Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. įžeidė kitą asmenį: 2013 m. gruodžio 4 d., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos posėdžio metu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)19680/2013, svarstant V. Š. skundą, išgirdęs Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą netenkinti jo skundo visa apimtimi išvadino D. K. vagimi (taip pat šlėkta, melagiu, parazitu), teigdamas, jog jis pavogė jam priklausantį atlyginimą ir televizorių, tokiu būdu viešai žodžiu užgauliai pažemino D. K. siekdamas pažeminti D. K. kitų žmonių akyse, suteršti jo garbę ir orumą bei sugadinti dalykinę reputaciją, pakirsti pasitikėjimą juo.

V. Š. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis yra padavęs į teismą D. K. dėl jo apšmeižimo kitoje byloje, dėl ko D. K. iškėlė šią bylą. Parodė, kad jis viešai nepasakė ir užgauliai nepažemino D. K., jis tik išeidamas pasakė, kad pagal Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą yra apvagiama Sodra ir valstybė. Žeminantys žodžiai buvo nukreipti visai Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijai ir tai buvo tik retoriškas pasakymas, kuris nebuvo nukreiptas kažkuriam asmeniui konkrečiai. Nukentėjusiajam asmeniškai jokių žodžių nesakė. Iki kreipimosi į Telšių skyriaus Darbo ginčų komisiją su nukentėjusiuoju konfliktinių situacijų, ginčų nebuvo, nes tiesiogiai nebendravo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jis taip pažeidė D. K. turtines ar neturines teises, tame tarpe ir konstitucinę teisę į garbę ir orumą.

Nukentėjusysis D. K. teisme prašė pripažinti V. Š. kaltu pagal 155 str. 1 d. ir V. Š. paskirti 40 MGL (5200,00 litų) baudą, priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Parodė, kad jis yra kaltinamas kitoje byloje dėl šmeižto. Nurodė, kad V. Š. buvo nepatenkintas Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu, todėl išvadino jį vagimi, tokį pavadinimą traktavo kaip vyresnio žmogaus pasikarščiavimą, tačiau po to, kai V. Š. jį apkaltino šmeižtu, jis taip pat pateikė kaltinimą V. Š. dėl įžeidimo. I. T. skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą, V. Š. visai komisijai girdint pasakė, kad jis yra vagis, šlėkta, parazitas. Salėje buvo keturi žmonės ir pasakymas buvo nukreiptas į jį, bet ne į Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos narius. Kadangi jam buvo pateiktas kaltinimas Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijoje, kad jis nemoka V. Š. atlyginimo, tai patvirtina, kad pasakymas jog jis yra vagis, yra ne šiaip pasakymas, o suprantamas, kad V. Š. norėjo pasakyti, kad jis yra vagis. Toks teiginys apie jį sukuria prastą įvaizdį, jis gali netekti transporto įmonės vadovo kompetencijos pažymėjimo, dėl to niekas nenorės eiti dirbti pas jį.

Liudytoja K. S. teisme parodė, kad ji dirba Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos Darbo inspekcijoje. Posėdžio metu, kai buvo nagrinėjamas ginčas tarp V. Š. ir D. K. dėl finansinių reikalų ir prarastų daiktų, kaltinamasis pavadino nukentėjusįjį vagimi dėl susiklosčiusių darbo santykių. L. G. perspėjo kaltinamąjį, kad šis nutrauktų įžeidinėjimą ir kaltinamasis liovėsi. V. Š. kaltino nukentėjusįjį, jog jis pavogė televizorių, patalynę ir pavadino vagimi. Ji mananti, kad tas žodis buvo nukreiptas į įmonės vadovą ir nepamena, kad V. Š. būtų įžeidęs Darbo ginčų komisiją, nes komisijos pirmininkas L. G. sustabdė įžeidinėjimą.

