- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- e2-982-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00047-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusio labdaros ir paramos fondo „Agapao“, atstovaujamo nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“, ieškinį atsakovui V. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas bankrutavęs labdaros ir paramos fondas „Agapao“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovo V. K. 2019 m. vasario 5 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir 2019 m. vasario 5 d. kasos pajamų orderį Nr. 1901/1; taikyti vienašalę restituciją, grąžinant ieškovui automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, ginčijami sandoriai pažeidžia jo kreditorių teises – automobilis, kuris sudarė reikšmingą ieškovo turto dalį, buvo perleistas atsakovui tuo metu, kai ieškovas jau buvo nemokus, o atsakovas, įgijęs automobilį, realiai už jį neatsiskaitė.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti automobilį, uždraudžiant jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti, apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones informuoti valstybės įmonę „Regitra“, paskirti areštuoto automobilio saugotoju ieškovą. Ieškovas nurodė, kad automobilis viešajame registre yra įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali mėginti jį perleisti kitiems asmenims arba atlikti kitokius veiksmus, apsunkinančius ieškovui galimybę įgyvendinti savo nuosavybės teisę tuo atveju, jeigu teismas priims jam palankų sprendimą. Neuždraudus atsakovui naudoti ir valdyti automobilio kiltų grėsmė, kad jis gali būti neprižiūrimas ar net sąmoningai gadinamas ir praras savo vertę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą. Teismas nurodė, kad ieškovas yra bankrutavęs juridinis asmuo, šioje byloje jis reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus ir prašo taikyti restituciją, likutinė balansinė ginčo automobilio vertė yra didelė, todėl siekiant užtikrinti ieškovo ir jo kreditorių interesų apsaugą bei apginti viešąjį interesą yra tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Atsakovas pateikė teismui prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame transporto priemonių registre dėl transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo draudimo, šios transporto priemonės saugotoju paskiriant atsakovą. Atsakovas nurodė, kad jis jau daug metų dalyvauja socialiai reikšmingoje veikloje, per viešąsias įstaigas padeda žmonėms, priklausomiems nuo narkotikų, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas, vykdantis tokio pobūdžio veiklą, tyčia mažins areštuoto turto vertę. Atsakovas panaudos sutartimi yra perdavęs automobilį viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Agapao reabilitacijos centrui ir pats veikia joje kaip savanoris. Automobilis yra labai reikalingas panaudos gavėjai, kuri sutartimi yra įsipareigojusi jį išlaikyti ir saugoti, daryti smulkų einamąjį remontą ir pasibaigus sutarčiai grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo pateiktas panaudos gavėjai, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Automobilis yra apdraustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu ir savanorišku transporto priemonių draudimu, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui kilusi žala būtų atlyginta. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo visiškai apriboti atsakovo nuosavybės teisių į automobilį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neproporcingą žalą jo teisėms ir teisėtiems interesams ar kelia realią grėsmę jo vykdomai veiklai ir dalykinei reputacijai. Atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas automobilio nenaudoja asmeniniams poreikiams tenkinti ar darbo funkcijoms atlikti ir iš jo naudojimo negauna jokių pajamų, todėl draudimas naudotis automobiliu iš esmės negali pabloginti atsakovo gyvenimo kokybės ar sukelti jam neigiamų padarinių. Nors atsakovas nurodė, kad pritaikius jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįstai suvaržytos VšĮ Agapao reabilitacijos centro teisės, jis nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų. Aplinkybė, kad panaudos sutartimi atsakovas suteikė teisę kitam asmeniui neatlygintinai naudotis automobiliu, nėra susijusi su atsakovo asmeninių teisių ar interesų pažeidimu.