Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1733-955/2014 pagal G. V. ieškinį atsakovui M. V., trečiajam asmeniui R. M. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Neatsižvelgta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu, pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams.

Nesiaiškinta dėl kitokių ieškovės galimybių gauti lėšų studijoms. Ieškovė nurodė, kad nesikreipė dėl paskolos mokymuisi, nes paskolą jai reikės grąžinti, t. y. ieškovė pripažino ne tik, kad nėra išnaudojusi visų galimybių finansuoti savo studijas, bet ir tai, kad to nėra padariusi dėl savanaudiškų paskatų – kad po to nereikėtų pačiai šios paskolos grąžinti. Be to, ieškovės teiginiai, kad ji nesikreipė dėl paskolos, nes abejoja, ar po studijų gaus darbą ir turės pajamų ją grąžinti, rodo jos požiūrį – ji pasirinko studijas, kurios yra mokamos ir negarantuoja galimybės įsidarbinti jas baigus.

Nevertinta, kad ieškovė nesiekia gauti pajamų vasaros atostogų metu. Ieškovė nurodė, kad vasaros metu ji negali dirbti, nes jai yra praktika, nors nepateikė tai įrodančių duomenų. Akivaizdu, kad visose mokymosi įstaigose mokymasis nevyksta visus metus. Netinkama išvada, kad dirbdama ji neužsidirbtų visiems mokslo metams, nes, pirmiausia, turėjo būti konstatuota, jog ieškovė turi galimybę šiuo laikotarpiu gauti pajamų ir tuo laikotarpiu turėjo būti nepriteistas išlaikymas, kad tai priverstų ieškovę būti atsakingesnę.

Neatsižvelgta, kad ieškovė su atsakovu neaptaria savo planų, ji viską derina su savo motina (trečiuoju asmeniu). Dėl to būtent trečiasis asmuo, palaikantis ieškovės sprendimus, turi prisiimti didesnę materialinę atsakomybę.

Nevertinta, kad ieškovės turtinė padėtis nėra sunki, nes ji gyvena su motina individualiame name, studijuoja tame pačiame mieste, todėl jai nereikia nuomotis būsto.

Netinkamai vertintas ieškovės pažangumas. Ieškovė dar besimokydama vidurinėje mokykloje nesiėmė priemonių, kad galėtų studijuoti valstybės finansuojamose studijose, t. y. turėdama visas sąlygas mokytis vidurinėje mokykloje gerai ir labai gerai, mokėsi vidutiniškai, dėl ko dėl pažangumo įstojo tik į mokamas studijas. Be to, po pirmojo studijų semestro jos pažangumas nebuvo toks, kad ji galėtų pretenduoti į mokymosi stipendiją, mokamą gerai ir labai gerai besimokantiems studentams, t. y., turėdama galimybę tik mokytis, ieškovė nesimokė ir nesimoko taip, kad iš šios savo veiklos (studijų) gautų pajamų (stipendiją).

Nevertinta, kad ieškovė nori pasinaudoti atsakovu, pati neįdėdama net minimalių pastangų pačiai gauti pajamų. Atsakovo santuokoje gimęs pilnametis sūnus sugeba save išlaikyti, derindamas studijas ir darbą.

