Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. M., pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį, ir jai paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, I. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 80 valandų viešųjų darbų bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, vieną arešto parą prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms, ir I. M. paskirta galutinė subendrinta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. baudžiamąjį įsakymą ir jame nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš kaltinamosios I. M. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 235,75 Eur (du šimtai trisdešimt penki eurai 75 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iš I. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. M., pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteista už tai, kad 2024 m. gegužės 1 d. apie 13:40 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, prekybos salėje nuo lentynų paėmė 4 vnt. maltos kavos „Ylli Espresso“ bendros 43,16 Eur vertės (vieneto kaina 10,79 Eur), 2 vnt. maltos kavos „Pellini Top“ bendros 21,98 Eur vertės (vieneto kaina 10,99 Eur), 2 vnt. moteriško skustuvo galvučių „Gillette Venus“ bendros 34,98 Eur vertės (vieneto kaina 17,49 Eur), 3 vnt. vyriško skustuvo galvučių „Gillette Mach3“ bendros 52,47 Eur vertės (vieneto kaina 17,49 Eur) ir 4 vnt. vyriško skustuvo galvučių „Gillette Fusion“ bendros 83,16 Eur vertės (vieneto kaina 20,79 Eur), šias prekes įsidėjo į savo turimą tašę ir išėjo iš parduotuvės pro kasas už jas nesumokėjusi, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 235,75 Eur vertės turtą, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 235,75 Eur turtinę žalą.

2. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas I. M. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jos pačios prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad I. M. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Kauno apylinkės teismas nustatė I. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skirdamas I. M. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) bei charakterizuojančius duomenis (anksčiau teista, bausta administracine tvarka, nedirba, teismuose nagrinėjama dar ne viena baudžiamoji byla jos atžvilgiu, dauguma padarytų nusikalstamų veikų prieš nuosavybę), paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

3. Nuteistoji I. M., nesutikdama su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jai švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta arešto bausme – prašoma paskirti švelnesnę bausmę, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.

6. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs I. M. kalta dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, skyrė jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija tokiam apeliantės vertinimui nepritaria. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. M. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajai I. M. paskirta teisingai.

8. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir viešieji darbai arba bauda bei laisvės apribojimas. Nors skundžiamu nuosprendžiu I. M. buvo paskirta griežčiausia bausmė – areštas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajai buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistoji buvo nubausta aiškiai per griežtai, nenustatė.

9. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad buvo padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas, kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistosios asmenybę (anksčiau teista 19 kartų, tame tarpe už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, itin daug kartų bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkius svetimo turto pagrobimus vagystės būdu (1 t., b. l. 118-198). Nors praeityje I. M. buvo skiriamos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistosios elgesiui neturėjo, nuteistoji ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininkės gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, jog apeliantė vis dėlto mano, kad jai turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės.

10. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju I. M. teisinės padėties lengvinimo aspektu niekaip neįtakoja, kadangi teismas įvertinęs nuteistosios asmenybės charakteristiką, jos daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajai paskyrė bausmę neperžengdamas sankcijoje numatytos ribos, dėl ko jos keisti, mažinti jos trukmę, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, jų nenurodė ir apeliantė, kurios galėtų leisti daryti išvadą, jog I. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti sumažinus jai skirtos arešto bausmės trukmę ar pakeitus bausmės rūšį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji nuo 2012 metų sistemingai daro nusikalstamas veikas, teisiama jau 20 kartą, dominuoja nusikalstamų veikų pakartotinumas. Taigi, yra akivaizdu, jog nuteistoji iš ankstesnių teistumų nepasimokė, būdama eilę kartų teista ir puikiai suvokdama nusikalstamų veikų darymo pasekmes, ji pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajai, ją charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei arešto bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties, bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistosios nesulaikytų. Bylos medžiaga rodo, kad nuteistoji negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, I. M. atžvilgiu yra priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 31 d.; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 14 d.; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 31 d. nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 5 dalyje (5 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 21 d. Taip pat jos atžvilgiu nagrinėjamos dar penkios baudžiamosios bylos, dėl įvairių nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia spręsti, kad I. M. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, ji yra linkusi nusikalsti, nepaisyti įstatymų, moralės normų reikalavimų, jos visuomeninės nuostatos yra neteisingos, prieštaraujančios padoraus elgesio taisyklėms, didinančios jos pavojingumą visuomenei.

12. Be kita ko matyti, kad byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, I. M. kalta prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės 20 (dvidešimt) parų arešto bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantė vis dėlto mano, kad jai turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jai pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 65 straipsnio, reglamentuojančio bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, kurie šiuo atveju lengvina nuteistosios I. M. teisinę padėtį, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje keičia. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), viena arešto para prilyginama devynioms viešųjų darbų valandoms (1:9). Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 80 valandų viešųjų darbų bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, vieną arešto parą prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms, ir I. M. paskiriama galutinė subendrinta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmė.

14. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

15. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistosios asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jai paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 4 d. pažyma Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad I. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 154, 17 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

17. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantei buvo išaiškinta 2024 m. gruodžio 30 d. nutartyje, kuria jai paskirta gynėja. Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajai I. M. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistosios turtinę padėtį bei tai, kad nuteistoji nedirba, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistosios I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 80 valandų viešųjų darbų bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, vieną arešto parą prilyginant 9 viešųjų darbų valandoms, ir I. M. paskirti galutinę subendrintą 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistosios I. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 154, 17 Eur (šimtas penkiasdešimt keturi eurai 17 ct.), neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.