darbo pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ginčo, jog produkcija buvo pagaminta netinkamai ar nesilaikant technologinio proceso, byloje nėra, o tai, kad peilis ir metalinės drožlės nenustatytu būdu ir aplinkybėmis pateko į pirkėjui patiektą produkciją, nesuteikia ieškovei pagrindo reikalauti žalos atlyginimo būtent iš atsakovės.

11. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų taikyti minėtam ieškovės reikalavimui ieškinio senatį, teismas nurodė, kad apie nekokybišką produkciją ieškovė sužinojo ir neabejotinai suprato atitinkamai 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d., kuomet gavo AB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijas ir prašant pirkėjui atlyginti produkcijos utilizavimo išlaidas, taip pat grąžinus ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ gamyboje nepanaudotą glaistą, kurį ieškovė turėjo pakeisti nauju (t. 1, b. l. 17, 19). Ieškinys įstatymų nustatyta tvarka buvo pareikštas tik 2017 m. vasario 20 d., t. y. daugiau kaip penkis mėnesius praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė, jog ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir jį atnaujinti. Pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl materialinės žalos atlyginimo pareikšti yra pakankamai ilgas, t. y. treji metai. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2013 m. rugsėjo 3 d., pabaiga – 2016 m. rugsėjo 2 d. Ieškovė savo teises nusprendė ginti besibaigiant trejų metų ieškinio senaties terminui ir įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį teismui pateikė likus 22 dienoms iki ieškinio senaties termino pabaigos. Todėl netinkamas savo teisių gynimas, teismo vertinimu, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, juolab kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas darė išvadą, jog ieškovė savo reikalavimui dėl 24 868,31 Eur žalos atlyginimo yra praleidusi ieškinio senaties terminą, atsakovė prašė taikyti senatį, todėl konstatavo, kad ieškovės ieškinys šioje reikalavimų dalyje atmestinas ir dėl to, kad paduotas praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

12. Pasisakydamas dėl kitos ieškovės reikalavimų dalies, liečiančios netinkamos kokybės produkcijos pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas nustatė, kad minėtam pirkėjui ieškovė 2015 m. vasario–kovo mėn. pagamino ir pardavė dalį nekokybiško sviestinio glaisto su kakava Bp. 823. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino ieškovei 2610 kg nekokybiškos produkcijos už 8969,01 Eur su PVM. Technologinis šios produkcijos proceso aprašymas yra parengtas ieškovės technologės V. Č. ir patvirtintas įmonės direktoriaus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu teigė, kad ji nebuvo supažindinta su technologinio proceso aprašymu, o ieškovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė visų atsakovės materialinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, savo išvadą grįsdamas nenuosekliais ieškovės direktoriaus teisme duotais paaiškinimais dėl grąžintos produkcijos išmetimo ir/ar jos perdirbimo bei prieštaringais ieškovės 2017 m. balandžio 18 d. buhalterinės pažymos duomenimis. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė būtų davusi savo pavaldiems darbuotojams neteisėtus nurodymus dėl netinkamo gamybos proceso, o liudytojos A. L. paaiškinimus laikė nepatikimais ir jais nesivadovavo, kadangi minėtas asmuo dirba pas ieškovę ir pats dalyvavo nekokybiškos produkcijos gamybos procese (dirbo maišytoju). Be to, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovei neatlikus jokio objektyvaus tyrimo dėl pirkėjo grąžintos produkcijos kokybės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad gamybos procesas buvo pažeistas ir dėl to pagamintas per tirštos konsistencijos ir šviesesnės spalvos glaistas. Teismo vertinimu, ne mažiau svarbi ir kita byloje nustatyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko iš ieškovės 6 415 kg. produkcijos, o grąžino tik 2 610 kg, ir tik todėl, kad tuo metu pirkėjas vykdė Dadu sūrelių akciją ir jų fasavimo linija negalėjo veikti visu pajėgumu. Byloje apklausta liudytoja UAB „Varėnos pienelis“ dabartinė direktorė patvirtino, kad šalių bendradarbiavimo praktikoje pasitaikė atvejų, kad ieškovei patiekus netinkamos kokybės (spalvos) produktus (glaistą), šalys visuomet susitardavo pakeisti juos tinkamais, kas šiuo atveju taip pat buvo padaryta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškinys dalyje dėl 8 969,01 Eur žalos atlyginimo taip pat negali būti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas netinkamos kokybės glaistas buvo nedelsiant pakeistas nauju. Teismas ne visiškai suprato ieškovės išreikštą poziciją teisme. Visų pirma, jau vien tai, kad ieškovė susitarė su klientu ir pakeitė glaistą nauju, savaime reiškia, kad netinkamą glaistą reikėjo išmesti. Teismas neįvertino esminės aplinkybės – kad būtent dėl glaisto grąžinimo ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro grąžinto glaisto vertė. Aplinkybė, kur buvo išmestas ar panaudotas netinkamas glaistas, šiuo atveju nėra tokia svarbi. Faktas, kad klientui grąžinus glaistą, ieškovė patyrė žalos, nes negavo už tai pajamų. Teismas neįvertino fakto, kad vien glaisto grąžinimo faktas sąlygoja ieškovės nuostolių atsiradimą. Taigi, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė dėl sugadintos produkcijos nepatyrė jokios žalos. Akivaizdu, kad tokie teiginiai prasilenkia su tikrove, nes bet kokiu atveju ieškovė patiria žalą dėl grąžintos netinkamos produkcijos.

