Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-08 · Administracinė byla Nr. I1-1580-1066/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
I1-1580-1066/2025
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00668-2024-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui
Trečiasis asmuo
Lietuvos kalėjimų tarnybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1580-1066/2025Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00668-2024-2Procesinio sprendimo kategorija: 37.4; 37.6; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 2S-1740 (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. NSN-18-233 (toliau – Kalėjimo sprendimas).

2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui skundžiamu Kalėjimo sprendimu buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Tokia nuobauda jam paskirta už tai, kad jis 2024-03-08 apie 9.30 val. 2 būrio koridoriuje vaikšto be laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelės, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 39.1 papunktį. Lietuvos kalėjimų tarnyba nusprendė, kad pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda yra teisėta ir pagrįsta.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, teigia, kad šioje situacijoje buvo pažeistas įstatymo viršenybės principas, nes pareiškėjas nebuvo supažindintas su gautais dokumentais, kurių pagrindu jam buvo paskirta nuobauda. Taip pat pabrėžia, kad buvo daryti vaizdo įrašai, tačiau jis su jais nebuvo supažindintas, o tai paneigia jo teisę į veiksmingą gynybą.

2.3. Taip pat, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju buvo pažeistas išsamumo principas, nes drausminė nuobauda paskirta 2024-03-11, t. y. praėjus 11 parų nuo pažeidimo padaryto (pažeidimas padarytas 2024-03-08). Mano, kad drausminė nuobauda paskirta praleidus terminą šiai nuobaudai paskirti. Nesutinka su Lietuvos kalėjimų tarnyba, kad padarytas pažeidimas užfiksuotas 2024-03-14, todėl terminas drausminei nuobaudai paskirti praleistas nebuvo.

2.4. Tuo pačiu pažeisti lygiateisiškumo bei skaidrumo principai, nes pareiškėjui nežinant administracinės procedūros medžiagos, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui.

2.5. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad jis buvo informuotas, jog būnant būrio patalpose nešiotis asmens identifikavimo kortelę nėra būtina. Šią aplinkybę jis nurodęs ir Drausmės posėdžio metu. Mano, kad esant tokiai situacijai, kai buvo viešai žinoma tokia informacija ir kitiems nuteistiesiems, jis nubaustas neteisėtai. Pareiškėjas mano, jog turėjo teisėtą pagrindą taip elgtis.

2.6. Šioje situacijoje buvo pažeistos ir kitos pareiškėjo teisės, t. y. pateikti papildomą informaciją, pareikšti nušalinimą, dalyvauti vykdant administracinę procedūrą, teikti savo nuomonę bei turėti savo atstovą.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas (toliau – Kalėjimas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Teigia, kad Kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis BVK 79 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 80 straipsnio nuostatomis, 2024 m. kovo 19 d. skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Tokia nuobauda pareiškėjui paskirta, nes jis nenešiojo asmens identifikavimo kortelės. Pats pareiškėjas neneigia šio fakto.

3.2. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis BVK 79 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, nevykdantys BVK 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant drausmines nuobaudas. Tuo pačiu akcentuoja, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

3.3. Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi padaryto pažeidimo dokumentinę medžiagą, nustatė, kad Kalėjimo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes.

Be to, pabrėžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymėjusi, kad pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta laikantis BVK 80 straipsnio nuostatų, nepažeidžiant terminų (pažeidimas atskleistas 2024-03-14 (atlikus vaizdo sistemos peržiūrą), nuobauda paskirta 2024-03-19) ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta viršininko sprendimu, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, todėl vadovaujantis BVK 80 straipsnio 8 dalimi, nuobaudos panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

3.4. Tvirtina, kad priimti sprendimai yra teisėti, atitinkantis administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Kalėjime gautas Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2024-03-14 tarnybinis pranešimas Nr. PŽ-18-343 „Dėl R. K. pažeidimo“.

4.1.1. Jame teigiama, kad atliekant vaizdo sistemos užfiksuotų vaizdo įrašų peržiūras užfiksuota, kad 2024-03-08 apie 9.30 val. pareiškėjas 2 būrio koridoriuje vaikšto be laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelės, todėl jis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Vidaus tvarkos taisyklių 39.1 papunktį.

4.2. Pareiškėjas 2024-03-15 pateikė pasiaiškinimą Nr. NPS-18-6776, kuriame pripažino, kad galimai buvo be ženklo, kurį laikė rankoje.

