Kauno apygardos teismo nutartis

procesinių sprendimų kategorijos: 35.4; 35.5; 40.2; 121.15; 121.21.

2012 m. vasario 8 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Heptada“ ir atsakovo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Heptada“ (pirminis ieškovas R. S.) ieškinį atsakovui Privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ dėl skolos priteisimo (tretieji asmenys: E. S. ir R. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, palaikydama pirminio ieškovo ieškinį (t. 1, b. l. 2-5; 100-104; 157 kita pusė)), prašė priteisti iš atsakovo 11.812,31 Lt įsiskolinimą, 2.935,38 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2005-02-17 iki 2010-02-05, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2004-12-27 tarp pirminio ieškovo R. S. ir jo sutuoktinės E. S. bei atsakovo buvo sudaryta Nenukirsto miško pirkimo sutartis, kurios pagrindu atsakovui buvo parduota medienos už 11.821,31 Lt. Kadangi pareigos atsiskaityti atsakovas neįvykdė, ieškovė įgijo teisę reikalauti sumokėti palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą. CK 6.260 str. 2 d. numatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, o CK 6.261 str. numatyta, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatyta tvarka palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2005-02-17 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2010-02-05), t. y. 2.935,38 Lt. Be to, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 str. numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo patikslintu priešieškiniu, nurodė, kad byloje pateiktos 2003-10-29 PVM sąskaita faktūra GEB Nr. 0642339 ir 2003-10-26 PVM sąskaita faktūra GEB Nr. 064234 nėra pasirašytos, neaišku, ar jos buvo įteiktos. Tarp šalių buvo nagrinėtas vienas ginčas, kuris šiuo metu sprendžiamas apeliaciniame teisme. Iš byloje esančių važtaraščių matyti, kad R. S. iš savo miško vežė medieną į savo namus. Pirkimo sutartis sudaryta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės UAB „Heptada“ apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Nustatyta, jog pradinis šios bylos ieškovas R. S. visas reikalavimo teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, teisę reikalauti iš skolininko (atsakovo) 14.747,69 Lt skolą ir palūkanas (jei tokių būtų (nepriklausomai nuo to, ar tokios susikaupusios palūkanos ir susidarę delspinigiai atsirado iki šios Sutarties pasirašymo ar po šios Sutarties pasirašymo)), taip pat 5 proc. procesines palūkanas, 422 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas, 2010-11-08 ir 2010-11-09 reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu (t. 1, b. l. 101-102; 103-104) perleido ieškovei UAB „Heptada“. Į nagrinėjamą bylą 2010-12-27 teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2010-12-22 prašymas dėl pradinio ieškovo pakeitimo į UAB ,,Heptada“ (1 t., b. l. 100) kartu su reikalavimo teisės perleidimą patvirtinančiais dokumentais (1 t., b. l. 101-104). Jurbarko rajono apylinkės teismas, atsakovui neprieštaraujant, 2011-03-30 protokoline nutartimi pradinį ieškovą R. S. pakeitė į UAB ,,Heptada“, o R. S. nutarė laikyti trečiuoju asmeniu. Kadangi atsakovas reikalavimo perleidimo neginčija, jokių argumentų dėl jo neteisėtumo apeliaciniame skunde nekelia, kolegija, bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, dėl atlikto reikalavimo perleidimo teisėtumo taip pat nepasisako.

Kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė nagrinėjamu atveju neturėtų atsakyti priešieškinio dalyje dėl 1.295,64 Lt skolos, 308,47 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Apeliantės teigimu, procesinės ieškovo teisės buvo perimtos tik toje dalyje, kas susiję su reikalavimu dėl 14.747,69 Lt skolos ir palūkanų, procesinių palūkanų, sumokėto žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes reikalavimo teisių perleidimo sutartyse nebuvo numatyta, kad UAB ,,Heptada“ atsakys už R. S. prievoles tretiesiems asmenims, tame tarpe ir pagal atsakovo priešieškinį. Kolegija pažymi, jog, vadovaujantis CK 6.101 str. 1 d., reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu (nagrinėjamu atveju - bylos nagrinėjimo metu) (LAT 2011-03-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-105/2011), reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo priešieškinis dėl 1.295,64 Lt skolos ir 308,47 Lt palūkanų priteisimo pirminio ieškovo R. S. atžvilgiu teismui buvo pateiktas 2010-10-04 (t. 1, b. l. 66-67), R. S. atsiliepimą į priešieškinį teismui pateikė 2010-10-21 (1 t., b. l. 89-90), t. y. iki reikalavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymo 2010-11-08. Vadinasi, pirminiam kreditoriui (teisių perleidėjui) buvo žinoma, kad jo atžvilgiu teisme toje pačioje byloje pareikštu priešieškiniu, vadovaujantis CPK 143 str. 1 ir 2 d., buvo pareikštas atitinkamo dydžio priešpriešinis vienarūšis reikalavimas. Esant tokiai situacijai, ieškovei apeliaciniu skundu nekeliant argumentų dėl priešieškinio reikalavimų nepagrįstumo ir neįrodytinumo apskritai, kolegija, pripažindama nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl priešieškinio pareiškimo netinkamam subjektui (ieškovės teigimu, neperėmusiam pradinio ieškovo materialinių subjektinių pareigų atsakovo atžvilgiu), ieškovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Kolegijos nuomone, priešieškinio atmetimas tokioje situacijoje (kai pradinis ieškovas, žinodamas apie jam pareikštą priešieškinį, savo reikalavimo teises pagal ieškinį sąmoningai perleidžia naujajam ieškovui, tokiu būdu dirbtinai apsunkindamas atsakovo galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimus iš pradinio ieškovo, pavyzdžiui, tokiu atveju, jeigu pradinis ieškovas kitokio turto neturi arba jo turi nepakankamai) taip pat prieštarautų ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Nagrinėjamoje byloje atsakovas su patenkintais ieškinio reikalavimais sutinka tik iš dalies, neskųsdamas sprendimo dalyje dėl 11.812,31 Lt skolos priteisimo, tačiau su 2.935,38 Lt palūkanomis, paskaičiuotomis nuo 2005-02-17 iki 2010-02-05, nesutinka, teigdamas, jog ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų už praleistą prievolės įvykdymo terminą, kuris iš tiesų nebuvo praleistas, nes nebuvo įvykdyta mokėjimo prievolės atsiradimo sąlyga - 2 dienos po Nenukirsto miško akto pasirašymo; o geriausiu atveju, atsakovo teigimu, palūkanos galėjo būti priteistos nuo 2009-08-31, t. y. nuo pirminio ieškovo reikalavimo apmokėti termino pabaigos.

