Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vadas Audrius Garmus 2015 m. kovo 16 d. nutarimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 str. 1 d. 1, 7 p., 35 str. 1 d., nutarė dėl eismo įvykio nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal A. T. pareiškimą, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2015 m. balandžio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo gautas A. T. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vado 2015 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 85-IL-3614 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal A. T. pareiškimą panaikinimo.

Skundžiama Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmestas A. T. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio patrulių būrio vado 2015 m. kovo 16 d. nutarimo panaikinimo.

Dėl suklastotos deklaracijos jis kreipėsi su pareiškimu į Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorą G. Žebelį, kuris 2014 m. liepos 8 d. nutarimu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00347-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d., tačiau šis nutarimas 2014 m. spalio 21 d. Tauragės prokuratūros prokurorės I. Paulauskienės nutarimu buvo panaikintas ir ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. nutrauktas, konstatavus: „Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teigti, kad K. M. suklastojo deklaraciją, nurodydamas deklaracijoje ne tas įvykio aplinkybes nėra pagrindo.“ A. T. teigimu, tokia prokurorės išvada yra nepagrįsta, padaryta neištyrus bylos medžiagos, tik tada būtų buvę galima spręsti, kas ką klastojo. A. T. teigimu, deklaraciją klastojo B. J., nes jis nubraižė saugumo salelę, kurios realybėje nebuvo, dėl to ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. Prokurorė nepagrįstai konstatavo, jog nenustatytas apgaulės požymis, nes apgaulė pasireiškė būtent tuo, kad deklaracijoje buvo nubraižyta saugumo salelė, kurios realybėje nebuvo, dėl to buvo klaidinimas neapibrėžtas žmonių ratas.

Be to, prokurorė I. Paulauskienė savo nutarime nurodė, kad jis tyrimo metu nepateikė jokio medicininio dokumento, patvirtinančio jo galvos sužalojimo faktą. A. T. nurodo, kad pažyma apie jo gydymąsi po avarijos yra Vilkyškių miestelio ambulatorijoje. Kadangi po avarijos jam nepraėjo galvos skausmas ir prasidėjo nemiga, jis po kelių dienų kreipėsi į gydytoją. Iš žalos bylos 41 lape esančių nuotraukų kopijos matyti, kaip buvo „sulamdytas“ jo automobilis po avarijos iš vairuotojo pusės. Iš to galima spręsti, kad jis po eismo įvykio buvo šoko būsenos, dėl to negalėjo visiškai orientuotis, todėl pasirašė deklaracijoje tik po dviejų valandų ir tai padarė tik dėl to, kad prieš jį K. M. ir jo draugai vartoto psichologinį smurtą. Pasak A. T.: „Kad ikiteisminis tyrimas nepasiektų tiesos, vieną iš svarbiausių liudininkų M. M. pašalino iš nutarties, kuris parodė, kad M. kirto vidurinę saugos salelę ir atsitrenkė į mano automobilį. Jo parodymai užfiksuoti Pagėgių policijos komisariate.“ Kartu su juo tą dieną važiavę keleiviai po avarijos išlipo iš automobilio ir nuskubėjo į mokyklą, todėl jie negalėjo matyti ir girdėti, kad jam buvo daromas spaudimas.

Tik gavus UAB „Eurometras“ geodezinę kontrolinę nuotrauką ir pateikus ją prokuratūrai, buvo nustatyta, kad iš tiesų deklaracijoje yra nupiešti papildomi kelio gatvės elementai, konkrečiai – saugumo salelė, kurios realybėje nėra. Tai pagaliau buvo nurodyta vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Kurpavičiaus 2014-11-25 nutarime, kuriame nurodyta: „Eismo įvykio deklaracija braižęs ir pildęs B. J. parodė, kad saugos salelę, dėl kurios nubraižymo A. T. teigė, kad eismo įvykio deklaracija yra suklastota, jis nubraižė salelę, kurios realybėje nebuvo, tik tam, kad būtų lengviau suprasti kokia sankryža ten yra.“

BK 300 str. (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentas ir jame esančio įrašo tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumento apyvartą, jo pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą (kasacinė byla Nr. 2K-426/2010). Teismų praktikoje tikro dokumento suklastojimas – tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija arba teisinga informacija pakeičiama dėl intelektinių pastangų.