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys yra reiškiamas dėl buvusio bankrutavusio ieškovo vadovo galimai neteisėtų veiksmų pasisavinant ieškovo turtą (automobilį); ieškiniu yra siekiama apginti ieškovo kreditorių interesus. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis, be kita ko, yra įrodinėjamas atsakovo nesąžiningumas kaip viena iš actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygų. Dėl šios priežasties egzistuoja būtinybė apsaugoti ieškovo ir jo kreditorių interesus, kol šalių ginčas bus išspręstas iš esmės, užtikrinant, kad ginčo objekto vertė bylos nagrinėjimo metu nebūtų sumažinta. Paskyrus atsakovą automobilio saugotoju ir leidus jam juo naudotis, grėsmė, kad automobilio vertė sumažės, labai padidėtų. Vien tai, kad transporto priemonė yra apdrausta, nesudaro pagrindo teigti, kad jos vertė negali būti sumažinta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti teismo taikytą laikinąją apsaugos priemonę – transporto priemonės areštą, nedraudžiant atsakovui jos valdyti ir naudoti, padaryti įrašą viešame transporto priemonių registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo, šios transporto priemonės valdytoju paskirti atsakovą, įpareigojant jį tyčia nemažinti automobilio vertės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas be pagrindo konstatavo, esą tai, kad panaudos gavėja VšĮ Agapao reabilitacijos centras negalės naudoti automobilio, nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Pagrindinė atsakovo veikla yra susijusi su socialine sritimi, atsakovas nuo 2018 m. gegužės mėn. dirba kaip savanoris VšĮ Agapao reabilitacijos centre, kuri taip pat vykdo veiklą socialinėje srityje. Atsakovo ir VšĮ Agapao reabilitacijos centro, kuriai panaudos teise buvo perduotas automobilis, veiklos tikslai socialine prasme yra tapatūs, todėl, nors atsakovas, sudaręs panaudos sutartį, negauna finansinės naudos, tokiu būdu yra tenkinami atsakovo asmeniniai interesai socialiai reikšmingos veiklos vykdymo prasme. Atsakovas ir VšĮ Agapao reabilitacijos centras yra skirtingi asmenys civilinės teisės prasme, tačiau jie nelaikytini skirtingais tuo aspektu, kad siekia vienodo tikslo savo veikloje.
8.2. Byloje nėra jokių įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad paskyrus atsakovą turto saugotoju jis gali elgtis nesąžiningai ir siekti sumažinti automobilio vertę ar bloginti jo būklę. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje bus sprendžiama dėl atsakovo nesąžiningumo, todėl yra būtina apsaugoti ieškovo interesus. Tačiau ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių pagrįstumas bus vertinamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, todėl šiuo metu jos nesudaro pagrindo laikyti atsakovą nesąžiningu.
8.3. Neeksploatuojamas automobilis greičiau nusidėvi, nei eksploatuojamas, todėl tokiu atveju greičiau mažėja jo vertė. Paskyrus ieškovą automobilio saugotoju yra didesnė tikimybė, kad jo vertė sumažės, nei tuo atveju, jeigu saugotoju būtų paskirtas atsakovas.
8.4. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus – savanoriškų darbų atlikimo sutartį, kuri įrodo, kad jis yra susijęs su panaudos gavėja ir kad perdavus automobilį saugoti ieškovei yra pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, bei specialių žinių, susijusių su automobilių eksploatavimų ir priežiūra, turinčio asmens išvadą. Būtinybė pateikti šiuos dokumentus atsirado po to, kad atsakovas gavo skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
9. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Automobilis yra apdraustas, tačiau naudos gavėju pagal draudimo sutartis yra atsakovas, o ne ieškovas, todėl būtent jis gautų draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui. Nagrinėjamoje byloje atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nevykdė teismo įpareigojimo perduoti automobilį ieškovui, todėl galima daryti išvadą, kad įvykus draudiminiam įvykiui atsakovas galėtų pasilikti draudimo išmoką ir nepanaudoti jos transporto priemonės remontui. Atsakovo nesąžiningas elgesys leidžia įtarti, kad teismui patenkinus ieškinį automobilis galėtų būti tyčia sugadintas ir atsakovas pasiliktų draudimo išmoką, o ieškovui būtų perduotas sugadintas automobilis.
9.2. Atsakovo siūloma laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas tyčia nemažinti automobilio vertės – yra deklaratyvi. Iš atsakovo pasiūlytos formuluotės nėra aišku, kokie atvejai laikytini tyčiniu automobilio vertės sumažinimu ir kas turėtų kontroliuoti, kad nebūtų atliekami jokie tyčiniai veiksmai. Atsakovo nurodytos laikinosios apsaugos priemonės neapsaugos nuo netyčinio automobilio vertės sumažinimo, todėl atsakovas, būdamas nesąžiningas, galėtų tuo piktnaudžiauti.
9.3. Transporto priemonės vertė priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų kiekio, eksploatacijos intensyvumo ir kelyje praleisto laiko. Atsakovas nurodo, kad automobilis yra intensyviai eksploatuojamas, todėl leidus atsakovui valdyti automobilį ir juo naudotis jo vertė mažėtų.
9.4. Atsakovas neįrodė, kad areštavus automobilį iš esmės pablogėtų jo gyvenimo kokybė ir jam kiltų neigiamų padarinių. Atsakovas deklaratyviai teigia, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių nuostolių patirs VšĮ Agapao reabilitacijos centras, kuriai automobilis buvo perduotas panaudos teise, tačiau šio subjekto patirta žala nėra įrodyta, be to, jos ir atsakovo nuostoliai negali būti tapatinami.
9.5. Byloje yra įrodinėjama, kad atsakovas, ieškovui esant nemokiam, įsigijo iš jo automobilį ir siekdamas parodyti, kad tariamai už jį atsiskaitė, galimai suklastojo kasos pajamų orderį. Teismui šioje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės, atsakovas nevykdo šios teismo nutarties ir nereaguoja į antstolio raginimus. Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovas nuolat elgiasi nesąžiningai.
9.6. Nauji įrodymai, pateikti apeliacinės instancijos teismui, neturėtų būti priimti. Šie įrodymai nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – atsakovo ir VšĮ Agapao reabilitacijos centro 2018 m. gegužės 2 d. sudarytą savanoriškų darbų atlikimo sutartį, kuria atsakovas įrodinėja, kad jis yra susijęs su VšĮ Agapao reabilitacijos centru, panaudos teise naudojančia automobilį, ir kad dėl šios priežasties perdavus automobilį saugoti ieškovui buvo pažeistos ne tik panaudos gavėjos, bet ir jo teisėti interesai, bei automobilių remonto įmonės savininko pasirašytą raštą, kuriame yra išdėstyta šio asmens pozicija dėl ilgą laiką neeksploatuojamo automobilio nuvertėjimo. Atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti šiuos dokumentus, kadangi būtinybė juos pateikti iškilo tik gavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
12. Teismo vertinimu, atsakovo naujai teikiami dokumentai galėjo būti pateikti nagrinėjant atsakovo prašymą pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovo pateiktos savanoriškų darbų atlikimo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2018 m. gegužės 2 d., daug anksčiau, nei atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jis pateikė prašymą jas pakeisti. Atsakovas, manydamas, kad šis dokumentas yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, neabejotinai galėjo pateikti jį bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Atsakovo pateiktame rašte dėl automobilio (ne)eksploatavimo įtakos jo būklei ir vertei nėra nurodyta jo parengimo data, tačiau atsakovas atskirajame skunde nepagrindė, kad jis negalėjo gauti šio dokumento anksčiau, todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad šis raštas negalėjo būti pateiktas nagrinėjant atsakovo prašymą pirmosios instancijos teisme. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas atsisako priimti atsakovo naujai teikiamus dokumentus kaip pateiktus pavėluotai.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
15. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar nepakankamai užtikrina būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, arba priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas pernelyg varžo atsakovo teises, laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos. Teismas gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas yra skirtas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesams apsaugoti, todėl spręsdamas, ar prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti kitomis yra pagrįstas, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos atsakovo pageidaujamu būdu, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pakeistos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
17. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas, patenkinęs ieškovo prašymą, 2020 m. kovo 9 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurio perleidimo teisėtumas yra ginčijamas byloje, uždrausdamas jį naudoti ir valdyti bei juo disponuoti ir nustatydamas, kad areštuoto automobilio saugotoju yra ieškovas. Atsakovas neskundė šios teismo nutarties apeliacine tvarka, tačiau pateikė teismui prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Teikdamas tokį prašymą, atsakovas siekė, kad jis būtų paskirtas areštuotos transporto priemonės saugotoju ir jam būtų leista ją naudoti ir valdyti.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, be kita ko, duomenis, kad ginčo objektu esantis automobilis yra perduotas naudoti panaudos pagrindais VšĮ Agapao reabilitacijos centrui, teismas konstatavo, kad atsakovas nenaudoja areštuotos transporto priemonės siekdamas patenkinti savo asmeninius poreikius ar atlikti darbo funkcijas ir negauna iš jos naudojimo jokių pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių teismas vertino, kad pritaikytas draudimas naudoti automobilį negali sukelti atsakovui esminių neigiamų padarinių, o VšĮ Agapao reabilitacijos centro galimai patiriamos neigiamos pasekmės negali būti tapatinamos su atsakovo praradimais. Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su galimu atsakovo nesąžiningumu, todėl egzistuoja poreikis apsaugoti ieškovo ir jo kreditorių interesus iki tol, kol byla bus išnagrinėta iš esmės, ir palikti laikinąsias apsaugos priemones nepakeistas.
19. Atsakovas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir nurodo, kad priimdamas ją teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovo interesams, nesivadovavo proporcingumo bei ekonomiškumo principais, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamos atsakovo teisės, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, net tikėtinai nepagrindė, jog atsakovas gali būti nesąžiningas ir siekti sumažinti automobilio vertę ar apsunkti būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino jų galimus neigiamus padarinius atsakovo interesams, taip pat ar teismas tinkamai įvertino grėsmę, kuri galėtų kilti ieškovui tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos atsakovo nurodytu būdu.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ir VšĮ Agapao reabilitacijos centras 2019 m. balandžio 1 d. sudarė automobilio panaudos sutartį Nr. 7, kuria atsakovas perdavė ginčo automobilį laikinai ir neatlygintinai naudoti VšĮ Agapao reabilitacijos centrui (sutarties 1 punktas). Sutarties 6.1 papunktyje šalys nustatė, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki 2021 m. sausio 1 d. Nei prašyme pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde atsakovas neįrodinėjo, kad ginčo transporto priemonė yra būtina siekiant patenkinti atsakovo asmeninius poreikius ar atlikti darbo funkcijas. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilis yra reikalingas asmeniškai jam ir kad teismui nutartimi apribojus jam galimybę naudoti ir valdyti šią transporto priemonę jo interesai nukentėjo. Priešingai, atsakovas įrodinėjo automobilio reikalingumą kitam asmeniui – VšĮ Agapao reabilitacijos centrui – kuriame, atsakovo teigimu, jis veikia kaip savanoris. Atsakovui neįrodžius, kad dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtent jam kilo kokių nors neigiamų padarinių, bet įrodinėjant, kad ginčo automobilį naudoja kitas subjektas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nėra iš esmės pažeidžiamos atsakovo teisės ar teisėti interesais.
21. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai galimą jo interesų pažeidimą siejo išimtinai tik su jo asmeninių materialinių poreikių tenkinimu ir siekiu gauti finansinės naudos. Atsakovo teigimu, jis ir panaudos gavėja VšĮ Agapao reabilitacijos centras siekia bendrų tikslų socialinėje srityje, todėl, nors jis, sudaręs panaudos sutartį, negauna finansinės naudos, tačiau tokiu būdu yra tenkinami jo poreikiai socialiai reikšmingos veiklos vykdymo prasme. Taigi, atsakovas įrodinėja, kad jo interesų pažeidimą nulėmė panaudos gavėjos interesų pažeidimas, kad atsakovas siekia, jog panaudos gavėja galėtų naudoti automobilį tenkindama bendrą atsakovo ir savo tikslą socialinėje srityje. Vis dėlto, teismo vertinimu, šie atsakovo deklaratyvūs teiginiai nepatvirtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir užkirtus kelią panaudos gavėjai naudotis ginčo automobiliu buvo pažeistos atsakovo teisės. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, VšĮ Agapao reabilitacijos centras ir atsakovas – tai du savarankiški subjektai, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo VšĮ Agapao reabilitacijos centrui galimai kilę neigiami padariniai, nepaisant to, kad, anot atsakovo, jo ir šio juridinio asmens tikslai ir siekiai sutampa, negali būti pripažįstami atsakovo subjektinių teisių pažeidimu.
22. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas, nors ir įrodinėjo, esą jo teisių pažeidimas yra tapatus panaudos gavėjos patirtiems nepatogumams, nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones VšĮ Agapao reabilitacijos centras patyrė realių neigiamų padarinių. Prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nurodė, kad panaudos gavėja naudoja automobilį savo veikloje ir jis yra jai itin reikalingas – automobiliu yra vežiojami VšĮ Agapao reabilitacijos centro darbuotojai ir gyventojai, yra atvežamas maistas ir pan., tačiau jis nepagrindė būtinybės šio subjekto veikloje naudoti ginčo automobilį jokiais leistinais įrodymais. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad VšĮ Agapao reabilitacijos centras realiai naudojo automobilį atsakovo nurodytais tikslais, nenurodė, ar netekusi galimybės eksploatuoti ginčo automobilį VšĮ Agapao reabilitacijos centras negalėtų patenkinti savo poreikių kitais būdais, nepaaiškino, kaip šis subjektas sprendė susisiekimo klausimus iki panaudos sutarties sudarymo ir pan. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo teiginiai, kad VšĮ Agapao reabilitacijos centras nukentėjo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinami kaip neįrodyti.
23. Kaip minėta, atsakovas nagrinėjamoje byloje taip pat įrodinėja, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones ieškovui nekils grėsmė dėl jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškinyje nurodytais teiginiais dėl galimo jo nesąžiningumo įgyjant automobilį, nes šios aplinkybės dar nėra nustatytos teismo sprendimu. Įvertinęs šiuos atsakovo argumentus, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su atsakovo pozicija, kad aplinkybės dėl ginčo automobilio perleidimo teisėtumo ir atsakovo veiksmų sąžiningumo bus vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės ir šiuo metu pačios savaime neįrodo jo galimai nesąžiningo elgesio. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas vengė įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį, kuria šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Byloje yra pateikta minėtą teismo nutartį vykdžiusio antstolio 2020 m. balandžio 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovas buvo įpareigotas iki 2020 m. kovo 24 d. pristatyti transporto priemonę į antstolio kontorą arba raštu nurodyti jos buvimo vietą ir perduoti jos dokumentus išieškotojui, tačiau nepaisant antstolio raginimų, įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Atsižvelgiant į atsakovo elgesį pritaikius jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, byloje kilusio ginčo pobūdį (ieškovas siekia, kad jam būtų grąžintas šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausantis vertingas kilnojamasis turtas), ieškovo, kaip bankrutavusio juridinio asmens, statusą ir būtinybę apginti jo kreditorių interesus, yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė užtikrinti, jog ginčo automobilio vertė nebūtų sumažinta, o perdavus jį saugoti atsakovui, tokia grėsmė galėtų padidėti.
24. Be pirmiau nurodytų aplinkybių, atskirajame skunde atsakovas, grįsdamas poreikį pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad neeksploatuojamas automobilis greičiau praranda savo vertę, todėl paskyrus jo saugotoju ieškovą yra didesnė tikimybė, kad automobilio vertė sumažės, nei perdavus jį valdyti ir naudoti atsakovui. Tačiau šie atsakovo argumentai yra deklaratyvūs, todėl, teismo vertinimu, jie taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.
25. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakęs pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.