Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei G. V., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovo M. V. atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, trečiajam asmeniui R. M., nedalyvaujant atsakovui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo byloje R. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies, tuo metu reguliavusios išlaikymo priteisimą pilnamečiam vaikui, konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė yra pilnametė, tačiau ne vyresnė nei 24 metų, mokosi (duomenys neskelbtini) pirmos pakopos ištęstinės studijų formos, socialinio darbo studijų programos I kurse, paskaitos vyksta dienos metu: pirmadienį – trečiadienį nuo 8:55 val. iki 16:05 val., ketvirtadienį nuo 8:55 val. iki 17:00 val., o penktadienį nuo 8:55 val. iki 15:20 val. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė savo vardu neturi jokio registruotino turto, besimokydama niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, savo jėgas ir laiką skiria mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jos tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Tiek atsakovo atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ieškovė neišnaudojo galimybių pati pasirūpinti lėšomis pragyvenimui ir studijoms. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip nurodė ieškovė ir patvirtina pateiktas CV, ieškovė bandė ieškoti darbo, tačiau ieškovės teigimu ji negavo tokio darbo, kurį galėtų suderinti su mokslais. Atsakovo atstovė nurodė, kad pateiktas CV nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė negavo darbo. Teismas sutinka, kad CV pateikimas nepatvirtina, kad ieškovei nebuvo pasiūlytas darbas, tačiau įvertinus ekonominę situaciją šalyje, ieškovės paskaitų grafiką ir tai, kad ieškovei po paskaitų būtinas laikas pasiruošti kitos dienos paskaitoms, atsiskaitymams, taip pat poilsiui, darytina išvada, kad ieškovei susirasti darbą pagal jos užimtumą yra pakankamai sudėtinga. Po mokyklos baigimo vasaros atostogų metu ieškovė dirbo. To atsakovas neneigė, todėl darytina išvada, kad ieškovė stengėsi pagal galimybes prisidėti prie savo išlaikymo. Ar ieškovė galės dirbti artėjančios vasaros metu neaišku, kadangi jai nuo gegužės 15 d. iki liepos 15 d. bus praktika. Teismo vertinimu, net jei ieškovė ir dirbs vasaros metu akivaizdu, kad ji neužsidirbs tiek, jog pakaktų jos pragyvenimui visus ateinančius mokslo metus. Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-11/2011). Ieškovė kreipėsi dėl socialinės stipendijos, tačiau socialinė stipendija pagal šiuo metu galiojančią tvarką ieškovei nepriklauso, ji neatitinka socialinei stipendijai skirti reikalingų kriterijų, kadangi jos motinos su kuria gyvena pajamos yra didesnės nei reikalaujama. Dėl valstybės remiamos paskolos ieškovė nesikreipė. Ieškovė, jos atstovas ir trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovė svarstė galimybę kreiptis dėl paskolos studijoms gavimo, tačiau įvertinusi savo ir trečiojo asmens sunkią turtinęs padėtį, šiandieninę ekonominę situaciją ir tikimybę gauti darbą po studijų, nusprendė nesikreipti dėl studijoms būtinos valstybės paskolos. Ieškovė pažymėjo, kad įgijusi neuniversitetinį išsilavinimą iškart po studijų ketina dar mokytis ir įsigyti universitetinį išsilavinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju — tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, vien tai, kad ieškovė nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos nesudaro pagrindo nepriteisti jai išlaikymo iš tėvo, jei bus nustatyta, kad jis tokias galimybes turi. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovės atsargumas nėra perdėtas, o protingai pamatuotas. Nors atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu vis akcentavo, kad ieškovė su atsakovu nederino su juo savo planų studijuoti valstybės nefinansuojamojoje vietoje ir nesidomėjo, ar jis galės ją remti finansiškai, kol ji baigs studijas kolegijoje, kad ieškovė nei anksčiau, nei dabar nerodo iniciatyvos bendrauti su tėvu, jai reikalinga tik finansinė parama, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškiniu iš atsakovo neprašo prisidėti prie jos studijų apmokėjimo, jos poreikių skaičiuotėje išlaidos studijoms net neįtrauktos. Ieškovė tik prašo prisidėti prie išlaidų jos pragyvenimui. Be to, teismo nuomone, atsakovo ir jo atstovės kaltinimas ieškovei, kad ji nerodo iniciatyvos bendrauti yra nesąžiningas ir neteisingas. Ne vaikas, o tėvas pirmas turėtų rodyti iniciatyvą bendrauti, ne vaikas, o tėvas turėtų ieškoti kelio į vaiko širdį. O iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tėvas savo pareigą vaikui vykdė tik tiek, kad teikė teismo priteistą išlaikymą. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas vaiko net neaplankė ligoninėje, kai mergaitė gulėjo reanimacijoje po operacijos, nors apie operaciją žinojo. Atsakovo atstovė to neneigė. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė, nors ir įgijusi visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, paskaitų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui siekiant įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris ateityje jai suteiktų galimybę gauti geriau apmokamą darbą. Be to, jai reikalingas ir laikas poilsiui. Todėl darytina išvada, kad finansinė parama ieškovei būtina. Nuo pat studijų pradžios ieškovę išlaiko ir už jos mokslą moka jos motina R. M., nors pačios finansinė padėtis nėra labai gera: jos darbo užmokestis be mokesčių šiek tiek daugiau kaip 1 000 Lt, transporto priemonių neturi, turi nekilnojamojo turto, įgyto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, kreditorinių įsipareigojimų (11, 15-16, 19, 83 b. l.). Tai, kad trečiojo asmens turtinė padėtis nėra labai gera patvirtina ir tai, kad už dukters mokslą trečiasis asmuo moka dalimis, t. y. ne visą pusmečio įmoką iš karto, o po 450 Lt (68 b. l.). Todėl nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametę dukrą perkelti vien vaiko motinai ar kitiems asmenims. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovės teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystimąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, jai būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiems tėvams. Nors atsakovo atstovė iškėlė abejonių dėl trečiojo asmens turtinės padėties, teismo vertinimu tai esminės įtakos nagrinėjamu atveju neturi, kadangi teismui abejonių, jog ieškovę šiuo metu pilnai išlaiko jos motina, nekyla. O kaip jau minėta, tėvų teisės lygios. Todėl konstatavus, jog ieškovei yra būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, toliau spręstina, kokie yra jos poreikiai, ar ji sąžiningai vykdo pareigą mokytis, taip pat vertintinos tėvo galimybės teikti finansinę paramą.