1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtų veiksmų dėl produkcijos sugadinimo nebuvimą. Atsakovės atsakomybė kyla tiesiogiai iš įstatymo. Darbo kodekso 253 straipsnio 7 ir 8 punktuose numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti. Teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovės, kaip cecho viršininkės, pareiginių nuostatų, su kuriais ji buvo supažindinta, turinio ir atsakovės atsakomybės apimties, nustatytos minėtuose pareiginiuose nuostatuose. Teismas taip pat visiškai neįvertino fakto, kad atsakovė ėjo vadovaujamas pareigas, vadovavo visam cechui, buvo visiškai atsakinga už cecho gamybinės veiklos rezultatus. Atsakovės pareigos apėmė ne tik vadovavimą pavaldiems darbuotojams, bet ir viso technologinio gamybos proceso koordinavimą, kokybės kontrolę, nekokybiškų gaminių atranką. Akivaizdu, kad atsakovė netinkamai vadovavo padaliniui, nesiėmė priemonių, kad nebūtų į apyvartą išleista neatitinkanti kokybės reikalavimų produkcija.

1.3. Nekokybiškos produkcijos pateikimas ieškovės klientui reiškia, kad atsakovė tinkamai nekontroliavo gamybos proceso, netikrino produkcijos kokybės, ar ji gaminta laikantis technologinio proceso reikalavimų ir veikdama aplaidžiai leido, kad netinkamos kokybės produkcija būtų pateikta ieškovės klientui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

1.4. Bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta atsakovės kaltė dėl netinkamos produkcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo. Atsižvelgiant į tai, kad glaistas buvo per tirštos konsistencijos, galima teigti apie tam tikrus gamybos proceso pažeidimus. Jokie laboratoriniai tyrimai negalėtų nustatyti, kaip vyko glaisto gamybos technologinis procesas, tačiau technologinio proceso eigą galima atsekti iš konšavimo žurnalų. Tačiau šiuo atveju konšavimo žurnalai, pasirašyti atsakovės, neturi reikalingų duomenų, todėl akivaizdu, kad aplaidžiai pildant žurnalus buvo stengiamasi nuslėpti glaisto gamybos proceso pažeidimus.

1.5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo šokolado gamybos masių operatoriaus A. L. 2015 m. balandžio 21 d. pasiaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos produkcijos brokas buvo padarytas dėl kelių priežasčių. A. L. pateiktus faktus patvirtino ir liudytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologės R. K. parodymai teisme.