2004-12-27 Nenukirsto miško pirkimo sutarties 2.3 p. numatyta (t. 1, b. l. 9) atsiskaitymo tvarka ir nurodyta, kad ,,pinigai pervedami į Pardavėjo nurodytą sąskaitą arba kasą grynaisiais dviejų darbo dienų bėgyje po Nenukirsto miško akto pasirašymo, prieš pradedant kirtimo darbus.“ Medienos perdavimo–priėmimo aktas, po kuriuo yra R. S. parašas, datuotas 2005-02-15 (t. 1, b. l. 10). Kadangi atsakovas skolos nesumokėjo, pirmosios instancijos teismas priteisė ne tik skolą, bet ir 2.935,38 Lt palūkanas, paskaičiuotas nuo 2005-02-17 iki 2010-02-05 (ieškinio padavimas). Tačiau, kaip nustatyta, 2005-02-15 medienos perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1 pasirašytas tik R. S., o atsakovo parašo ant akto nėra (t. 1, b. l. 10), be to, akte nėra nurodyta nei bendra suma, nei fizinių asmenų pajamų mokestis, nei išmokama suma, nei kaina. Esant tokiems akto trūkumams, kolegija nesutinka su vienareikšmiška teismo išvada, kad palūkanos iš atsakovo už neįvykdytą prievolę turėjo būti priteistos nuo 2005-02-17, traktuojant, kad aktas buvo pasirašytas 2005-02-15. Kadangi ginčo aktas nebuvo pasirašytas abiejų sandorio šalių, teigti, kad visiškai buvo įvykdyta mokėjimo prievolės atsiradimo sąlyga (t. y. Nenukirsto miško akto pasirašymas prieš pradedant kirtimo darbus) ir kad ieškovė Sutarties 2.3 p. pagrindu įgijo teisę reikalauti palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, kolegijos nuomone, pagrindo nėra (CK 6.53 str. 1 ir 2 d.). Be to, jokių įrodymų, kad R. S. nuo 2005-02-17 būtų raginęs atsakovą atsiskaityti, byloje taip pat nepateikta. Priešingai, iš byloje esančių duomenų spręstina, kad atsakovas nevengė vykdyti prievolės, nes 2005-12-15 ir 2006-04-19 pranešimai (t. 1, b. l. 7, 69) patvirtina, jog atsakovė kvietė R. S. atvykti į įmonę dėl šios 11.812,31 Lt skolos išmokėjimo ir užskaitymo įsiskolinimui padengti, ko neneigė ir pats R. S., motyvuodamas tuo, jog buvo išvykęs į užsienį (t. 1, b. l. 157 kita pusė). Kadangi R. S. į atsakovo raginimus atvykti į įmonę ir spręsti susidariusią situaciją nereagavo, spręstina, jog būtent R. S. (pirminis ieškovas) pats nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu. CK 6.259 str. 1 d. numatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančio Raginimo dėl visiško atsiskaitymo (t. 1, b. l. 8), R. S. ir E. S. tik 2009-07-29 kreipėsi į atsakovą dėl 11.812,31 Lt skolos grąžinimo, nustatydami 30 kalendorinių dienų terminą nuo raginimo gavimo dienos sumokėti negrąžintą skolą. Atsakovas neginčija fakto, kad šį raginimą gavo ir kad R. S. reikalavimo apmokėti termino pabaiga suėjo 2009-08-31. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, atsakovas 2009-06-19 kreipėsi Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu R. S. atžvilgiu dėl nuostolių atlyginimo. Iš šių duomenų akivaizdu, jog R. S. reikalauti iš atsakovo 11.812,31 Lt skolą pradėjo tik sužinojęs apie atsakovo užvestą bylą. Kolegija, remdamasi aplinkybių visuma, sutinka su atsakovu, kad ne vien atsakovas yra kaltas dėl prievolės ilgalaikio neįvykdymo, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisinga, sąžininga ir protinga mažinti atsakovo atsakomybę ir palūkanas priteisti tik nuo 2009-08-31, kai suėjo terminas sumokėti skolą po R. S. ir E. S. 2009-07-29 pretenzijos (t. 1, b. l. 8), iki 2010-02-05, t. y. už 157 d., pirmosios instancijos teismo priteistą 2.935,38 Lt palūkanų sumą atitinkamai sumažinant iki 254,05 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteisto palūkanų įsiskolinimo sumą iki 254,05 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Tačiau kolegija nesutinka su atsakovu, kad teismas, rezoliucinėje dalyje nepasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų dalinai įskaityti ieškovo teismo patvirtintą ir atsakovo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir atsakovo prievolę ieškovui laikyti pasibaigusia daliniu įskaitymu, taip pat dėl atsakovo prašymo bylą sustabdyti, neišsprendė visų atsakovo reikalavimų, kas sudaro CPK 329 str. 2 d. 7 p. numatytą absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Kadangi teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė tiek dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo negalimumo, tiek dėl prašymo stabdyti civilinę bylą nepagrįstumo, o rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad atsakovo patikslintas priešieškinis tenkinamas iš dalies, nurodant kurioje dalyje jis tenkinamas, akivaizdu, jog šie atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo yra visiškai nepagrįsti. Kolegija pažymi, jog net ir detaliai nurodžius, kurie priešieškinio reikalavimai yra tenkinami, o kurie - ne, nepasikeistų teismo priimto sprendimo esmė, o vadovaujantis CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliai pagrindais. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, jog prašymas sustabdyti bylą turėjo būti išspręstas rašytine nutartimi, kad atsakovas galėtų pasinaudoti teise ją apskųsti atskiruoju skundu. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CPK 165 str., atskirieji skundai gali būti paduodami dėl teismo nutarties sustabdyti bylą. O tai, kolegijos nuomone, reiškia, jog nutartys, kuriomis yra atmetami prašymai sustabdyti bylą, nėra skundžiamos atskiraisiais skundais. Kadangi atsakovas prašė teismo bylą sustabdyti, akivaizdu, jog teismo nutarties, kuria toks prašymas būtų atmestas, skųsti jis nebūtų galėjęs.

Kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisėto pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nagrinėjamoje byloje pradiniam ieškovui teismo patvirtintą priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ir atsakovo priešpriešinius reikalavimus (1.604,11 Lt pagal 2003-10-29 PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. 0642339, 2003-10-26 PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. 0642340 ir 168.388,52 Lt pagal 2010-06-21 Kauno apygardos teismo galutinį sprendimą (t. 1, b. l. 117-120)) dalinai įskaityti, ir atsakovo prievolę ieškovui laikyti pasibaigusia daliniu įskaitymu.

Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl priešpriešinių reikalavimų, atsiradusių Kauno apygardos teismo 2010-06-21 galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 pagrindu, neįskaitymo, nes minėtas teismo sprendimas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu net nebuvo įsiteisėjęs, o tuo pačiu ir vykdytinas, kas yra besąlyginė kliūtis vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymui, juo labiau, kad pagal CK 6.134 str. 1 d. 1 p. draudžiama įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus. Pažymėtina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo veiksmų teisėtumą sprendimo priėmimo metu. Kolegijos nuomone, atsakovo prašymo sustabdyti bylą patenkinimas būtų pažeidęs proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, sudaręs sąlygas proceso vilkinimui (CPK 7 str.). Be to, kolegijos nuomone, bylos stabdymas tikslu sulaukti Kauno apygardos teismo 2010-06-21 galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 įsiteisėjimo būtų pažeidęs ir šalių rungimosi principą, nes atsakovui būtų suteikę nepagrįstą prioritetą prieš ieškovę. Vadovaujantis CPK 12 str., kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Kolegijos nuomone, atsakovas savo papildomą priešieškinio reikalavimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dalinio įskaitymo pareikšdamas 2010-12-27 patikslintu priešieškiniu (t. 1, b. l. 113-115) jau turėjo turėti teisę į tokio reikalavimo patenkinimą. O tai, kad jis tokį reikalavimą pareiškė iš anksto (per anksti), dar net nesant įsiteisėjusio jo nurodyto teismo sprendimo dėl tokio reikalavimo, kolegijos nuomone, reiškia, jog atsakovas veikė savo rizika, už kurią negali būti atsakinga ieškovė.