4.3. 2024-03-19 vyko Komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas nuteistojo elgesys. Komisijos nariai, apsvarstę dokumentinę medžiagą ir nuteistojo elgesį bei jo drausminę praktiką, pažeidimo padarymo aplinkybes, pateikė siūlymus dėl nuobaudos skyrimo, t. y. vienbalsiu Komisijos narių sprendimu pasiūlyta skirti nuteistajam (pareiškėjui) draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

4.4. Kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į surinktą dokumentinę medžiagą (SVS vyriausiojo specialisto 2024-03-14 tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-18-343 su foto nuotrauka ir pareiškėjo 2024-03-15 pasiaiškinimą Nr. NPS-18-6776, bei Kalėjimo komisijos, patariančios Kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ir ar kitais klausimais 2024-03-19 posėdyje priimtą siūlymą bei vadovaudamasis BVK 79 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 80 straipsnio nuostatomis, 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. NSN-18-233 „Dėl nuteistajam R. K. drausminės nuobaudos skyrimo“ skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – draudimą vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes).

4.5. Dėl Kalėjimo sprendimo pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo padaryto pažeidimo dokumentinę medžiagą, konstatavo, jog Kalėjimo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, o drausminė nuobauda paskirta laikantis BVK 80 straipsnio nuostatų, nepažeidžiant terminų, todėl paskirtos nuobaudos panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

6. BVK yra įtvirtinti pataisos režimo reikalavimai.

Pagal BVK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Taigi, iš esmės nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Tokia įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veiktų tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Pagal BVK 50 straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo: 1) vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos; 2) vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus.

Vidaus tvarkos taisyklių 39.1 papunktyje numatyta, kad nuteistieji privalo laikytis šių elgesio taisyklių, t. y. matomoje vietoje nešioti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelę (kortelė suimtiesiems neišduodama).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).

7. Byloje nustatyta, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kalėjimo viršininko sprendimo panaikinimo ir visą gautą dokumentinę medžiagą, t. y. pareigūno 2024-03-14 tarnybinį pranešimą Nr. PŽ-18-343 su foto nuotrauka (padarytą, peržiūrėjus vaizdo sistemos užfiksuotą vaizdo įrašą, pareiškėjo pateiktą 2024-03-15 pasiaiškinimą raštu, Kalėjimo komisijos, patariančios Kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ir ar kitais klausimais 2024-03-19 posėdyje priimtą siūlymą, ir laikė tai pakankamais įrodymais konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus, numatytus BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi Lietuvos kalėjimų tarnyba Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pareiškėjas 2024-03-08 apie 9.30 val. 2 būrio koridoriuje vaikšto be laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytos formos kortelės.

8. Pareiškėjo teigimu, priimant Kalėjimo Sprendimą dėl drausminės nuobaudos, pareiškėjas, nebuvo supažindintas su gautais dokumentais, kurių pagrindu jam buvo paskirta nuobauda, taigi buvo pažeista jo teisę į veiksmingą gynybą, nes pareiškėjas negalėjo dalyvauti administracinėje procedūroje - pateikti papildomos informacijos, pareikšti nušalinimą, pateikti savo nuomonę bei turėti savo atstovą.

Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad BVK 80 straipsnio nuostatos numato drausminimo priemonių skyrimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems tvarką. Šio kodekso 79 straipsnyje nurodytas drausmines nuobaudas nuteistiesiems skiria laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (1 dalis). Skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (2 dalis). Pagal BVK 80 straipsnio 8 dalį nuteistasis turi teisę šio kodekso 100 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą. Nuteistasis pasirašytinai informuojamas apie drausminės nuobaudos paskyrimą, jam įteikiama sprendimo, kuriuo paskirta drausminė nuobauda, kopija (10 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą, pateikta informacija, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog pareigūnas būtų suinteresuotas, kad pareiškėjui būtų paskirta drausminė nuobauda ar siektų melagingai apkalbėti pareiškėją. Pareiškėjas ir pats neginčija aplinkybių, jog pateiktame vaizdo įraše (padarytoje fotonuotraukoje) būtų užfiksuotas ne jis, taip pat neneigia, kad jis asmens identifikavimo kortelę laikė rankoje. Taigi teismas pritaria atsakovo išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Vidaus tvarkos taisyklių 39.1 papunktyje numatytą reikalavimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad BVK nuostatose imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos (50 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nesutinka su pareiškėju, kad šiuo atveju buvo pažeista teisė į veiksmingą jo gynybą. Kaip matyti, iš bylos medžiagos pareiškėjas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis: pasinaudojo apskundimo teise ir skundė paskirtą nuobaudą Lietuvos kalėjimų tarnybai, taip pat dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo kreipėsi į teismą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjui šios teisės buvo apribotos ir / ar kažkaip suvaržytos ir jis jomis negalėjo tinkamai bei laiku naudotis. Visas teises, kurias pareiškėjas išvardino skunde (t. y. teisę pateikti papildomos informacijos, pareikšti nušalinimus, pateikti savo nuomonę bei turėti savo atstovą) jis galėjo įgyvendinti teisminio nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjas esminės aplinkybės, kuri buvo pagrindas skirti nuobaudą – kad matomoje vietoje nenešiojo identifikavimo ženklo – neginčija.