1.6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė cecho viršininke dirbo nuo 2012 m. rugsėjo 10 d., o sviestinį glaistą su kakava Bp. 823, kaip nurodė teisme, gamino klientui UAB „ (duomenys neskelbtini“ apie metus laiko. Todėl akivaizdu, kad atsakovė, metus laiko vadovaudama būtent šio glaisto gamybai, žinojo jo gamybos technologiją. Vien atsakovės parašo nebuvimas ant technologinio aprašymo neleidžia teigti, kad gamybos proceso ji nežinojo, kadangi apie gamybos procesą ji privalėjo žinoti remiantis Cecho viršininko pareiginiais nuostatais. Todėl atsakovės parašas ant technologinio aprašymo yra tik formalumas, nesudarantis pagrindo atsakovei išvengi atsakomybės už gamybos proceso kontrolę.

1.7. Ieškovė nesutinka su teismo argumentai ir dėl AB „(duomenys neskelbtini“ skirtos produkcijos sugadinimo bei patirtos žalos dydžio nustatymo, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad žalos dydis yra įrodytas. Pagal ieškovės 2017 m. rugsėjo 11 d. buhalterinę pažymą ir ją patvirtinančius įrodymus matyti, kad buvo išmesta glaisto už 4765,99 Eur. Teismo argumentai, kad ieškovė neįrodė glaisto išmetimo fakto yra nepagrįsti. Teismas patvirtino, kad ieškovė patyrė 16 838,10 Eur žalą, kompensavusi AB „(duomenys neskelbtini“ patirtus nuostolius, ir ši aplinkybė nebuvo ginčijama.

1.8. Teismas neįvertino bylai reikšmingo fakto, kad darbuotojo pareigas užtikrinti produkcijos saugumą nustato tiesiogiai Darbo kodeksas, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovė buvo paskirta į vadovaujančias pareigas ir turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl gamybos proceso saugumo užtikrinimo, taigi ir vaizdo kamerų pastatymą, metalo detektoriaus nupirkimą, rakinamų dėžių nupirkimas, šaldomos produkcijos uždengimą plėvele, peilių numeraciją ir pan. Akivaizdu, kad atsakovė nesugebėjo suorganizuoti jai pavaldžių gamybos cecho darbuotojų darbo bei gamybos proceso taip, kad būtų eliminuota galimybė pakenkti įmonės produkcijai, ją sugadinti ar prarasti.

1.9. Bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino. Visos žalos dydžio nustatymas truko tam tikrą laiką, todėl vien tik iš AB „(duomenys neskelbtini“ pretenzijų ieškovė negalėjo žinoti apie padarytos žalos dydį ir nuostolių apimtį. Ieškovė ieškinį pateikė 2016 m. rugpjūčio 12 d., taigi nepraleidusi senaties termino, teisėja ieškinį priėmė 2016 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija, tačiau 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-21590-775/2016 ieškinį paliko nenagrinėtu, kadangi nebuvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Vis tik ieškovė negalėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes darbo ginčų komisija konstatavo, kad procedūrinis terminas pasinaudoti šia tvarka yra praleistas (ir toks ginčų komisijos sprendimas buvo numanomas nuo pat pradžių). Tad ieškovės teisė į teisminę gynybą akivaizdžiai buvo apsunkinta vien formaliais procedūriniais reikalavimais, t. y. kad ieškovė pirmiausiai kreiptųsi į darbo ginčų komisiją, nors buvo aišku, kad pasibaigus procedūriniam terminui komisija šio klausimo nesiims nagrinėti. Toks teisės normų aiškinimas akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. S. prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 19 d. pretenzijoje nenurodyta, kad bendrovei patiektas sviestinis glaistas yra nekokybiškas, o konstatuotas faktas, kad dėl tirštos glaisto konsistencijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasavimo linijos gali dirbti tik 30 procentų pajėgumu. Todėl, norint prisiteisti žalą už neva ieškovės teigimu nekokybišką glaistą, pareiga įrodyti glaisto neatitikimą kokybei bei nekokybiškos produkcijos kiekį teko ieškovei, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ji nepateikė. Niekas iš bendrovės atstovų, kokybės specialistų, technologų nenustatinėjo aplinkybių, kuriame gamybos procese sutirštėjo sviestinis glaistas, ar tame yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė.