Ieškovė nurodė, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga 1 000 Lt per mėnesį suma, kurią sudaro 300 Lt drabužiams ir avalynei, 400 Lt maistui, 50 Lt kanceliarinėms priemonėms, 50 Lt transporto išlaidos, 50 Lt išlaidos mobiliam telefonui, 100 Lt higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams, 50 Lt komunalinių paslaugų dalis (4 b. l.), tačiau šių sumų rašytiniais įrodymais nepagrindė. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti iš esmės atitinka bylos aplinkybes, tačiau yra šiek tiek padidintos. Savaime suprantama, kad ieškovei reikia kasdien valgyti, kad ji kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat higienos priemonės, išlaidos laisvalaikiui ir kt. Natūralu, kad ieškovei taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta ir pateikti įrodymai, kad ieškovė praeityje turėjo sveikatos problemų, kurių pasekmės jaučiamos iki šiol, tačiau ieškovė ieškinyje išlaikymo dydžio sumos specialiais poreikiais negrindžia, nurodo, kad higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams reikalinga 100 Lt suma mėnesiui. Teismo vertinimu tokia suma higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams suaugusiam žmogui yra protingo dydžio, neišdidinta, todėl teismas išsamiau dėl to nepasisako. Taip pat protingomis ir neišdidintomis laikytinos sumos maistui, kanceliarinėms priemonėms, transportui, išlaidos mobiliam telefonui ir komunaliniams mokesčiams. Teismui abejonių kelia tik išlaidos drabužiams ir avalynei, kurios per metus sudaro 3 600 Lt. Teismo vertinimu šio išlaidos šiek tiek padidintos, juolab, kad suaugęs žmogus avalynės ir drabužių nebeišauga, abejotina, ar ieškovė kasmet ir kas sezoną perka naujus drabužius ir avalynę. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai turi būti protingi ir jie priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, kadangi vaikas pats šiais poreikiais pasirūpinti negali. Todėl įvertinus ieškovės poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad ieškovės poreikiams patenkinti 800 Lt suma per mėnesį yra pakankama, juolab, kad tai praktiškai atitinka minimalią algą, kuri be mokesčių yra tik šiek tiek daugiau kaip 800 Lt.

Toliau vertintina, ar ieškovė mokosi pažangiai. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės I semestro vidurkis 7,8 balo, ji pirmą semestrą baigė be skolų, todėl akivaizdu, kad ieškovė aukštojoje mokykloje mokosi pažangiai. Tiek atsiliepime, tiek atsakovo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo tai, kad ieškovė nebuvo pažangi. Tai, kad ji neįstojo į valstybės finansuojamas studijas rodo jos pakankamai žemą balą vidurinėje mokykloje, ieškovė nedėjo visų pastangų, kad įstotų į nemokamą studijų vietą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovė gavo brandos atestatą, o tai savaime reiškia, kad ji vidurinėje mokykloje mokėsi pažangiai, kadangi brandos atestato gavimas neįmanomas esant neigiamiems įvertinimams. O tai, kad ieškovė įstojo į aukštąją mokyklą rodo, kad ji vidurinę mokyklą baigė pakankamai gerais pažymiais. Pažymėtina, kad vaiko pažangumas priklauso ne tik nuo paties vaiko gebėjimų ir pastangų, tačiau didele dalimi priklauso nuo tėvų. Teismo nuomone, atsakomybę, kad ieškovė neįstojo į valstybės finansuojamą vietą, turėtų prisiimti ir pats atsakovas, kadangi tai rodo, jog jis kaip tėvas taip pat nevisiškai tinkamai atliko savo pareigas, susijusias su vaiko išsimokslinimu ir parengimu savarankiškam gyvenimui. Kaip teismas jau yra pažymėjęs, atsakovo pareiga vaikui buvo vykdoma tik tiek, kad jis teikė vaikui teismo priteistą išlaikymą. Pažymėtina ir tai, kad kitas atsakovo pilnametis vaikas, prie kurio išlaikymo atsakovas prisideda (jis gyvena kartu su atsakovu), taip pat mokosi aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamojoje vietoje. Nors atsakovas atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sugeba suderinti studijas ir kartu dirbti ir save išlaikyti, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Be to, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad kitas atsakovo pilnametis sūnus savęs pilnai neišlaiko. Vadinasi, atsakovas prie šio pilnamečio vaiko, kuris vertinant pagal atsakovą taip pat mokėsi nepažangiai, prisideda. Pažymėtina, kad vaikai yra lygūs, juo labiau šiuo atveju, kai abu vaikai pilnamečiai ir abu studijuoja aukštojoje mokykloje valstybės nefinansuojamosiose vietose. Todėl atsakovas turėtų prie abiejų vaikų išlaikymo prisidėti vienodai. Teismui paklausus, ar atsakovas nesvarstė, kokia dalimi jis galėtų prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo, jo atstovė nurodė, kad atsakovas sutiktų dukrai mokėti kas mėnesį po 200 Lt periodinėmis išmokomis.

Toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie ieškovės išlaikymo.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinat atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovas dirba, jo išmokėtinas darbo užmokestis beveik 2 900 Lt (109 b. l.), yra vedęs, nepilnamečių išlaikytinių neturi, turi pilnametį sūnų prie kurio išlaikymo prisideda, nekilnojamojo turto neturi (14 b. l.), turi du automobilius ir priekabą SKIF (18 b. l.). Pažymėtina, kad automobiliai įsigyti 2012 m. ir 2013 m., vienas iš jų 2007 m. gamybos. Teismas duomenų apie atsakovo sutuoktinės pajamas nežino, todėl tikslios jo šeimos pajamos nežinomos, tačiau dalinant jo pajamas jam ir pilnamečiui sūnui kiekviena gaunasi po beveik pusantro tūkstančio. Atsakovas nurodė, kad jis turi kreditorinį įsipareigojimą pagal kurį kas mėnesį moka po 416, 66 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2013 m. gruodžio 5 d. yra sudaręs Vartojimo kredito sutartį Nr. C312433639 pusės metų laikotarpiui (30 b. l.). Paskutinės įmokos data 2014 m. gegužės 25 d., t. y. teismo sprendimo priėmimo dienai yra likusi tik viena įmoka. Teismo vertinimu, vartojimo paskolos, kuri buvo paimta džiovyklei įsigyti, mokėjimas nelaikytinas atsakovo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, nes ji naudojama kaip tik turtinės padėties pagerinimui, t. y. buities pagerinimui. Atsakovas yra darbingo amžiaus (43 m.), sveikas (priešingų įrodymų nepateikė) vyras, todėl negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti dukters tol, kol ji, sąžiningai ir pažangiai mokydamasi, įgys neuniversitetinį išsilavinimą pirmai kvalifikacijai įgyti. Teismo vertinimu atsakovo siūloma 200 Lt paramos suma yra per maža, atsakovas turi finansinę galimybę didesne dalimi prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, įvertinęs tai, kad iki pilnametystės ir iki vidurinės mokyklos baigimo ieškovei buvo priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tai, kad ieškovė nors ir pilnametė, bet šiuo metu dar nėra įgijusi specialybės ir mokosi aukštojoje mokykloje, įvertinant tai, kad ieškovei parama reikalinga, nes ji pati negali pasirūpinti savo išlaikymu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), mano, kad atsakovas gali pilnametei dukrai teikti materialinę paramą po 400 Lt kas mėnesį, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013 m. lapkričio 11 d.) iki kol ji studijuos aukštojoje mokykloje, tačiau ne ilgiau, nei jai sueis 24 metai (CPK 185 str. CK 3.192¹ str.). Teismo nuomone tokia pinigų suma labiausiai atitiks proporcingumo ieškovės poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą ir atsakovo šeimos finansinės padėties nepablogins (tokio dydžio išlaikymą atsakovas mokėjo dukrai iki pilnametystės ir jai tapus pilnamete), o ieškovei bus finansinė parama pradedant savarankiško gyvenimo etapą, o tuo pačiu bus ir trečiojo asmens finansinės naštos palengvinimas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovės poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovui proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-09-24 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3563-4197 buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, dėl ko valstybė patyrė 617,50 Lt išlaidų (5, 110 b. l.). Ieškovės ieškinys patenkintas 80 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 494 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu ir atstovavimu teisme, 18,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 144 Lt žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo pilnametei dukrai G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) nuo ieškinio teismui pateikimui dienos (2013-11-11) iki ji mokysis aukštojoje mokykloje dieninių studijų programoje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 18,37 Lt (aštuoniolika litų 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, iš viso 162,37 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du litus 37 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 494 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt keturis litus) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.