Liudytojas L. G. teisme parodė, kad 2013-12-04 buvo nagrinėjama darbo byla. Byloje buvo pareikšti reikalavimai: žalos atlyginimas už sugadintus drabužius, buvo kalbama apie televizoriaus dingimą ir dėl visiško neatsiskaitymo su darbuotoju. Šalys buvo išklausytos, įvertinta medžiaga ir priimtas sprendimas. Sprendimas buvo priimtas ne V. Š. naudai. Posėdžio metu, kai kalbėjo nukentėjusysis, V. Š. netinkamai save vedė ir išvadino nukentėjusįjį sukčiumi ir vagimi, neva jis pavogė televizorių ir nevisiškai atsiskaitė. Jis įspėjo V. Š. ir pareikalavo nutraukti veiksmus, nes kitaip bus nutrauktas posėdis. Veiksmai buvo nutraukti. Jis mano, kad V. Š. taip pasakė, kad nesutiko su D. K. teiginiais. Kitų asmenų atžvilgiu kaltinamasis jokių žodžių nesakė ir įžeidimai buvo pasakyti darbdavio atžvilgiu. Darbo ginčų komisijos sprendimas buvo paskelbtas žodžiu, kuriame V. Š. dalyvavo. Po sprendimo V. Š. išeidamas kažką pasakė ir išėjo iš posėdžių salės su trenksmu.

Liudytojas J. J. teisme parodė, kad dalyvavo Telšių skyriuje Darbo ginčų komisijos posėdyje , kur V. Š. kaltino D. K., kad dingo daiktai ir yra neišmokami pinigai už atliktą darbą. Posėdžio metu V. Š. piktinosi dėl prarastų daiktų, neišmokėtų pinigų ir pasakė D. K. atžvilgiu žodžius „vagis, sukčius, šlėkta“, į kuriuos žodžius D. K. reagavo ramiai. Kitų asmenų atžvilgiu kaltinamasis pasakė: „kam tas susirinkimas, kad nieko neišsprendėte“. Po šių žodžių kilo didžiulis sąmyšis.

L. V. J teisme parodė, kad jis mažai žinantis apie įžeidimą. Su V. Š. kartu dirba vairuotojais, o D. K. pažįsta metus laiko. Ankščiau nepastebėjo tarp V. Š. ir D. K. kažkokių nesutarimų, buvo normalūs santykiai. Jis manantis, kad V. Š. įžeidinėti D. K. nebuvo pagrindo, nes jų santykiai atrodo buvo normalūs. Kažkada D. K. darbo metu sakė, kad buvau girtas, tačiau jis buvo tik pavargęs, o girtas nebuvo. Išgėręs tikrai nebuvo.

Iš 2013-12-04 Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-1746 matyti, jog Darbo ginčų komisija išnagrinėjusi ginčą, kilusi tarp darbuotojo V. Š. ir UAB konstatavo, jog UAB pilnai atsiskaičiusi su buvusiu darbuotoju V. Š. ir kad kaltinamasis neturi teisės reikšti jokių materialinių pretenzijų nukentėjusiajam, nes asmeniniai daiktai nėra susiję su darbo santykiais, UAB nebuvo įsipareigojusi saugoti asmeninius daiktus, jei dėl to nebuvo susitarta darbo sutartyje ar kitame įmonės vidaus dokumente ar lokaliniame akte, todėl pagrindo tenkinti V. Š. ieškinį nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis ir privatus kaltintojas D. K. pateikdamas prašymą privataus kaltinimo tvarka Mažeikių rajono apylinkės teismui (1-5, 26-27 b. l.) V. Š. kaltino tuo, kad jis Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos posėdžio metu išvadino D. K. vagimi, teigdamas, jog D. K. pavogė jam priklausantį atlyginimą, televizorių, tokiais savo veiksmais jis viešai žodžiu užgauliai pažemino ir įžeidė, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Įžeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz. antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones.

Iš D. K. skundo, liudytojų parodymų bei rašytinių įrodymų matyti, kad Darbo inspekcijos Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos posėdžio metu V. Š. išsakė savo nuomonę užgaulia, visuomenėje nepriimtina forma, panaudodamas D. K. įžeidžiančias formuluotes. T. V. Š. D. inspekcijos Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos posėdžio metu viešai žodžiu pasakytus teiginius vertina kaip užgaulius atsiliepimus apie D. K.. Lietuvos A. T. 1998-06-11 apžvalgoje Nr.A2-9 yra nurodęs, jog „paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra įrodinėjamas, kai žodžiai ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminantys ir turi tik vieną įžeidžiamąją reikšmę. Tokiomis žiniomis galėtų būti teigimai, jog nukentėjusysis yra "vagis", "sukčius", "girtuoklis" ir kt., t. y. teiginiai, kurie visuomenėje yra suprantami vienareikšmiškai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį". Kad žodis „vagis“ D. K. yra labai svarbus patvirtina tai, kad jis yra samdomas įmonės vadovas, kuriam reikalingas specialus transporto vadovo kompetencijos pažymėjimas, o paskleistos tokios žinios gali pakenkti jo reputacijai. Kadangi byloje nustatyta, jog V. Š. apkaltino D. K. vagimi, bet byloje nėra jokių įrodymų, kad D. K. būtų nuteistas už vagystę ar baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, todėl teismas tai vertinama kaip tyčinį viešą D. K. įžeidimą, nes tai buvo išsakyta viešai žodžiu viešoje vietoje Darbo inspekcijos Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos posėdžio metu. V. Š. tvirtinimas, kad jis tokio žodžio nevartojo, atmestinas, nes tai paneigia liudytojų K. S., L. G., J. J. parodymai, kurie nėra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Taip pat teismas atmeta V. Š. teigimą, kad apie vagystę kalbama darbo ginčų komisijos nutarime, nes nutarime yra cituojami būtent V. Š. išsakyta nuomonė posėdžio metu, be to V. Š., nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu nepasinaudojo savo teise pareikšti ieškinį teismui, kas patvirtina, kad jis su sprendimu sutiko, kur D. K., kaip įmonės vadovo, kaltės nebuvo nustatyta darbo ginčo santykiuose, todėl teismas laiko, kad yra padaryta veika, turinti baudžiamojo nusikaltimo, numatyto BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Ar V. Š. išsakyti žodžiai buvo posėdžio pabaigoje, ar posėdžio eigoje, kvalifikacijai reikšmės neturi. Teismas atmeta ir tvirtinimą, kad žodžiai buvo pasakyti retoriškai, neturint tikslo įžeisti, nes komisijos posėdžio metu patalpoje nebuvo kitų žmonių, kurie galėtų būti suinteresuoti.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. Š. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad jis įžeidė asmenį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į jo asmenybę, kad ankščiau nėra buvęs teistas, administracine tvarka baustas, yra dirbantis.

Teismas laiko, kad nukentėjęs buvo įžeistas ir pažemintas. Ar šio įvykio pasekmės gali turėti įtakos ir ateityje negalima nustatyti, nors nukentėjusysis teigia, kad gali būti sugadinta jo reputacija. Laikytina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri kaltinamojo turi būti atlygintina. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms - šiuo atveju atlyginti už patirtą nukentėjusiojo įžeidimą. Ši žala, dėl kurios kaltas V. Š., buvo padaryta vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). K. V. Š šiuo metu yra dirbantis, jis turi savarankiškas pajamas, tačiau jau yra pensininkas, todėl sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. šmeižimo ir įžeidimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. K. V. Š padaryto nusikaltimo pasekmių sunkumas tiksliai nustatytas, nes nukentėjusysis D. K. buvo viešai užgauliai pažemintas, teismo nuomone, pasekmės nukentėjusiojo reputacijai gali kilti ateityje, todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, kad neturtinės žalos dydis turi būti priteistinas tenkinant nukentėjusiojo ieškinį dalinai ir priteisiant 2000,00 litų neturtinės žalos atlyginimui ir tai atitiks Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos dydį tokio pobūdžio bylose.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai kaltinamasis nuteisimas baudžiamojoje byloje, teismas turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas atsižvelgdamas į privataus kaltinimo bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į D. K. sumokėtą pinigų sumą advokatui bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus sprendžia, kad neturi pagrindo netenkinti kaltinamojo prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 6 p., 105 str. 1 d., iš nuteistojo V. Š. D. K. priteistina 1350,00 Lt proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir nubausti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.

Baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6030).

Priteisti iš V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., D. K. naudai 1350,00 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt litų) proceso išlaidų.

Priteisti iš V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. , Mažeikių m., D. K. naudai 2000,00 (du tūkstančius litų) neturtinės žalos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.