2.2. Atsakovė nedavė pavaldiems darbuotojams nurodymų produkcijos gamybos procese vietoje cukraus pudros pilti cukrų, o sviestą sudėti gamybos proceso pabaigoje, nes pagal technologinį aprašymą tai privalu daryti proceso pradžioje. Be to, už teisingą žaliavų paskirstymą buvo atsakingi gamybos operatoriai, kurie žaliavas pildavo pagal jiems išduotas receptūras.

2.3. Siekdama prisiteisti iš atsakovės 8969,01 Eur žalos, ieškovė nepateikė įrodymų, kaip paskaičiuotas ir koks yra konkretus žalos dydis. Ieškovė šiuo klausimu nuolatos keitė savo paaiškinimus, o iš tikrųjų šis produktas bendrovės direktoriaus žodiniu įsakymu buvo perdirbtas ir toliau panaudotas po paties produkto, t. y. sviestinio glaisto gamybai, nes tai yra visiškai nesudėtinga. Pažymi, kad esant nenuosekliai ir besikeičiančiai ieškovės pozicijai teismas priėmė 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir pasiūlė ieškovei pateikti naujus įrodymus bei nustatė galutinę įrodymų pateikimo datą. Nors ieškovė pateikė papildomus dokumentus, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino ieškovės teiginių kad grąžinta produkcija buvo nekokybiška, kad ji buvo perdirbta patiriant materialinius nuostolius, kad ji buvo išmesta į buitinius konteinerius.

2.4. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas ir darbo tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Atsakovė nebuvo supažindinta su cecho viršininkės pareigybės aprašu ir su 2015 sausio 16 d. bendrovėje patvirtintu sviestinio glaisto su kakava Bp. 823 technologijos proceso aprašymu. Jeigu darbdavys neįvykdo savo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas, nors ir būdamas reikiamai atidus, būtent dėl nežinojimo neatlieka arba netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti.

2.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas netinkamos kokybės glaistas dėl atsakovės kaltės. Ieškovės teigimu, glaistas buvo užterštas metalinio šveistuko detalėmis, tačiau šie teiginiai nėra įrodyti. Taip pat nebuvo tirta, kas ir kada užteršė šį kakavinį glaistą. Jokie ekspertai ar atstovai iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurie vykdo valstybinę medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, kontrolę į bendrovę nebuvo kviesti, taip pat nenustatinėjama, kokiame gamybos proceso etape atsirado drožlės. Todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad glaistas buvo užterštas būtent metalinio šveistuko detalėmis.

2.6. Įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, su kuriais atsakovė nebuvo supažindinta arba supažindinta jau po nekokybiškos produkcijos AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei materialinė atsakomybė nekyla.

2.7. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo neva tik 2014 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 19 d., kai glaistas palaipsniui buvo atšildomas ir perkošiamas siekiant įsitikinti, kad jis užterštas metalo drožlėmis, su tuo atsakovė nesutinka, nes pagal kokybės standartus, glaisto galiojimo terminas yra tik 6 mėnesiai. Todėl neaišku, kokiu tikslu ieškovei reikėjo atšildyti ir perkošinėti glaistą net 18 mėnesių, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. iki 2014 gruodžio 18 d., ir įvertinti viso glaisto kokybę. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti kitaip, nei numatyta įstatymo leidėjo, t. y. nuo sužinojimo momento.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir jų vertinimo taisykles, taikymo bei aiškinimo.

