- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-07
- Bylos Nr.
- e2A-194-210/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- I. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-14526-471/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės I. D. 186,54 Eur negrąžinto kredito, 67,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 28,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 65 procentų mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos vartojimo kredito 186,54 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 31,50 Eur administravimo mokesčio, 12,12 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė I. D., kuriai procesiniai dokumentai įteikti 2019-11-09, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atsiliepimo nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovės prašymą bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, t. y. priimant preliminarų sprendimą, teismas neišsprendė dėl apsirikimo, todėl pradėjus procesą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles teismas savo iniciatyva priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės I. D. ieškovei UAB „Legal Balance” 186,54 Eur negrąžinto kredito, 67,17 Eur palūkanų iki reikalavimo perleidimo dienos, 28,05 Eur palūkanų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 31,50 Eur administravimo mokesčio ir 12,12 Eur delspinigių, iš viso 325,38 Eur, 18,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 186,54 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. lapkričio 6 d. – iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 325,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. lapkričio 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas iš atsakovės I. D. valstybei priteisė 3,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, skundžiamu sprendimu sumažino ieškovės reikalavimą dėl 65,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos iki 18,25 proc.
5. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, teismas ex officio (savo iniciatyva) ėmėsi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Teismas vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos kiekvieną pradelstą dieną dydžiu, taikytinu visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismas vertino, kad palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Šalys sudarė vartojimo kredito sutartį pagal paskolos davėjos ieškovės iš anksto paruoštas sąlygas, atsakovė, kaip vartotojas, buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Įvertinęs tai, teismas pripažino, jog prašomos priteisti 65 proc. dydžio sutartinės palūkanos neapibrėžtos trukmės laikotarpį ateityje (iki kredito grąžinimo) yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl jas sumažino nuo 65 proc. iki 18,25 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimo už akių dalį dėl 18,25 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (186,54 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti iš atsakovės ieškovei 65,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (186,54 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantė mano, kad teismas šią bylą priėmė nagrinėti pažeisdamas teismingumo taisykles, ir tai turėjo įtakos neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimui.
6.2. Teismas nesivadovavo dokumentinį procesą reglamentuojančiomis normomis, nors būtent šio proceso prašė ieškovė, kuriai nebuvo suteikta galimybė primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
6.3. Teismas, mažindamas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, vadovavosi kompensuojamųjų palūkanų mažinimui skirtomis normomis bei kriterijais, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašė mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų. Atsakovė turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, galėjo rinktis kitą kredito davėją, todėl pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su pradine kreditore susipažino, pasirašė, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis ir sutartyje numatyta palūkanų norma. Atsakovė net penkis kartus skirtingais laikotarpiais pasirinko būtent pradinę kreditorę, tai patvirtina, kad buvo pasiūlytos geros ir konkurencingas sutarties sąlygos. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, neatkreipė dėmesio į tai, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Sutartyje įtvirtinta 65 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu buvusį vidurkį. Teismai, mažindami palūkanas iki bankinių vartojimo kreditų palūkanų normų, sąmoningai žlugdo nebankinius vartojimo kredito davėjus. Apeliantė mano, kad skolinimosi rizikos neįvertinimą turėjo įrodinėti pati atsakovė. Atsakovė teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl teismui savo iniciatyva nebuvo pagrindo mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Apeliantė įsitikinusi, kad atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra atsakinga už didelę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą.
7. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje kilo ginčas dėl sumažintų nuo 65 proc. iki 18,25 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžinto vartojimo kredito 186,54 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl vartojimo kredito sutarties pagrindu po galutinio mokėjimo termino skaičiuojamų palūkanų kvalifikavimo kaip kompensuojamųjų, o ne mokėjimo funkciją atliekančių bei palūkanų mažinimo.
10. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas ieškovės prašomas priteisti 65 proc. mokėjimo palūkanas sumažino iki 18, 25 proc. Apeliaciniame procese neginčijama likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma (CPK 320 straipsnis).
11. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015; 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007).
12. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę, o kreditoriaus reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokėti mokėjimo (pelno) palūkanas – reikalavimu prievolę įvykdyti natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, vertino, jog ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos už naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo yra nepagrįstai didelės, todėl jas sumažino nuo 65 proc. iki 18,25 proc.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų bei nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, todėl mokėjimo palūkanas, numatytas šalių sudarytoje Vartojimo kredito sutartyje, sumažino nepagrįstai. Apeliantės prašomos priteisti palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo.
15. LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 65 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus. Sutiktina su apeliante, kad, kol atsakovė negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, vertinama, kad ji ja naudojasi ir už šį naudojimąsi privalo mokėti apeliantei sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
16. Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovė privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška, kaip numatyta Specialiosiose sąlygose, sudaro 65 proc. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Taigi, sudarydama sutartį, atsakovė įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, bet ir sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas.
17. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
18. Šiuo atveju apeliantė prašomas priteisti mokėjimo palūkanas po sutarties nutraukimo apskaičiavo, taikydama ne sutartyje įtvirtintą 111,48 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 65 proc. vartojimo kredito metinę palūkanų normą, nors atsakovė pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 1 metus. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos, kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.
19. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).
20. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis galėtų būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo (kaip šiuo atveju neteisingai palūkanas sumažino pirmosios instancijos teismas), o taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.). Remiantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.
21. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutarties, mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų vertinti kaip kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir jų mažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl mokėjimo palūkanų priteisimo keičiama priteisiant iš atsakovės visas ieškiniu prašytas priteisti mokėjimo palūkanas už pinigų skolinimą, kurios nagrinėjamu atveju yra 65 proc. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad teismas šią bylą priėmė nagrinėti pažeisdamas teismingumo taisykles, nes byla kitiems rūmams perduota siekiant suvienodinti teismų darbo krūvį. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad ieškovės prašymo bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, t. y. priimant preliminarų sprendimą, teismas neišsprendė dėl apsirikimo, todėl pradėjus procesą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles teismas savo iniciatyva priėmė sprendimą už akių.
23. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, 186,54 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 54 centus ) negrąžinto kredito, 67,17 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 17 centų) palūkanų iki reikalavimo perleidimo dienos, 28,05 (dvidešimt aštuonis eurus 05 centus ) palūkanų nuo reikalavimo perleidimo sutarties priedo sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 31,50 Eur (trisdešimt vieną eurą 50 centų) administravimo mokesčio ir 12,12 Eur (dvylika eurų 12 centų) delspinigių, iš viso 325,38 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 38 centus),
65 (šešiasdešimt penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 186,54 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019 m. lapkričio 6 d. – iki visiško prievolės įvykdymo;
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 325,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. lapkričio 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 129 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3,23 Eur (tris eurus 23 centus bylinėjimosi išlaidų ( įmokos kodas 5660 )“.
Priteisti iš atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, 15 Eur (penkiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.