Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui ir jo atstovui advokato padėjėjui E. B., atsakovei ir išvadą teikiančios institucijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei E. G. dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo liudijimų kopijų (b. l. 11–12) nustatyta, kad nepilnamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mama yra atsakovė, o tėvas – ieškovas, kurie toliau abu vadinami šalimis. Tai pat ieškovo paaiškinimu nustatyta, jog šalys nebuvo susituokę, kartu gyveno beveik 8-rius metus, paskutinius šešerius metus gyveno (duomenys neskelbtini) ieškovo mamai priklausančio namo su atskiru įėjimu antrame aukšte, kur ir šiuo metu gyvena tik atsakovas su vaikais, o atsakovė nuo 2019 m. vasario 8 d. yra išvykusi gyventi kitur.

Kaip nurodyta Skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. išvadoje Nr. 4SD-1926 (b. l. 36–38), šalių šeima, kurioje auga mažamečiai K. K. ir K. K., įtraukta į Jonavos rajono socialinių paslaugų centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų, patiriančių socialinę riziką, apskaitą. Minėtai šeimai yra įvertintas socialinių paslaugų poreikis ir nustatyta teikti bendrąsias ir specialiąsias (socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas, socialinė priežiūra, krizių intervencijos, bei kitos kompleksinės pagalbos paslaugos) socialines paslaugas. 2017 m. liepos 13 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu likusiems be tėvų globos mažamečiams vaikams K. K. ir K. K. buvo nustatyta laikinoji globa. Jonavos rajono socialinių paslaugų centas šeimai teikė pagalbą. 2018 m. kovo 20 d. mažamečiai vaikai grąžinti tėvams, tačiau, atsižvelgiant į minėtos šeimos socialinę situaciją, socialinių paslaugų poreikis šeimai sistemingai pervertinamas. Skyriaus duomenimis, šeimoje yra dažni šalių žodiniai konfliktai, kurių metu tėvai linkę konfliktus spręsti fiziniu smurtu vienas prieš kitą, yra agresyvūs. Vaikų fiziniai poreikiai yra patenkinami: vaikai lanko ugdymo įstaigą, turi rūbų, jie būna švarūs, namuose tvarkinga, yra maisto.

Aiškinantis ieškinyje nurodytas aplinkybes, į Skyrių iškviestas ieškovas paaiškino (tai ieškovas patvirtino ir teismo posėdyje), kad su atsakove jie gyveno beveik aštuonerius metus, paskutinius šešerius metus gyvena jo tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Namo antrame aukšte yra įrengti du kambariai, vaikai turi visas buities ir vystymuisi reikalingas priemones. Šeimoje dažnai vykdavo konfliktai. Ieškovo teigimu, atsakovė vartoja narkotines psichotropines medžiagas. Nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovė išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo, vaikais visiškai nesirūpina, su vaikais nebendrauja, nepalaiko su jais ryšio, jų nelanko, neteikia jiems materialinio išlaikymo. Ieškovo žiniomis, atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) su draugu. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigą. Jis pats dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo kasmėnesinės pajamos yra apie 500 Eur, nekilnojamo turto savo vardu neturi. Pažymėtina, jog teismo posėdyje ieškovas patikslino, jog jo gaunamas atlyginimas (duomenys neskelbtini), kur jis dirba nuo 2019 m. kovo 22 d. pagal 2019 m. kovo 21 d. darbo sutartį (b. l. 19–21), yra apie 700–800 Eur ,,į rankas“.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu

CK 3.174 straipsnyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina. Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja vaiko interesams. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT), formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (LAT 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti į šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą, 2) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, 3) vaiko norus ir pažiūras (LAT Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 35 Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tėvams gyvenant skyrium)“. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, vadovaujasi LR Konstitucija, 1989 m. JT Vaiko teisių apsaugos konvencija. Teismų praktikoje turi būti laikomasi nuostatos, kad vaiko gyvenimo sąlygos su vienu iš tėvų pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos, bei intelektualios asmenybės augimas ir tobulėjimas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą, tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant, prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo, vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį), tėvo, (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes. (LAT 2006 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2006, 2005-04-06 nutartis byloje 3K-3-242/2005.)

Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 01-ANR_I-880-2019 matyti, kad ieškovui 2019 m. vasario 1 d. nutarimu buvo paskirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2019 m. sausio 28 d. apie 13 val., būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo, kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai mažamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kurių akivaizdoje, vykstant tarpusavio konfliktui su sugyventine E. G., vartojo necenzūrinius žodžius (žodžiai nurodyti medžiagoje). Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie asmenį nustatyta, kad ieškovas praeityje yra teistas: 2016 m. birželio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, per bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2017 m. birželio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas 16 parų areštas, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 26 d. (2 paras) išbūtą laiką; 2017 m. lapkričio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir nuo 2017 m. gruodžio 28 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą.