19. Ieškovės ieškinys teismui pareikštas 2017 m. vasario 20 d., t. y. iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčui spręsti yra taikomos Darbo kodekso normos, galiojusios iki 2017 m. liepos 1 d.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2000 m. rugsėjo 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 21, pagal kurią atsakovė D. S. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ konditerinių glaistų gamybos vadybininke; nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. – pervesta į cecho viršininkės pareigas. 2013 m. rugpjūčio 28 d. su atsakove pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (t. 1, b. l. 49-54, 55, 67). Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 3 d. gavo iš savo pirkėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ dvi pretenzijas dėl nekokybiškos (užterštos pašaliniais daiktais: metalo drožlėmis ir peiliu) produkcijos, pagal kurias pirkėja grąžino ieškovei 17 175 kg konditerinio glaisto su kakava 71. Ieškovė nurodė, kad dėl nekokybiškos produkcijos bei jos utilizavimo patyrė 16 838,10 Eur nuostolius ir prašė šiuos nuostolius atlyginti remiantis ieškovei pateiktomis 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 2013 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 012793 ir Nr. 012820 (t. 1, b. l. 20-22, 23-26). Be to, ieškovė 2015 m. kovo 19 d. gavo kito savo pirkėjo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pretenziją dėl nekokybiškos produkcijos, kuria remiantis pirkėjas grąžino ieškovei 2 610 kg sviestinio glaisto su kakava Bp. 823, kurio vertė 8 969,01 Eur. Anot ieškovės, dėl netinkamos kokybės produkcijos pateikimo minėtiems pirkėjams ir grąžinto iš AB „(duomenys neskelbtini)“ bei gamyboje nepanaudoto glaisto yra kalta gamybos padalinio vadovė – atsakovė D. S., kuri netinkamai vadovavo pavaldiems darbuotojams ir nesiėmė reikiamų organizacinių priemonių, kad nebūtų išleista brokuota ir nesaugi naudoti ieškovės produkcija.

Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų

21. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011; kt.). Materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012; kt.).

22. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje. Visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejais, be kita ko, nustatyti ir šie atvejai: kai žala padaryta tyčia (DK 255 str. 1 p.); kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 str. 3 p.).

23. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis reglamentuoja DK 256 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; ši sutartis įforminama raštu; joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.

24. Aiškinant DK 256 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tam, jog darbuotojas privalėtų atsakyti materialiai, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti aiškiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už ką darbuotojas yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja darbuotojo pareigą visiškai atlyginti darbdaviui atsiradusią žalą. Kita vertus, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia konkrečiai išvardyti materialinių vertybių, juolab kad, esant materialinių vertybių judėjimui, sutartyje praktiškai užfiksuoti to gali būti net neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015; kt.).

25. Materialinės atsakomybės sąlyga – žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Darbuotojų materialinė atsakomybė paprastai atsiranda dėl tikrosios tiesioginės žalos padarymo, t. y. turto netekimo, sužalojimo ir pan., tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui. Dar viena iš būtinų materialinių atsakomybės sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas; jo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus. Trečioji materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Analizuojant priežastinį ryšį nustatoma, dėl kieno veikos atsirado ir kokio dydžio žala. Taip pat gali būti nustatytas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai tam tikri darbuotojo veiksmai (neveikimas) yra sąlyga žalai padaryti (pvz., neatliekama ar netinkamai atliekama materialinių vertybių apskaita, neužrakinamas sandėlis, dėl to pavagiamas turtas ir pan.). Pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; kt.).

26. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia. Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.

Dėl netinkamos kokybės produkcijos pardavimo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir su tuo susijusios žalos atlyginimo

27. Ieškovė nurodė, kad dėl netinkamos kokybės produkcijos pateikimo pirkėjui ji patyrė 24 863,31 Eur žalą, kurią sudaro 16 838,10 Eur nuostolių atlyginimas AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 8 030,21 Eur prarastos pajamos už pirkėjos grąžintą ir ieškovės gamyboje nepanaudotą 17 175 kg kiekio produkciją, kurią turi atlyginti už gamybos technologinio proceso kontrolę atsakinga jos vadovė, t. y. atsakovė. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų visetu, sprendė, kad byloje įrodytas 16 838,10 Eur nuostolių atsiradimo faktas, tačiau ieškovė neįrodė kitos prašomos priteisti 8 030,21 Eur nuostolių dalies, taip pat kitų darbuotojos (atsakovės) materialinės atsakomybės sąlygų – neteisėtos veikos; priežastinis ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; atsakovės kaltės.