Nors, pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad buvo informuotas, jog nuteistiesiems būnant būrio patalpose nešiotis asmens identifikavimo kortelę nėra būtina ir šią aplinkybę jis nurodęs Drausmės posėdžio metu, tai buvo viešai žinoma ir kitiems nuteistiesiems, tai nekeičia pareiškėjo veiksmų rezultato bei niekaip nekeičia fakto, kad jis pažeidė jam taikytinus draudimus, todėl jo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindas jam nuobaudos už nustatytą draudimą neskirti, nes tai prieštarautų Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintam teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-127-821/2024).

Be to, jokių objektyvių įrodymų dėl leidimo nesilaikyti reikalavimo nešioti identifikavimo ženklus pareiškėjas nepateikia. Nors nurodo esą būrio viršininkas S. L. apie tai pasisakė drausmės komisijos posėdžio metu, tačiau iš 2024 m. kovo 19 d. Komisijos, patariančios kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ir kitais klausimais, posėdžio, kuriame buvo svarstytas pareiškėjo atsakomybės klausimas, protokolo matyti, kad nurodytas S. L. jame nedalyvavo.

Taip pat nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad identifikavimo ženklo nešiojimas rankoje gali būti laikomas tinkamu nešiojimu matomoje vietoje. Ženklo nešiojimas rankoje savaime neužtikrina jo matomumo, o pateiktoje vaizdo medžiagoje nesimato pareiškėjo identifikavimo ženklo.

9. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Lietuvos kalėjimų tarnyba, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas užfiksuotas 2024-03-14, todėl terminas drausminei nuobaudai paskirti praleistas nebuvo.

BVK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų, gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuojančio BVK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o kai dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

Kaip matyti, iš SVS vyriausiojo specialisto 2024-03-14 tarnybinio pranešimo Nr. PŽ-18-343 padarytas pažeidimas pastebėtas (atskleistas) būtent 2024-03-14, t. y. pareigūnui peržiūrint vaizdo sistemos užfiksuotus vaizdo įrašus, taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad 10 parų terminas nuobaudai paskirti buvo praleistas, nes skundžiamu Kalėjimu sprendimu drausminė nuobauda paskirta 2024-03-19. Pastebėtina, kad BVK 80 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas, per kurį drausminė nuobauda gali būti paskirta, siejamas būtent su tuo momentu, kad sužinoma apie padarytą pažeidimą (jo atskleidimo diena).

10. Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinus visus išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Kalėjimo sprendimas ir Sprendimas priimti nepažeidžiant VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų nuostatas, įtvirtinančias, kad individualiame administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Kalėjimo sprendime dėl nuobaudos skyrimo nurodytas teisinis reguliavimas, faktinis sprendimo pagrindimas, pateikti pakankami motyvai, iš kurių galima aiškiai suprasti šio administracinio sprendimo turinį, ir įrodymai, kuriais atsakovas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodė priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą, tad, teismo vertinimu, sprendimas dėl nuobaudos atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje išdėstytiems reikalavimams, aukščiau aptartai teisminei praktikai, todėl juos pripažinti neteisėtais ir panaikinti nėra teisinio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeisti lygiateisiškumo bei skaidrumo principai, todėl visus su tuo susijusius pareiškėjo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus, nes jie labiau pagrindžiami pareiškėjo asmeniniu aplinkybių interpretavimu bei subjektyviu suvokimu. Teismas pabrėžia, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus nuteistojo teisių ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

11. Teismas daro išvadą, kad Tarnyba, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog nuobauda skirta pagrįstai, taip pat Tarnyba tinkamai įvertino pareiškėjo neteisėtus veiksmus, už kuriuos paskirta nuobauda ir kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai.

12. Remiantis minėtomis aplinkybėmis ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Tarnybos priimto Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaGediminas Užubalis