Be to, iš 2019 m. rugsėjo 16 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 01-ANR_1-793-2019 (b. l. 65–72) (toliau – Išrašas apie administracinius nusižengimus) ir 2019 m. rugsėjo 17 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 73) (toliau – Įtariamųjų registras) matyti, kad ieškovo argumentai apie atsakovės administracinius nusižengimus ir apie jai pareikštus įtarimus dėl narkotinių medžiagų platinimo pasitvirtino. Iš Išrašo apie administracinius nusižengimus duomenų nustatyta, kad: 2019 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 61-ANR_N-1607-2019 atsakovei paskirta 150 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 11 d. apie 1 valandą nakties iš N. D. namų adresu (duomenys neskelbtini) pavogė du kompiuterinius maršrutizatorius su laidais (56 Eur vertės), gitarą (60 Eur vertės) ir prožektorių (10 Eur vertės), tuo padarydama N. D. 116 Eur turtinę žalą; 2019 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 61-ANR_N-264-2019 atsakovei paskirtas įspėjimas už tai, kad ji 2019 m. sausio 28 d. apie 13 valandą, būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo, kaip motinos, valdžią panaudojo priešingai mažamečių vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kadangi vaikų akivaizdoje, vykstant tarpusavio konfliktui su sugyventiniu R. K., vartojo necenzūrinius žodžius; 2019 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 61-ANR_N-1624-2019 atsakovei paskirta 70 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. liepos 19 d. apie 22 val. 10 min. gėrė iš 1 litro talpos plastikinio butelio alkoholinį gėrimą – alų; 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 61-ANR_N-1906-2019 atsakovei paskirta 250 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 18 d. vidurnaktį (duomenys neskelbtini), iš renovuojamos vandentiekio magistralės pavogė Uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ priklausantį vandentiekio dangtį su jį laikančiu žiedu (bendra vertė 25 Eur); 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 61-ANR_N-1995-2019 atsakovei paskirta 300 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 13 val. 50 min. Prekybos centro „Norfa“ adresu (duomenys neskelbtini) paėmė vieną 0,5 litro talpos brendžio GRAND CAVALIER butelį (butelio kaina – 9,49 Eur) ir vieną butelį 0,2 litro talpos degtinės „Lietuviška auksinė“ (butelio kaina – 3,69 Eur), kurių bendra vertė 13,18 Eur ir nesusimokėjusi už šias prekes pasišalino iš prekybos centro; 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 61-ANR_N-1782-2019 atsakovei paskirta 200 Eur bauda už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 21 val. 55 min(duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje UAB „Norfa mažmena“ pavogė akumuliatorinį suktuką, 2 vienetus grąžtų rinkinius, plaukų laką, 0,7 litrų Grand Cavalier brendžio butelį ir kaklo papuošalą (bendrą daiktų vertė – 52,16 Eur). Iš Įtariamųjų registro nustatyta, kad atsakovei 2019 m. vasario 10 d. buvo pareikšti įtarimai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir jai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate.

Skyrius išvadoje nurodė, kad šiuo metu neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo pareigas ir mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Ieškovas su mažamečiais vaikais gyvena jo mamai priklausančiame name su atskiru įėjimu, kur antrame aukšte yra įrengti du kambariai. Namai tvarkingi, vaikai turi po atskirą lovą ir jiems skirtas lavinimosi priemones. Skyriuje mažamečiai vaikai K. ir K. išreiškė norą gyventi su tėčiu, tarp tėvo ir vaikų matomas glaudus emocinis ryšys, todėl, Skyriaus nuomone, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neprieštaraus mažamečių interesams.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią, mėnesio algą (LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo mokymo ir laisvalaikio reikmėms. Vaiko interesai yra pagrindinis kriterijus, vertinant reikalingą išlaikymo dydį.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie; poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, popamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2015 m. sausio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-372-217/2015 nutarė išieškoti iš skolininko R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 50 Eur kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo priėmimo dienos 2015 m. sausio 23 d. iki vaikų pilnametystės, priteistomis lėšomis pavedant disponuoti uzufrukto teise įstatyminei vaiko atstovei motinai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Skyrius, atsižvelgdamas į teisėtus mažamečių vaikų interesus, pritarė, jog iš atsakovės vaikams būtų priteistas ieškovo prašomas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir išlaikymo vaikams įsiskolinimas, jei teismui bus pateikti tokio įsiskolinimo susidarymą patvirtinantys įrodymai.

Ieškovo teigimu ieškinyje, minimali kasmėnesinio išlaikymo suma, leidžianti užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius, tokio amžiaus vaikams yra po 120 Eur. Tačiau, įvertinus teismo posėdyje išsakytus ieškovo argumentus, kad jo pajamos per mėnesį sudaro ne po 500 Eur, kaip kad buvo nurodyta ieškinyje, o po 700–800 Eur ,,į rankas“, kas reiškia, jog pats ieškovas turi galimybes vaikų išlaikymui skirti didesnę dalį lėšų nei atsakovė, kuri ilgą laiką niekur nedirba, yra skolinga valstybei (nesumokėtos administracinės nuobaudos), taip pat tai, jog pats ieškovas pirmame teismo posėdyje buvo pripažinęs, jog jam pakankama yra ir teismo kaip laikinas išlaikymas priteista išlaikymo suma (po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį), teismas nutraukia nuo 2019 m. vasario 8 d. (kai atsakovė paliko šeimą) išlaikymo išieškojimą pagal 2015 m. sausio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-372-217/2015 ir priteisia iš atsakovės nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100 Eur dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį išlaikymą, pinigus mokant nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, ir 350 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., t. y. už 1 mėnesį ir 21 d. ((100 +100) x 21 d. / 28 d.), piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovui.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai, nurodant, jog 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, o pagal šią nutartį išieškotos sumos įskaitytinos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Dėl atsakovės bendravimo su vaikais tvarkos

Esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, dėl kurių gali būti pažeisti šalių mažamečių vaikų interesai, Skyriaus nuomone, yra tikslinga nustatyti atskirai nuo vaikų gyvenančios motinos bendravimo su vaikais tvarką, skatinant pačius tėvus susitarti, ieškoti kompromiso dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios tvarkos, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius, interesus, emocinį ryšį su tėvais.

Esant tarp šalių ginčui teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismas privalo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti, kad vaikų motina E. G. su vaikais gali bendrauti išeiginėmis ir poilsio dienomis nuo 10 val. iki 18 val. vaikų gyvenamojoje vietoje stebint bendravimą vaikų tėvui R. K., kadangi, ieškovo teigimu, šiame etape vaikams su atsakove, kuri vartoja alkoholį ir galimai tebevartoja narkotikus, būti nėra saugu, nes ji buvo sulaikyta su narkotikais, vyksta ikiteisminis tyrimas, ji buvo bausta administracine tvarka už vagystę, o iš namų ji 2019 m. vasario mėnesį išėjo pareiškusi, kad jai reikia laisvės ir pramogų.

Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovė, pripažinusi, kad su vaikais nuo 2018 m. vasario 8 d., kai išėjo iš namų, buvo susitikusi tik vieną kartą, paaiškino, kad su vaikais kol kas norėtų bendrauti tik kas antrą šeštadienį nuo 10 iki 18 val., neprieštarautų, kad kartu dalyvautų ir ieškovas, tačiau nesutinka, kad bendravimas vyktų ieškovo namuose, nes jos labai nemėgsta uošvienė.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių aptartas ir į abiem pusėm priimtinas sąlygas, kurios, teismo nuomone, šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nustato, kad vaikų motina su vaikais gali bendrauti dalyvaujant vaikų tėvui pirmą ir trečią mėnesio šeštadieniais nuo 10 val. vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 18 val. Be to, atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais bet kuriuo kitu metu, kartu dalyvaujant ir ieškovui, iš anksto (prieš parą) jį apie tai informavusi telefonu ir suderinusi su juo konkretų ieškovui priimtiną bendravimo laiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo 176,80 Eur išlaidas, susijusias su advokato padėjėjo užmokesčiu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškinio dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos patenkinta 100 procentų, ieškinio dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinta 50 procentų, ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkinta 72,92 procentais (350 x 100 / 480) ir ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo patenkinta 83,33 procentais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškinys bendrai patenkintas 76,56 procentais ((100 + 50 + 83,33 + 72,92) / 4) , dėl ko iš atsakovės priteisiama 120,55 Eur (176,80 x 0,7656) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus iš dalies ir iš atsakovės priteisus 200 Eur per mėnesį išlaikymą bei 350 Eur išlaikymo įsiskolinimą, iš atsakovės valstybei priteistina 72 Eur (200 x 12 x 0,03) ir 10,5 Eur (350 x 0,03), viso 82,5 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas įstatymo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Be to, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, iš atsakovės valstybei iš teismo turėtų 11,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistina 8,96 Eur (11,7 x 0,7656).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti nuo 2019 m. vasario 8 d. išlaikymo išieškojimą pagal 2015 m. sausio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-372-217/2015, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš skolininko R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 euro ct) kiekvienam vaikui mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo priėmimo dienos 2015 m. sausio 23 d. iki vaikų pilnametystės, priteistomis lėšomis pavedant disponuoti uzufrukto teise įstatyminei vaiko atstovei motinai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 100 Eur dydžio kasmėnesinį materialinį periodinį išlaikymą, pinigus mokant nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, ir 350 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., piniginėmis lėšomis uzufrukto teise pavedant disponuoti vaikų tėvui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai, nurodant, jog 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, o pagal šią nutartį išieškotos sumos įskaitomos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Vaikų K. K. ir K. K. gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų tėvu R. K..

Nustatyti, kad vaikų motina E. G. su vaikais gali bendrauti dalyvaujant vaikų tėvui R. K.:

- pirmą ir trečią mėnesio šeštadieniais nuo 10 val. vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 18 val.;

- bet kuriuo kitu metu, E. G. iš anksto (prieš parą) R. K. apie tai informavus telefonu ir suderinus su juo konkretų jam priimtiną bendravimo laiką.

Priteisti valstybei (mokama gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas bankuose, įmokos kodas – 5630, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams) iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 120,55 Eur (vieno šimtą dvidešimt eurų 55 euro centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei (mokama gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas bankuose, įmokos kodas – 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams) iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 82,50 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 50 euro centų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (mokama gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai, nurodant, jog 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos, o pagal šią nutartį išieškotos sumos įskaitomos į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.