28. Teisėjų kolegija su paminėtomis teismo išvadomis sutinka. Visų pirma, pažeidimo padarymo metu (netinkamos kokybės produkcijos išleidimo į apyvartą 2013 m. rugpjūčio 14 d.) atsakovė nebuvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutarties (sutartis pasirašyta 2013 m. rugpjūčio 28 d.), todėl, kaip nurodyta šios nutarties 22 punkte, visiška materialinė atsakomybė galima tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi darbuotojo tyčiniai veiksmai, t. y. kai darbuotojas siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad, teisme darbdaviui reikalaujant taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę, įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovė būtų pati asmeniškai siekusi sugadinti (užteršti) produkciją pašaliniais daiktais (metalinėmis drožlėmis ir peiliu) arba žinojo ir/ar nuslėpė nuo ieškovės, kad šiuos veiksmus padarė ar galėjo padaryti kiti konkretūs ieškovės darbuotojai. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo, taigi, savo procesinės pareigos tinkamai neįgyvendino. Antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pažeidimo padarymo metu atsakovė nebuvo supažindinta nei su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nei su savo pareigybės aprašymu, kurį ieškovė parengė jau po pažeidimo padarymo (2014 m. rugsėjo 26 d., t. 3, b. l. 56-64), todėl ieškovės nuorodos į lokalinių aktų pažeidimus neturi teisinio pagrindo ir neleidžia taikyti atsakovei (visiškos ar ribotos) materialinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005). Trečia, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, kurie sąlygojo produkcijos užteršimą neleistinais daiktais, nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovei buvo padaryta žala, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir kita materialinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes (rašytinius įrodymus, susijusius su 17 175 kg kiekio produkcijos tolimesniu panaudojimu (utilizavimu ar perdirbimu), ieškovės atstovo prieštaringus ir nenuoseklius paaiškinimus), pagrįstai sprendė, kad prašomos priteisti 8 030,21 Eur nuostolių dalies ieškovė neįrodė. Teisėjų kolegija, sutikdama su teismo argumentais ir jų nekartodama, pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog teismo sprendimas ir jo motyvai neatitinka ieškovės pozicijos, ir jame nėra aptarti absoliučiai visi ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstyti teiginiai, automatiškai nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Penkta, teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus faktiniais įrodymais ir teisiniais argumentais apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovė turėjo diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl gamybos proceso saugumo užtikrinimo, t. y. vaizdo kamerų pastatymą, metalo detektoriaus ir rakinamų dėžių nupirkimą, šaldomos produkcijos uždengimą plėvele, peilių numeraciją ir pan.

29. Minėta, kad darbuotojo materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Šios nutarties 28 punkte konstatuotos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos visos atsakovės materialinės atsakomybės sąlygos ( nebuvo nustatyta neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir atsiradusios žalos), todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį pagrįstai atmetė.

30. Atsižvelgdama į apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines bylos aplinkybes ir teisnius argumentus, susijusius su ieškinio senaties (ne)taikymu, teisėjų kolegija pripažįsta juos pagrįstais iš dalies ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atnaujinti ieškinio senatį šiam reikalavimui pareikšti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovės reikalavimą dėl 24 868,31 Eur žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, pakeisti ar panaikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

Dėl netinkamos kokybės produkcijos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su tuo susijusios žalos atlyginimo

31. Teisėjų kolegijos nuomone, kitaip vertintinos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės patirtais nuostoliais dėl nekokybiškos produkcijos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą pagamino ir 2015 m. vasario 20 d. ir 2015 m. kovo 10 d. patiekė pirkėjui 5 895 kg. sviestinio glaisto su kakava Bp. 823. Pirkėjas 2015 m. kovo 149 d. pareiškė ieškovei pretenziją Nr. 2015,03,19/1 dėl nekokybiškos produkcijos (glaistas per tirštos konsistencijos, spalva šviesesnė nei įprasta) ir grąžino dalį produkcijos – 2 610 kg, kurios vertė 8 969,01 Eur, ieškovei (t. 1, b. l. 73, 74, 78). Ieškovė 2015 m. kovo 19 d. aktu nustatė, kad nekokybiška produkcija buvo pagaminta cecho viršininkės (atsakovės) D. S. darbo metu, pažeidus produktų gamybos technologinį procesą (vietoje cukraus pudros atsakovė nurodė pilti cukrų, o sviestą sudėti technologinio proceso pabaigoje, kai pagal taisykles jis turi būti dedamas glaisto gamybos proceso pradžioje) (t. 1, b. l. 80).