Nepagrįstai nustatytas maksimalus įstatyme nurodytas išlaikymo teikimo terminas, o ne konkrečių studijų pabaigos laikotarpis – 2017 m. birželio 30 d. Maksimalaus įstatyme nustatyto termino nurodymas besąlygiškai nustato pareigą atsakovui teikti priteistą išlaikymą, neatsižvelgiant į ateityje galbūt pasikeisiančią (pablogėsiančią) atsakovo turtinę padėtį. Be to, tokia padėtis neįpareigoja ieškovės ne tik elgtis atsakingai renkantis studijas, tačiau atpalaiduoja ją nuo pareigos imtis veiksmų pačiai save išlaikyti. Tai, kad ieškovė deklaravo ketinimus mokytis toliau, negali būti pagrindu taikyti maksimalų abstraktų išlaikymo priteisimo terminą, kai yra aiški studijų baigimo data. Išlaikymo dydis sumažinamas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl atsakovas patirtų materialinius nuostolius net kreipęsis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį arba jį pakeisti, sumažinant priteistą išlaikymo dydį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl sąlygų, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, buvimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, iš dalies tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, todėl iš dalies netinkamai pritaikė ginčo teisinį santykį reglamentuojančią materialinės teisės normą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė studijuoja socialinį darbą Kauno kolegijoje, studijų forma – nuolatinė. Ieškovė už studijas moka 1 939,5 Lt per semestrą, stipendijos negauna, kitų pajamų ir turto neturi. Ieškovė nurodė, kad jos poreikių (drabužiai ir avalynė, maistas, kanceliarinės priemonės, transportas, mobilusis ryšys, higienos priemonės, vaistai ir vitaminai, komunalinės paslaugos) tenkinimu rūpinasi jos motina – trečiasis asmuo R. M. Ieškovė pateikė tik dalį įrodymų turimoms išlaidoms pagrįsti, todėl dalis ieškinyje nurodytų išlaidų vertintinos kritiškai – 300 Lt išlaidos drabužiams ir avalynei (šias išlaidas kaip per dideles vertino ir pirmosios instancijos teismas), 50 Lt išlaidos kanceliarinėms prekėms (600 Lt per metus sudarančios išlaidos kanceliarinėms prekėms yra nepagrįstai didelės), 100 Lt išlaidos higienos priemonėms, vaistams ir maisto papildams (iš ieškovės pateikto jos banko sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. matyti, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. ieškovė vaistinėje išleido 17,74 Lt, kitų duomenų apie vaistų ir maisto papildų pirkimą nėra, kasos kvitų kopijų taip pat nepateikta, o higienos priemonės paprastai yra parduodamos talpose, kurių turinys naudojamas ilgiau nei mėnesį), 50 Lt išlaidos transportui (iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė perka moksleiviams ir dieninių studijų studentams skirtą mėnesinį viešojo transporto bilietą, kurio kaina yra 16,8 Lt). Visgi nors nurodyti tam tikrų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai yra kiek padidinti, pačios išlaidos nėra nereikalingos, kadangi kiekvienam žmogui reikalingas maistas, higienos priemonės, drabužiai, avalynė ir pan. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad ieškovės gerą turtinę padėtį patvirtina aplinkybė, jog ji su motina gyvena individualiame name ir studijuoja tame pačiame mieste. Tai, kad ieškovė turi kur gyventi, nereiškia, kad jai nereikia tenkinti kitų savo poreikių. Pažymėtina, kad ieškovė į savo išlaidas neįtraukė mokesčio už studijas, t. y. ji iš esmės prašė iš atsakovo priteisti paramą gyvenimo išlaidoms apmokėti.

Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), taip pat protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 str.).

Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog dėl paskolos gavimo nesikreipė, vengdama įsipareigojimų bankui, teigė, kad, įgijusi neuniversitetinį išsilavinimą, iškart po studijų ketina mokytis ir įgyti universitetinį išsilavinimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės atsargumas imti paskolą nėra perdėtas, o protingai pamatuotas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovės atsisakymo imti paskolą gyvenimo išlaidoms vertinimu.

Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 p.), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 p.); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 p.); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 p.); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (541, 59 p.). Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-11/2011). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų galimybių gauti reikiamų lėšų pragyvenimui. Ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti teiginiui apie mokymąsi iškart po studijų, kad įgytų universitetinį išsilavinimą, todėl šis jos teiginys vertintinas kaip neįrodytas ir deklaratyvus. Pažymėtina, kad įstojimas į universitetą priklauso ne tik nuo stojančiojo į jį noro, bet ir nuo kitų veiksnių – stojančiojo pažangumo, dalyvaujančių konkurse į konkrečią studijų programą skaičiaus ir pan., tad ieškovės ketinimas studijuoti universitete, pabaigus studijas Kauno kolegijoje, nebūtinai materializuosis. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog ieškovės atsargumas imti paskolą yra protingai pamatuotas ir lemiantis būtinybę jos sprendimo studijuoti vykdymo naštą visa apimtimi perkelti kitiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės studijų grafikas yra pakankamai intensyvus, todėl ieškovė neturi galimybės dirbti studijų metu. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Apeliantas teigia, jog laisvu nuo studijų metu (pvz., per atostogas) ieškovė turėtų skirti darbui, kad bent iš dalies pagerintų savo turtinę padėtį. Ieškovė pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. liepos 15 d. jai bus praktika, todėl neaišku, ar vasaros atostogų metu ji galės dirbti. Nors ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės studijos trunka tik trejus metus, yra tikimybė, kad praktika atliekama vasarą. Be to, ieškovė dirbo po mokyklos baigimo, yra pateikti įrodymai, kad įvairioms įmonėms siuntė savo gyvenimo aprašymą, siekdama įsidarbinti, todėl iš esmės nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog ieškovė deda per mažai pastangų gauti pajamų iš darbinių santykių. Atsakovo teiginys, kad jo sūnus sugeba suderinti mokslus ir darbą yra nepagrįstas įrodymais, todėl šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė savo planus derina tik su motina, o su juo ieškovė nesitaria, vertintina kaip nereikšminga, sprendžiant paramos ieškovei reikalingumo klausimą, nes, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, pats atsakovas nededa pastangų suartėti su dukra, nerodo noro su ja bendrauti, jos gyvenimu domisi minimaliai, iš esmės apie jį sužino tik iš teismo procesinių dokumentų.

Dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Pažangų ieškovės mokymąsi aukštojoje mokykloje liudija jos pateikti įrodymai apie teigiamai įvertintus atsiskaitymus ir nustatytu laiku įvykdytą studijų programą, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu apie neįrodytą pažangų ieškovės mokymąsi. Iš ieškovės pateiktos 2014 m. kovo 18 d. pažymos apie studijas Nr. M9-299 matyti, kad ieškovės pažangumo vidurkis yra 7,77. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės teiginius apie viso laiko skyrimą studijoms, atkreipia dėmesį į nepakankamas ieškovės pastangas gauti didesnius egzaminų įvertinimus. Pastarąją aplinkybę vertinant kartu su Kauno kolegijos direktoriaus 2011 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-428 patvirtintų Stipendijų skyrimo Kauno kolegijos studentams nuostatų 9 punktu, pagal kurį skatinamąsias stipendijas gali gauti tik valstybės finansuojamose studijų vietose studijuojantys studentai, darytina išvada, jog ieškovės pastangų gerai mokytis nepakanka, kad ji gautų nurodytą stipendiją, nes ieškovė studijuoja valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie nepakankamą ieškovės pažangumą, kad ji gautų stipendiją.

Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš esmės pagrįstu apeliacinio skundo argumentą dėl ieškovės neišnaudotų visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, nes ji nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos gyvenimo išlaidoms. Nustačius šią aplinkybę, formaliai būtų galima konstatuoti, kad ieškovė neturi teisės į paramą CK 3.194 straipsnio 3 dalies prasme. Vis dėlto 2014 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė teismui, kad atsakovas sutiktų ieškovei teikti 200 Lt išlaikymą (teismo posėdžio įrašo 37 min. 10 s.). Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo negrindė savo turtine padėtimi, dėl kurios jis būtų nepajėgus mokėti dukrai tam tikro dydžio išlaikymą, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo ją vertinti. Minėtame teismo posėdyje atsakovo atstovė taip pat patvirtino, kad atsakovas prisideda prie savo pilnamečio sūnaus išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra galimas panašaus amžiaus pilnamečių vaikų diferencijavimas dėl to, kad vienas iš jų auga su atsakovu, o kitas ne. Nors atsakovo prisidėjimo prie sūnaus išlaikymo apimtis nėra tiksliai žinoma, tačiau atsakovui neneigiant, kad jis prisideda prie sūnaus išlaikymo ir atsakovui patvirtinus esant galimybę teikti ieškovei 200 Lt išlaikymą, sprendimas pakeistinas ir iš atsakovo ieškovei priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 200 Lt, laikant, jog ši suma atsakovui nebus per didelė išlaikymo našta (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo teikimo trukmės nekeistina, kadangi ji suformuluota vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, yra tiksli ir teisinga. Pablogėjus atsakovo turtinei padėčiai, jis gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, vadovaudamasis CK 3.201 straipsniu. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu apie neteisingai nustatytą išlaikymo teikimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismui nutarus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinas šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3563-4197 buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudarė 180 Lt, buvo patirta 22,92 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, valstybė taip pat turėjo 617,5 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjamoje byloje patenkinta 40 proc. ieškovės reikalavimų, todėl valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis mažintinas iki 72 Lt, su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos – iki 9,17 Lt, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – iki 247 Lt (CPK 93, 96 str.). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį. Apeliacinis skundas patenkintas 50 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 72 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą, iš atsakovo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymo dydį sumažinant iki 200 Lt (dviejų šimtų litų), valstybei priteistą žyminį mokestį – iki 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų), su procesinių dokumentų siuntimu susijusias išlaidas – iki 9,17 Lt (devynių litų 17 ct), iš viso iki 81,17 Lt (aštuoniasdešimt vieno lito 17 ct), išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – iki 247 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.