Neradęs tiesos ir matydamas, kad buvo iškreiptos eismo įvykio aplinkybės, – eismo įvykio deklaracijoje buvo papildomai nupiešti kelio gatvės elementai, t. y. saugumo aikštelė, kurios net ir šiuo metu nėra, ir nesutikdamas su eismo įvykio kaltininko nustatymu, jis pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK, kad būtų pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, siekiant nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką. Į policiją rašyti pareiškimą jis nuvyko kartu su tėvu, kuris asmeniškai kalbėjosi su Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio būrio vadu A. Garmumi ir pastarojo prašė nustatyti tiesą – tikrąjį eismo įvykio kaltininką, nes Pagėgių PK tyrėja A. G. tik iš dalies ištyrė jo, A. T., 2014-03-15 pareiškimą, t. y. tyrė tik psichologinį spaudimą, o ne kaltininko K. M. prie 2014-02-27 pranešimo, pateikto draudimo bendrovei ERGO, pridėtą eismo įvykio schemą, kurioje jis suklastojo eismo įvykio vietą. Apie šį faktą buvo nutylėta ir Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. T. 2014-05-23 nutarime, ir Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014-06-09 procesiniuose sprendimuose, kuriais buvo atmesti jo skundai. Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio vadas A. Garmus priėmė nutarimą Nr. 85-IL-3614 nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, motyvuodamas tuo, kad praleistas ATPK 35 str. numatytas terminas, be to, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1, 7 p., nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjo A. T. nuomone: „<...> šioje byloje nieko netrūksta: nei sudėties, nei administracinio teisės pažeidimo, nei baudžiamo proceso požymių, nei praleisto senaties termino.“ Paskutinė nutartis buvo priimta 2015-02-04, todėl, A. T. nuomone, administracinio teisės pažeidimo nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos, be to, šis terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų.

Dėl K. M. prie draudimo bendrovei ERGO pateikto 2014-02-27 pranešimo pridėtos eismo įvykio schemos, kurioje kitaip nurodytas eismo įvykis

Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog K. M. vairuojamas automobilis „Opel Astra“ trenkėsi į jo, A. T., vairuojamo automobilio „Opel Vectra“, buvusio žiedinėje sankryžoje, kairės pusės priekines ir galines dureles. Jo vairuojamas automobilis nurodytas kaip esantis žiedinėje sankryžoje, esančioje kelyje iš Kauno į Klaipėdą. Jis taip pat pateikė draudimo bendrovei ERGO ir „BTA draudimui“ paaiškinimą bei nubraižė eismo įvykio schemą, kurioje nurodė, kaip K. M., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, išvažiavo savo automobiliu iš prie parduotuvės buvusios aikštelės ir važiuodamas per žiedinės sankryžos viduryje esančią saugumo salelę, grįstą betoninėmis trinkelėmis, trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Tai patvirtino kartu su juo važiavę A. V. ir M. M.. Jų parodymai užfiksuoti Pagėgių PK Viešosios policijos poskyrio prevencijos grupės tyrėjos A. G. 2014-04-07 nutarime Nr. 28-AT-00088-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Dėl Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos D. Žebelienės nutarties

A. T. nuomone, teisėja D. Žebelienė turėjo nusišalinti, nes jos vyras yra Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, kuris dėl tiriamo eismo įvykio 2014-07-08 priėmė nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00347-14 pagal BK 300 str. l d. Vyriausiasis prokuroras G. Žebelys turėjo kontroliuoti policijos bei prokurorų darbą, tiriant minimo eismo įvykio aplinkybes, ir neleisti pažeisti įstatymo, vilkinti bylos, meluoti, nutylėti faktus, iškraipyti jo pareiškimo turinio žodžius, tačiau to nepadarė. Todėl, A. T. nuomone, teisėja D. Žebelienė ir jos vyras vyr. prokuroras G. Žebelys buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

Nors teisėja D. Žebelienė jo prašymu leido daryti garso įrašą teismo posėdžiui fiksuoti, tačiau nepriėmė jo pateiktų naujų įrodymų, gautų iš draudimo bendrovės ERGO žalos bylos, tokiu būdu teisėja nusižengė įstatymui (ATPK 272 ir 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs A. T. skundą, skundžiamą teismo nutartį, išanalizavęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, taip pat Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio vado A. Garmaus 2015 m. kovo 16 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant ATPK normų reikalavimų.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma skunde, išdėsto motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, tačiau neprivalo pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad kitaip vertinti Tauragės rajono apylinkės teismo bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio vado A. Garmaus skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų nėra pagrindo. Pažymėtina, kad A. T. skunde nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias jis nurodo visuose savo skunduose bei pareiškimuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams dėl 2014 m. vasario 27 d. eismo įvykio, dėl visų esminių argumentų jau yra pasisakyta tiek Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio vado A. Garmaus 2015-03-16 nutarime nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos bei dėl šio nutarimo priimtoje skundžiamoje nutartyje, tiek ankstesniuose prokurorų bei ikiteisminio tyrimo teisėjų, aukštesniojo teismo procesiniuose sprendimuose, kuriuose padarytas išvadas A. T. ginčija ir šiame apygardos teismui pateiktame skunde.

Susipažinus su nagrinėjama byla nustatyta, kad 2015 m. vasario 27 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate buvo gautas A. T. pareiškimas dėl 2014 m. vasario 27 d. eismo įvykio, įvykusio Vilkyškių mst., Bobrovskio g. Pareiškime A. T. nurodė, kad pildant eismo įvykio deklaraciją joje buvo suklastoti duomenys, siekiant padaryti jį eismo įvykio kaltininku. Prašė pradėti administracinę teiseną, siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką.

Tiriant A. T. pareiškime nurodytas aplinkybes buvo nustatyta, kad 2014-02-27 Pagėgių sav., Vilkyškių mstl., Bobrovskio g., po įvykusio eismo įvykio A. T. ir K. M. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje eismo įvykio kaltininku savo parašu patvirtino esąs A. T.. Į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai nebuvo kviečiami. Deklaracija pateikta draudimo kompanijai.

2014 m. kovo 15 d. A. T. kreipėsi su pareiškimu į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatą dėl prieš jį pavartoto psichologinio smurto pildant eismo įvyki deklaraciją, siekiant padaryti jį eismo įvykio kaltininku. Dėl šių A. T. pareiškime nurodytų aplinkybių Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūnas 2014 m. balandžio 7 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog A. T. būtų pasirašęs deklaraciją dėl kokio nors neteisėto poveikio ar prievartos, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 148 str.

2014 m. liepos 2 d. A. T. kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. dėl galimo eismo įvykio deklaracijos suklastojimo. Šio pareiškimo pagrindu 2014 m. liepos 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. 1 d. dėl galbūt suklastotos eismo įvykio deklaracijos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. T. po eismo įvykio policijos nekvietė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, savo parašu patvirtindamas įvykio aplinkybes, kaip ir kitas eismo įvykio dalyvis K. M.. Pasirašę deklaraciją abu eismo dalyviai yra vienodai atsakingi už joje užfiksuotų duomenų teisingumą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad A. T. būtų pasirašęs deklaraciją dėl kokio nors neteisėto poveikio ar prievartos. Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2014-04-07 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių A. T. nurodytų aplinkybių. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, paties A. T. bei jo tėvo ir kitų asmenų parodymų išeina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog A. T. buvo daromas neteisėtas psichologinis spaudimas, siekiant, kad jis prieš savo valią pasirašytų eismo įvykio deklaraciją. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė 2014 m. spalio 21 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. A. T. apskundus šį nutarimą aukštesniajam prokurorui, jo skundas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimu buvo atmestas. Šį nutarimą A. T. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi A. T. skundą atmetė, konstatavęs, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00347-14 yra pagrįsti, o iš nutrauktos baudžiamosios bylos nematyti, kad būtų bent menkiausių įrodymų, kurie patvirtintų A. T. keliamą versiją dėl galimo nusikaltimo padarymo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi A. T. skundą atmetė ir paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį.

Atsižvelgdama į šiuos duomenis A. T. skundą nagrinėjusi Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja padarė pagrįstą išvadą, jog anksčiau atliktų ikiteisminių tyrimų metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti apie galimą administracinio teisės pažeidimo padarymą, dėl to skundžiamas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Patrulių būrio vado A. Garmaus 2015 m. kovo 16 d. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos yra teisėtas ir pagrįstas. A. T. skundo argumentai, kuriais jis ginčija anksčiau priimtų ir įsiteisėjusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teismų procesinių sprendimų išvadas, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių tiriamo eismo įvykio dalyviams pildant eismo įvykio deklaraciją, nėra A. T. skundo dėl ginčijamos Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-08-31 nutarties nagrinėjimo dalykas, nes įsiteisėję prokurorų bei teismų procesiniai sprendimai nekvestionuojami. Atsižvelgdamas į tai, dėl A. T. skundo argumentų, kuriais jis ginčija anksčiau paminėtus prokurorų procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl jų priimtas žemesniojo ir aukštesniojo teismo nutartis, kuriuose pasisakyta iš esmės dėl visų A. T. skunde keliamų klausimų (tiek dėl eismo įvykio schemos bei deklaracijos galimo suklastojimo, tiek dėl, A. T. teigimu, jam daromo neteisėto psichologinio spaudimo, kad jis prieš savo valią pasirašytų eismo įvykio deklaraciją), skundą nagrinėjantis teismas nepasisako ir šiuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose išdėstytų argumentų ir jų pagrindu padarytų neginčijamų išvadų nekartoja.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. T. skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog dėl minimo eismo įvykio turi būti pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, siekiant nustatyti tikrąjį eismo įvykio kaltininką. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. T. skundo argumentai yra paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Apelianto skunde teigiama, kad skundžiamą nutartį nagrinėjusi teisėja negalėjo nagrinėti jo skundo, nes ji yra prokuroro, kuris priėmė procesinį sprendimą pagal jo pareiškimą ikiteisminio tyrimo byloje, žmona, tai, A. T. teigimu, rodo, kad teisėja buvo šališka. Tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. T. jo skundą nagrinėjusiai Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjai nušalinimo nepareiškė, nors turėjo galimybę tokia teise pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju vien tai, kad teismas priėmė ne tokį sprendimą, kokio pageidavo A. T., negali būti pagrindu abejoti skundą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu.

Atsakant į A. T. skundo argumentą, jog skundžiama nutartis nemotyvuota, pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą neturėtų būti aiškinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nereikalinga plačiau aptarti tam tikrą aplinkybę patvirtinančius arba paneigiančius duomenis ir analizuoti visus kitus su šia aplinkybe susijusius duomenis, jei tai nėra būtina arba šie argumentai būtų pertekliniai ir pan. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, atsakant į esminius skundo argumentus, reikšmingus teisingo procesinio sprendimo priėmimui, todėl, priešingai A. T. tvirtinimui, laikyti nemotyvuota ir dėl to naikinti skundžiamą teismo nutartį, nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-08-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, o A. T. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir A. T. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.