32. Minėtu laikotarpiu atsakovė ėjo cecho viršininkės pareigas. Pagal ieškovės 2014 m. rugsėjo 26 d. patvirtintą cecho viršininko pareigybės aprašą, su kuriuo atsakovė supažindinta pasirašytinai, atsakovė organizuoja ir vadovauja glaistų ir įdarų gamybai pagal pateiktus užsakymus (1 p. 6 pastr., 3 p. 11 pastr.); kontroliuoja gamybos procesą pagal patvirtintas receptūras ir technologines instrukcijas (3 p. 12 pastr.); užtikrina, kad būtų laikomasi gaminamos produkcijos kokybės ir technologinio proceso parametrų pagal techninių sąlygų, standartų ir higienos normų reikalavimus (3 p. 13 pastr.); kontroliuoja nekokybiškų ir netinkamų vartoti gaminių atranką, analizuoja broko, blogos kokybės produkcijos priežastis (3 p. 18 pastr.); paskirsto užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoja jų darbą; atsako už gamybinės veiklos rezultatus (5 p. 2 pastr.) (t. 3, b. l. 56-64). Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 28 d. yra pasirašiusi Pilnos asmeninės materialinės atsakomybės sutartį, kuria įsipareigojo rūpestingai prižiūrėti jai perduotas materialines vertybes ir imtis priemonių nuostoliams išvengti (t. 1, b. l. 67). Išrašai iš žaliavos atsekamumo bei konšavimo žurnalo, kuriuos savo parašu yra patvirtinusi atsakovė, patvirtina, kad ji asmeniškai vadovavo produkcijos gamybai ir ją kontroliavo (t. 1, b. l. 81-86). Iš ieškovės tuometinio darbuotojo A. L. paaiškinimų darbdaviui ir teismui matyti, kad pažeisti gamybos procesą jam nurodė atsakovė (t. 1, b. l. 87).

33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

34. Nutarties 31-32 aptartos faktinės bylos aplinkybės, ieškovės 2017 m. balandžio 18 d. buhalterinė pažyma apie brokuotos produkcijos perdirbimo kaštus (t. 3, b. l. 154) teikia pagrindo išvadai, kad pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei grąžinta produkcijos dalis – 2 610 kg sviestinio glaisto su kakava Bp.823, buvo nekokybiška.

35. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės kaltei nustatyti ieškovė iš esmės rėmėsi vienintelio liudytojo A. L. parodymais, grindžiama netinkamu įrodymų vertinimu ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, todėl su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su teismo argumentais, kad nekokybiškos produkcijos faktas nebuvo patvirtintas kompetentingų ir specialias žinias turinčių asmenų (specialistų). Minėta, kad nekokybiškos produkcijos faktą pirmiausiai nustatė pirkėjas, turintis kompetenciją įvertinti, ar pateikta žaliava yra tinkama tolimesnei gamybai, šią aplinkybę pripažino ir ieškovė, priimdama grąžinamą kaip broką produkciją. Todėl nekokybiškos ieškovės produkcijos pagaminimo faktas, atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, laikytinas įrodytu (CPK 185 straipsnis).

36. Minėta, kad už nurodytos produkcijos pagaminimą ir jos kokybės kontrolę buvo atsakinga atsakovė. Netinkamas pareigybės apraše nustatytų darbo funkcijų atlikimas, neteisėti nurodymai pavadžiam darbuotojui lėmė nekokybiškos produkcijos patekimą į rinką ir jos grąžinimą ieškovei, dėl ko sutiktina su ieškove, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ji patyrė turtinę žalą. Todėl yra pagrindas išvadai, kad šiuo atveju yra nustatytos šios darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos: žala; neteisėta veika; priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis).