Kita vertus, kolegija pažymi, jog CK 6.131 str. aiškiai sureglamentuota įskaitymo tvarka, pagal kurią įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, pranešant apie įskaitymą kitai prievolės šaliai. Taigi įstatymas teisę atlikti įskaitymus, esant prielaidoms, pirmiausia suteikė pačioms šalims tiesiogiai, o ne teismui. Be to, pažymėtina, jog CK 6.134 str. išvardinti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Šiuo atveju svarbi yra CK 6.134 str. 1 d. 1 p. norma, draudžianti įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus. Kadangi šioje byloje jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo kilęs ginčas tiek dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo atsakovui dėl 11.812,31 Lt skolos ir 2.935,38 Lt palūkanų priteisimo (kas matyti iš atsiliepimo į ieškinį, 1 t., b. l. 32-34), tiek dėl priešieškinio reikalavimo ieškovui dėl 1.604,11 Lt priteisimo pagal 2003-10-29 PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. 0642339 ir 2003-10-26 PVM sąskaitą faktūrą GEB Nr. 0642340 (kas matyti iš atsiliepimo į priešieškinį, 1 t., b. l. 89-90), o Kauno apygardos teisme buvo kilęs ginčas pagal PMSK ,,Savas miškas“ pareikštą ieškinį R. S. dėl 163.338,44 Lt nuostolių atlyginimo, akivaizdu, jog vien dėl šios priežasties (abiejų pusių reikalavimams esant ginčijamiems teismuose) pats teismas neturėjo jokio pagrindo atlikti dalinio įskaitymo ir atsakovo prievolę ieškovui laikyti pasibaigusia daliniu įskaitymu, tuo labiau, kad tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo klausimo išsprendimas yra galimas ir teismo sprendimų vykdymo procese.

Kadangi PMSK „Savas miškas“ neginčytiną reikalavimo teisę R. S. Kauno apygardos teismo 2010-06-21 galutinio sprendimo c. b. Nr. 2-727-555/2010 pagrindu įgijo tik 2011-11-04 nutartimi apeliacinės instancijos teismui palikus galutinį sprendimą nepakeistą, t. y. priešpriešinį reikalavimą pradiniam ieškovui įgijo jau po reikalavimo perleidimo naujajam ieškovui, be to, atsižvelgiant į tai, jog reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos (2010 m. lapkričio mėn.), kai tuo tarpu patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl dalinio įskaitymo pagal 2010-06-21 galutinį sprendimą teisme pareikštas buvo tik 2010-12-30, t. y. jau po reikalavimo perleidimo, kolegijos nuomone, pagrindas tenkinti atsakovo reikalavimo dėl dalinio įskaitymo neatsirado ir apeliacinės instancijos teisme, nors Kauno apygardos teismo 2010-06-21 galutinis sprendimas c. b. Nr. 2-727-555/2010 šiuo metu jau ir yra įsiteisėjęs bei vykdytinas (CK 6.136 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Apeliacinės instancijos teisme pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Kadangi ieškinio dalyje sprendimas keičiamas, ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinio dalyje paliekamas nepakeistas, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos ir pradinio ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 362 Lt (12.066,36 x 0,03) žyminio mokesčio ir 1.145,48 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, paskaičiavus nuo sumokėtos 1.400 Lt sumos 81,82 proc. (14.747,69 Lt (su 2.935,38 Lt palūkanom) - 100 proc., o 12.066,36 Lt (su 254,05 Lt palūkanom) - x proc.)).

Iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė įrodymų apie jų patirtas advokato pagalbos išlaidas šios instancijos teisme.

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. dėl 2.681,33 Lt (2.935,38 – 254,05) palūkanų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės priteistina 80 Lt (2.681,33 x 0,03) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės UAB „Heptada“ apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-04-13 sprendimą pakeisti.

UAB „Heptada“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Heptada“ (į. k. 302554019, buveinės adresas Sodų bendrija Vyšnelė 2-321, Mikašiūnų kaimas, Vilniaus rajonas) iš atsakovo PMSK „Savas miškas“ (į. k. 258754590, buveinės adresas Šimkaičių kaimas, Šimkaičių paštas, Jurbarko rajonas) 11.812,31 skolą, 254,05 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 12.066,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykimo, 362 Lt žyminio mokesčio ir 1.145,48 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priešieškinio dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui PMSK „Savas miškas“ (į. k. 258754590, buveinės adresas Šimkaičių kaimas, Šimkaičių paštas, Jurbarko rajonas) iš ieškovės UAB „Heptada“ (į. k. 302554019, buveinės adresas Sodų bendrija Vyšnelė 2-321, Mikašiūnų kaimas, Vilniaus rajonas) 80 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.