37. Pasisakydama dėl ieškovės įrodinėtino žalos dydžio, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašomo priteisti viso 8 969,01 Eur žalos dydžio ieškovė neįrodė. Anot ieškovės, nekokybišką produkciją ji išmetė (prarado) ir šią aplinkybę iš esmės įrodinėjo ieškovės suinteresuoto asmens paaiškinimais ir su UAB „Kauno švara“ sudaryta mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartimi bei šios įmonės ieškovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad ieškovės vadovo paaiškinimai teisme buvo prieštaringi ir nenuoseklūs, t. y. viename teismo posėdyje vadovas teigė, kad 2 610 kg grąžinto sviestinio glaisto buvo perdirbta, kitame teismo posėdyje teigė priešingai, kad nekokybiška produkcija buvo išmesta į konteinerį. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su kitu teismo argumentu, kad ieškovės su UAB „Kauno švara“ sudaryta sutartis ir paslaugų teikėjo išrašytos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina nei prekės rūšies, nei jos kiekio, nei kainos (vertės). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė panašiais atvejais surašydavo brokuotos produkcijos nurašymo aktą (t. 1, b. l. 29), tačiau šiuo atveju toks aktas nebuvo surašytas. Priešingai ieškovės 2017 m. balandžio 18 d. buhalterinė pažyma leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad nekokybiška produkcija buvo ne išmesta, o perdirbta (t. 3, b. l. 154). Nekokybiškos produkcijos perdirbimo kaštai, sudarantys 1515,40 Eur, pripažintini tikraisiais ieškovės nuostoliais, kuriuos ji patyrė dėl atsakovės kaltės. Todėl minėtoje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1515,40 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš atsakovės 1515,40 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme

39. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40. Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 24 868,31 Eur žalos atlyginimą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos produkcijos sugadinimo, 8 969,01 Eur žalos atlyginimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos produkcijos sugadinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė skundžiamą sprendimą pakeisti: ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 8 969,01 Eur žalos atlyginimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos produkcijos sugadinimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės D. S. 1515,40 Eur žalos atlyginimo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos produkcijos sugadinimą. Taigi, ieškinio suma buvo 33 837,32 Eur (24 868,31 Eur + 8969,01 Eur), todėl laikytina, kad ieškinys patenkintas 4,48 proc., atmesti reikalavimai – 95,52 proc.

41. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo 733 Eur žyminis mokestis, 5 221,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 5 954,50 Eur (3 t., b. l. 176–180). Atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 2 900 Eur (1 t., b. l. 127, 169, 2 t., b. l. 67–68, 3 t., b. l. 175). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį patenkinti 4,48 proc. atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteistina suma 266,76 Eur (5954,50 eur x 4,48 proc. / 100 proc.). Atsakovei iš ieškovės priteistina suma yra 2770,08 Eur (2900 Eur x 95,52 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei D. S. iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso priteistina 2503,32 Eur (2770,08 Eur – 266,76 Eur).

42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20). Atsižvelgus į bylos pobūdį ir jos sudėtingumą, į teismui pateiktų dokumentų gausą, papildomų prašymų ir atsikirtimų į juos rengimą, vykusius 6 teismo posėdžius, bei vadovaujantis Rekomendacijų 2, 8.2., 8.16., 8.17., 8.19., 9. punktais, teismas sprendžia, kad priteistinos iš ieškovės atsakovei atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme atitinka minėtas rekomendacijas ir mažinti jų nėra pagrindo.

43. Pirmosios instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, buvo 13,84 Eur, todėl atitinkamai valstybei iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 13,22 Eur (13,84 Eur x 95,52 proc. / 100 proc.), o iš atsakovės D. S. turėtų būti priteista 0,62 Eur, tačiau atsižvelgus į tai, kad priteistina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą 3 eurus, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

44. Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu ginčijama suma taip pat buvo 33 837,32 Eur, tačiau apeliacinis skundas patenkintas 4,48 proc. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 733 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1626 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 2359 Eur. Atsakovės D. S. bylinėjimosi išlaidos sudarė 1100 Eur. Atitinkamai iš atsakovės D. S. ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 105,68 Eur (2359 Eur x 4,48 proc. / 100 proc.), o iš ieškovės atsakovei – 1050,72 Eur (1100 Eur x 95,52 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei D. S. iš viso priteistina 945,04 Eur (1050,72 Eur – 105,68 Eur).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 133227469) iš atsakovės D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 515,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiolika eurų 40 ct) žalos atlyginimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtos produkcijos sugadinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“) 2 503,32 Eur (du tūkstančius penkis šimtus tris eurus 32 ct) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“) 13,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“) 945,04 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 4 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėGintautas KoriaginasDiana Labokaitė