- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- 1-212-927/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01022-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- H. P., Z. Š., V. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1) 2009-01-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. – 13 MGL bauda (bauda nesumokėta);
2.) 2009-03-26 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo;
3) 2010-05-13 Vilniaus am. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. – 30 p. arešto. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. subendrinta su 2009-03-26 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 3 mėn. 14 d. laisvės apribojimo, pakeitus ją į 52 paras arešto, paskirta galutinė bausmė - 57 paros arešto;
4) 2011-10-27 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., paskirta bausmė – 10 MGL bauda;
5) 2012-04-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
6) 2012-07-25 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 92 epizodai)- 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2012-10-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas priėmė nutartį: remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-07-25 nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei skirti A. G. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nuo 2012-08-02 pagal 2012-04-27 Vilniaus 3 apylinkės teismo nuosprendį atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje,
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) 2009-01-14 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. –3 MGL bauda (bauda nesumokėta);
2) 2009-03-26 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo;
3) 2010-04-08 Vilniaus am. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. – 30 p. arešto. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. subendrinta su 2009-03-26 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto, bausmę atliko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. ir A. G. 2012 m. gegužės 30 d., nuo 8 val. iki 13 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, iš H. P. priklausančio namo kiemo pagrobė: tris 50 litrų talpos aliumininius puodus virimui, kurių vieno vertė 50 Lt, viso už 150 Lt; prie svirno stovėjusias keturias įvairių talpų medines dėžes su metalo gaminiais: vinimis, spynomis ir kitais smulkiais metalo gaminiais, kurių vienos vertė 125 Lt – viso už 500 Lt ir 200 Lt vertės vieną metalinę dėžę su senomis spynomis ir raktais, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai H. P. 850 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.
Taip pat jie, 2012 m. birželio 3 d. nuo 12 val. iki 14 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, rankomis atidarydami Z. Š. priklausančio gyvenamojo namo medinį lango rėmą, pro langą įsibrovė į gyvenamąjį namą ir iš kambario pagrobė 3299 Lt vertės skystųjų kristalų televizorių ,, (duomenys neskelbtini)“, po to, tęsdami nusikalstamą veiką tuo pat metu iš neaptverto gyvenamojo namo kiemo pagrobė 30 Lt vertės aliuminį puodą, tuo padarydami nukentėjusiajam Z. Š. 3329 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Įrodymai, jų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikacija.
Kaltinamasis A. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad datos neatsimena, galėjo būti 2012-05-24, susitiko su draugu vardu M., kuris pasiūlė nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir ten pavogti metalo laužo. Kadangi reikėjo pinigų, sutiko. Jis kartu su broliu ir M. vyko tėvui J. G. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo brolis A.. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaimą, priėjo prie pastato, kuris buvo užrakintas. Prie paties pastato kieme pamatė metalą ir pradėjo su broliu vogti ir krauti metalą į automobilio bagažinę, o M. tuo metu buvo nuėjęs arčiau gyvenamojo namo, iš kur stebėjo, kad niekas jų nepastebėtų. Į automobilio bagažinę kartu su broliu pasikrovė įvairaus juodojo ir spalvotojo metalo, o būtent: paėmė dėžę su metalu, kur buvo ir senos mašinos detalės. Kieto kuro katilo neėmė, joks katilas net netilptų į lengvąjį automobilį, nes atvažiavo su paprasta mašina. Žolės smulkintuvo neėmė ir jo nematė. Vonią matė, kieme stovėjo, tačiau jos neėmė, nes ji buvo su vandeniu. Buvo dar dėžė su vinimis ir atskirai detalės. Kitą dieną ten jie nebuvo nuvažiavę. Tarp tų daiktų galėjo būti ir puodų, tačiau 80 l talpos puodų, mano, neįdėtų į bagažinę, galėjo būti 3 puodai. Jei įtilpo, tai gal puodus paėmė. Visgi galėjo paimti tris puodus ir tris dėžes. Iš viso jie galėjo paimti 3 dėžės ir 3 aliumininius puodus. Mano, kad galėjo būti 200 Lt vertės už viską. Pavogtus daiktus pridavė į metalo laužą už 50 Lt. Dėl civilinio ieškinio nesutinka. Pripažįsta ieškinį 200 Lt sumai. Su broliu nusikaltimą įvykdė tą dieną, kai juos pastebėjo kaimynė iš gyvenamojo namo kiemo, esančio kitoje gatvės pusėje. Moteriškė stovėjo kitoje gatvės pusėje ir juos stebėjo, laikė rankoje telefoną. Daugiau, kiek pamena, iš minėto namo kiemo nieko nevogė ir nebuvo daugiau atvažiavę. Antrą kartą į tą pačią vietą nevažiuotų. Minėtus metalo gaminius vogė iš gyvenamojo namo kiemo, į pastatų vidų nelindo, rūsio durų nelaužė, šioje dalyje neprisipažįsta.(t. 2, b.l. 130-132).
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. davė iš esmės tokius pat parodymus (t. 1, b.l. 93).
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad sutinka su brolio A. G. parodymais, viskas taip ir buvo. Jis stovėjo prie mašinos, jam sukrovė ir jis išvežė. Į vidų jis nesibrovė, nematė, kad brolis kur nors brautųsi. Jie buvo atvažiavę su sena tėvo mašina (duomenys neskelbtini). Į mašiną buvo pakrauti seni stabdžių būgnai, nežino, gal jiems vertinga, dar buvo dėžė surūdijusių vinių. Prikrovė dvi dėžes, po to atnešė rankomis trečios dėžės turinį ir jį sukrovė į kitas dėžes. Didelių puodų nebuvo. Mažesnių puodų galėjo būti. Ikiteisminio tyrimo metu nesuprato klausimo dėl didelių puodų. Mašina mažytė, dar ten dujų balionas yra, ten netilptų jokie katilai. Pripažįsta ieškinį 200 Lt sumai.
Ikiteisminio tyrimo metu A. G. davė iš esmės tokius pat parodymus (t.1, b.l.152-153).
Nukentėjusioji H. P. parodė, 2012-05-30 jai paskambino kaimynė, pranešė, kad vėl vyksta vagystė jos kieme. Prieš savaitę iki to skambučio, t.y. 2012-05-24, ji grįžusi namo pastebėjo, kad prie garažo yra automobilio pėdsakai, bet nekreipė dėmesio. Šį kartą ji iškvietė policiją. Kaimynė pasakė automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) pasakė, kad vienas žmogus išėjo, pasuko dešinėn, o ji (nukentėjusioji) iškvietė policiją. Bevažiuodama (duomenys neskelbtini) keliu iš darbo, ji pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini) su tais pačiais numeriais. Automobilis sustojo prie pat parduotuvės, o ji stebėjo tuos žmones, kurie buvo automobilyje. Policija jau buvo iškviesta. Jie buvo parduotuvėje, po to, kai grįžo į automobilį, ji nuėjo į parduotuvę ir paklausė pardavėjos, ar nepažįsta jų ir ką jie pirko. Ji dabar bijo suklysti ar tai tie patys žmonės, nes buvo nervinėje įtampoje, 100 procentų negali pasakyti. Parduotuvės vedėja pasakė, kad turi vaizdo įrašą, ji tada paskambino policijos pareigūnams, jie paskambino ir nukopijavo. Grįžo į kiemą. Buvo išlaužtos durys į rūsį ir išnešti kai kurie metalo gaminiai. Prie tvarto buvo metalinė dėžė, ta metalinė dėžė buvo išnešta į kiemą ir paruošta išvežimui. Iš rūsio dingo trys ar keturi puodai aliumininiai, vertina 200 Lt, dar buvo dėžės su įvairiais raktais, spynom. Jos manymu, kaltinamieji nuklydo, nes jie du epizodus nuvertė į vieną dieną. Jie susipainiojo. Ir, kad nevažiavo trečią kartą, tai netiesa, nes buvo viskas paruošta ir išnešta. Trečią kartą neatvyko, nes pamatė, kad jos kieme vyksta judėjimas. Savo ieškinį sutiko mažinti šiame epizode (2013-05-30), o būtent: tą dieną iš rūsio pavogė 3 vienetus 50 l talpos aliumininių puodų 150 Lt vertės, iš kiemo teritorijos pavogė vonią 600 Lt, 4 dėžes su metalo gaminiais – bendros 400 Lt vertės, 100 Lt vertės metalinę dėžę su senomis spynomis ir raktais, be to buvo sulaužytos rūsio durys – 150 Lt. Prašo žalą priteisti iš kaltinamųjų iš viso 1450 Lt (t.2, b.l. 134-135).
Liudytoja V. L. parodė, kad praeitais metais gegužę ar birželį buvo pas kaimynę, išeidama iš jos pasisuko ir pasižiūrėjo į H. P. kiemą. Pamatė mašiną - šviesią (duomenys neskelbtini). Matė aukštą vaikiną su sportine apranga trumpai kirptais plaukais. Mašina buvo be priekabos, bagažinė uždaryta. Paskambino H. P. ir paklausė, ar pas ją yra kas nors su tokia mašina. Iškart nubėgo namo, užsirašė automobilio numerius. Ji žinojo, kad jau anksčiau buvo vagystė pas H. P., nes ji minėjo, kad anksčiau buvo apvogta, gal pora savaičių prieš tai. Vaikinai pamatė, kad ji pamatė juos, vienas išėjo iš kiemo ir nuėjo į apačią, o kitas nuvažiavo. Mašinos salone ji nieko nematė (t. 2, b.l. 136).
Iš įvykio vietos 2012-05-30 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, stovintis 10 metrų atstumu nuo gatvės, teritorija aplink neaptverta, Įėjimo durys į gyvenamąjį namą yra iš kairės pusės, gyvenamojo namo durys ir spynos neapgadintos. Nuo įėjimo durų tiesiai už 3 metrų stovi ūkinis pastatas, prie kurio pririštas aviganių veislės šuo. Ūkinio pastato viduryje yra vartai, kurie neužrakinti, laužimo pėdsakų nėra. Keliuke tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato yra transporto priemonės padangų pėdsakai. Teritorijos gale stovi kluonas, kurio vartai užrakinti pakabinama spyna ir užkalti lenta, laužimo pėdsakų nėra. Nuo kluono kairėje, žolėje, yra rankinio žolės smulkintuvo stovėjimo pėdsakai. Prieš kluoną yra transporto priemonės padangų praslydimo žymė. Nuo gatvės pusės už 2 metrų, kairėje nuo gyvenamojo namo yra rūsys su mansarda. Durys į rūsį yra iš kairės pusės. Durys medinės, nukeltos nuo vyrių, vyriai yra sulenkti. Durys užrakintos pakabinama spyna, kuri neapgadinta. Rūsio mansardoje yra sunešti seni namų apyvokos daiktai, lentos. Prieš rūsį guli senos aliumininės keptuvės, metalinis raktas, krosnelės detalės. Nuo rūsio durų dešinėje yra šulinys. Nuo šulinio, kairėje pusėje pagal ten pasak H. P. stovėjusios vonios perimetrą yra sudėtos plytos (1 t., b.l. 19-27).
Motyvuojamoji dalis
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji A. ir A. G. atvažiavo į nusikaltimo vietą turėdami tikslą ką nors pavogti, t.y. jų abiejų tikslas buvo svetimo turto pagrobimas. Jie, veikdami grupe, kiekvienas aktyviais veiksmais prisidėjo prie puodų ir dėžių vagystės. Po to jie pavogtus daiktus sukrovė į automobilį ir išvežė. Abiems pareikšti kaltinimai taip pat ir tuo, kad pavogė vonią, kurios vertė 600 Lt, bei išlaužę rūsio duris, iš rūsio pagrobė keturias 80 l talpos aliuminines talpas, kurių vienos vertė – 100 Lt, viso už 400 litų. Byloje nesurinkta įrodymų, jog kaltinamieji pagrobė vonią ir minėtas talpas. Kaip paaiškino kaltinamieji, vonios jie negalėjo pavogti, nes jie atvažiavo su lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), kuriame vonia ir tokios didelės 4 talpos (80 l) negalėjo tilpti. Paaiškino iš viso į rūsį nėję, o paėmę tik tuos daiktus, kurie buvo lauke, tarp jų – trys mažesni aliumininiai puodai ir dėžės su metalu. Be to, nukentėjusioji H. P. nurodė, kad po to, kai kaimynė jai pranešė apie galimą vagystę, ji stebėjo automobilį prie parduotuvės, tačiau nenurodė, jog būtų mačiusi automobilyje minėtus vogtus daiktus, o būtent vonią ir 80 l talpos keturias aliuminines talpas. Jokių įrodymų apie vonios ir 4 aliumininių talpų vagystę teismui pateikta nebuvo, kaltinamieji to nepripažino, todėl vonios ir 4 aliumininių talpų vagystė pašalintina iš kaltinimo.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad jame nurodytos veikų aplinkybės dėl įsibrovimo į rūsį ir turto sugadinimo nepasitvirtino, o veikos kvalifikacija neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų: nors nukentėjusioji tvirtino, kad 2012-05-30 d. grįžusi namo rado sugadintas rūsio duris, o iš rūsio buvo pavogti įvairių talpų aliumininiai puodai, tačiau 2012-05-30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nenurodyta, kad būtų sugadintos rūsio durys, durų būklė aprašyta netiksliai ir nekonkrečiai, nurodant, kad vyriai sulenkti, durys nukeltos nuo vyrių, bei pažymint, kad vienos durys užrakintos, spyna neapgadinta (t.1, b.l. 19-27). Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos to nepatvirtina – dvejos rūsio durys (fotografijos Nr. 11 ir Nr. 13) yra savo vietose, t.y. nenukeltos nuo vyrių, jose nematyti apgadinimų, protokole nurodyta, kad vienos iš jų – užrakintos. Pirminio įrodymų rinkimo stadijoje įvykio vietos apžiūros aprašymas ir vaizdinė medžiaga yra prieštaringi, netikslūs, o teisminio nagrinėjimo metu šio pirminio veiksmo pakartoti nebėra galimybės, todėl kaltinamųjų versija, kad jie nesibrovė į rūsį, lieka nepaneigta. Esant tokiems įrodymams, darytina išvada, kad kaltinimas dėl įsibrovimo į rūsį nėra įrodytas neginčytinais įrodymais, jis grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, o visos kilusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai. Kaltinamieji nurodė, jog į rūsį nesibrovė ir nieko iš ten neėmė, paėmė tik tuos puodus, kurie buvo lauke. Todėl vadovaujantis paminėtais įrodymais, iš kurių objektyvus įrodymas – įvykio vietos apžiūros protokolas paneigia nukentėjusiosios parodymus, jog sugadintos rūsio durys, darytina išvada, kad kaltinimas dalyje dėl įsibrovimo į rūsį ir vagystės iš rūsio nepasitvirtino.
Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė iš viso 7950 Lt civilinį ieškinį, šiame epizode – 2250 Lt. Teismo posėdyje civilinis ieškinys buvo sumažintas iki 1450 Lt, t .y. (šiame epizode) vonios vertė – 600 Lt, 3 aliumininių puodų vertė -150 Lt, 3 dėžių su metalu vertė – 400 Lt, viena metalinė dėžė su senomis spynomis ir raktais – 100 Lt vertės, keturi aliumininiai 80 l talpos puodai (talpos) - 200 Lt už visus. Jis įrodytas ir tenkintinas iš dalies, t.y. atskaičius vonios vertę ir keturių aliumininių 80 l talpos puodų vertę, kadangi šių daiktų vagystė neįrodyta, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 650 Lt (BPK 115 str.).
Ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas pripažįsta įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji A. ir A. G., veikdami grupe, iš neaptverto H. P. kiemo teritorijos pavogė tris aliumininius puodus ir tris dėžes su metalo gaminiais: vinimis, spynomis ir kitais smulkiais metalo gaminiais, bei vieną dėžę su senomis spynomis bei raktais, t.y. padarė nusikaltimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl kaltinamųjų veika šiame epizode iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 178 str. 1 d.
Z. Š. priklausančio televizoriaus ir aliumininio puodo vagystė
Kaltinamasis A. G. teisme paaiškino, kad 2012-06-03 atvažiavo su broliu, tuo pačiu automobiliu pažiūrėti dar metalo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Viename kieme pamatė puodus, todėl sustojo ir nuėjo pažiūrėti. Pro langą pamatė televizorių. Pastūmė langą ir jisai prasidarė. Brolis buvo prie mašinos ir nežinojo, kad jis eina vogti. Jis tik žinojo, kad eina pasižiūrėti metalo. Prie mašinos jis grįžo nešdamas televizorių. Brolis aprėkė, kad paėmė televizorių. Televizorius buvo didokas, naudotas, bet iš naujesnių. Neprisimena, ar puodus susidėjo į mašiną. Nuvažiavo su broliu į garažus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten pasiūlė tą televizorių, ir vienas žmogus paėmė už 200 Lt. Nupirko kuro, o kitus pinigus išleido. Žino, kad televizorių grąžino nukentėjusiesiems. Puodas galėjo 30 Lt kainuoti (t.2, b.l. 132).
Kaltinamasis A. G. teisme paaiškino, kad prisipažįsta kaltu dėl televizoriaus vagystės, nes kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis kol apsisukinėjo kieme, brolis išėjo su televizoriumi. Televizorius nemažas, plazminis. Galėjo būti brangus. Suprato, kad brolis pavogė televizorių. Brolis toks žmogus, kad jo neperkalbėsi. Jis palaukė, kol brolis įdėjo televizorių į automobilį, padėjo broliui nešti tą televizorių, palaukė, kol padės ant galinės sėdynės. Dalyvavo televizorių parduodant ir gavo kartu su broliu 200 Lt. Mano, kad nors iš pradžių ir nepripažino savo klatės šioje dalyje, bet išeina, kad jis kaltas. Iš kiemo dar paėmė puodą, todėl pripažįsta ieškinį 30 Lt (t.2, b.l. 132).
Parodymų patikrinimo vietoje metu A. G. patvirtino įtariamojo apklausos metu duotus parodymus (1 t., b.l. 156-161).
Nukentėjusysis Z. Š. teisme paaiškino, kad 2012-06-03 nuo 12 val. iki 14 val. iš neužrakinto gyvenamojo namo neaiškiomis aplinkybėmis buvo pavogtas televizorius (duomenys neskelbtini). Televizorius vėliau jam buvo grąžintas, patikrinęs pagal televizoriaus dokumentus įsitikino, kad televizorius yra jo. Jį atpažino pagal bendrus bruožus, spalvą, įstrižainės dydį. Dėl pavogto televizoriaus civilinio ieškinio nereiškia, nes jį sutiko paimti, jis nesugadintas, tinkamas naudoti. Dėl puodo nieko nežino, gal ir buvo dingęs puodas, kažką girdėjo. Nuo ieškinio atsisako (t.2, b.l. 161).
Liudytoja L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-06-03 iki 12 val. su vyru žiūrėjo televizorių, kuris stovėjo kambaryje ant spintelės. Po to užsinorėjo miego ir nuėjo miegoti į kitą kambarį, o Z. ir toliau liko žiūrėti televizorių. Vėliau atsikėlusi išėjo į lauką dirbti. Gulėdama girdėjo kažkokį triukšmą, tačiau manė, kad tai vaikšto jos vyras Z.. Išėjus iš namų, durų neužrakino. Sugrįžusi apie 14 val. pastebėjo, kad kambaryje nebuvo televizoriaus kainavusio apie 3000 Lt. Iš kiemo buvo pavogtas 30 Lt vertės aliuminis puodas. (1 t., b. l. 72)
Nukentėjusysis V. T. (V. T.) teisme paaiškino, kad 2012-05-30 jis buvo garaže. Atvažiavo kaltinamieji ir pasiūlė televizorių pirkti už 250 Lt, o pardavė už 200 Lt. Klausė ar ne vogtas, jie sakė, kad ne ir, kad tai jų televizorius. Jie patys atnešė televizorių į virtuvę, patikrino. Jis pagalvojo, kad dėl įbrėžimo tokia maža kaina. Po 5 mėnesių atvažiavo policija ir paėmė televizorių. Apie tai, kad televizorius vogtas nežinojo. Dėl televizoriaus pirkimo patyrė 200 Lt turtinę žalą. Prašo priteisti iš kaltinamųjų (t. 2, b.l. 133).
2012-06-03 įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Teritorija aplink namą aptverta iš dalies. Įėjimo durys į namą uždarytos, neužrakintos, be išorinių laužimo pėdsakų. Lango kairės pusės stiklas apačioje yra skilęs. Iš kairės stovi stalas, toliau yra staliukas ant kurio guli antenos laidai, palydovinės antenos imtuvas, iš dešinės stovi sekcija. Apžiūros metu ant lango palangės ir stiklo iš vidaus buvo išryškinti bei nukopijuoti ant keturių daktiloplokštelių rankų pėdsakai. Apžiūros metu lango užrakto kabliukai yra atkabinti. Prie įvažiavimo į teritoriją, ant kelio yra įsispaudę transporto priemonės padangų protektoriaus ir avalynės pėdsakai. ( 1 t., b.l. 37-42)
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012-08-08 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad trys rankų pėdsakai: du pirštų ir vienas delno surasti 2012-06-03 įvykio vietos apžiūros metu ir nukopijuoti ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokštelių yra tinkami asmeniui identifikuoti. Vienas delno pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės yra paliktas A. G. dešinės rankos delnu; du rankų pirštų pėdsakai yra palikti ne Z. Š., ne A. G., ne A. G., o kitų asmenų rankomis. (1 t., b.l. 47-52)
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji A. ir A. G. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti, ar nėra kur nors metalo, t .y. atvažiavo turėdami tikslą ką nors pavogti, t.y. jų tikslas buvo svetimo turto pagrobimas, tačiau tyčia iš pradžių nekonkretizuota. K. A. apsisukinėjo su automobiliu, A. atsinešė televizorių. A. padėjo pakrauti jį į automobilį, po to pavogtą televizorių nuvežė prie garažų ir pardavė už 200 Lt. Taip jie veikdami grupe, kiekvienas aktyviais veiksmais prisidėjo prie televizoriaus vagystės.
Ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas pripažįsta įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji A. ir A. G., veikdami grupe, neteisėtai įsibrovė į saugomą į namą ir pagrobė televizorių, o iš kiemo pavogė puodą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Nukentėjusiajam Z. Š. atsisakius civilinio ieškinio, atsisakymas priimtinas ir procesas šioje dalyje nutrauktinas (BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d.4 p.).
Nukentėjusysis V. T. pateikė 200 Lt civilinį ieškinį, kaltinamieji pripažino, kad pardavė nukentėjusiajam televizorių už 200 Lt, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant šią sumą solidariai iš kaltinamųjų (BPK 115 str.).
2012-05-24 H. P. priklausančio turto vagystė bei turto sugadinimas (2012-05-30)
Kaltinamieji A. G. ir A. G. atiduoti teismui kaltinant juos tuo, kad jie 2012 m. gegužės 24 d. nuo 08 val. iki 16.30 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įsibrovė į H. P. priklausantį neužrakintą kluoną ir pagrobė svetimą turtą – 3000 Lt vertės kieto kuro katilą po to, tęsdami nusikalstamą veiką tuo pat metu iš neaptverto kiemo teritorijos pagrobė: 1000 Lt vertės kieme stovėjusį senovinį žolės smulkintuvą; už garažo stovėjusias 1000 Lt vertės ketaus vonią ir 200 Lt vertės metalinę dėžę su senomis (duomenys neskelbtini) automobilio detalėmis, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai H. P. 5200 Lt turtinę žalą, t. y. kaip padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Taip pat jie atiduoti teismui kaltinant juos tuo, jog jie 2012 m. gegužės 30 d., nuo 8 val. iki 13 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įsibraudami į H. P. priklausantį rūsį, išlaužė minėto rūsio 500 Lt vertės duris, tokiu būdu bendrais veiksmais sugadino 500 Lt vertės H. P. priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 3 d.
Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-05-24 nebuvo (duomenys neskelbtini) ir nieko nevogė. Į rūsį įsibrovę nebuvo. Jis su broliu nukentėjusiosios kieme buvo tik vieną kartą, t.y. 2012-05-30, kada juos matė kaimynė.
Kaltinamasis A. G. parodė, kad 2012-05-24 nieko iš H. P. nevogė. Neprisipažįsta pavogęs kieto kuro katilą, senovinį žolės smulkintuvą, 2 vnt. ketaus vonių, kadangi šių daiktų net nematė, be to nebūtų galėję tokių didelių daiktų išvežti lengvuoju automobiliu. Su broliu nusikaltimą įvykdė tą dieną, kai juos pastebėjo kaimynė iš gyvenamojo namo kiemo, esančio kitoje gatvės pusėje.
Nukentėjusioji H. P. teisme paaiškino, kad 2012-05-30 jai į darbą paskambino kaimynė V. L. ir pasakė, kad pas ją kieme yra svetimų žmonių ir vėl vyksta vagystė. Prieš savaitę 2012-05-24 grįžusi namo pastebėjo, kad prie garažo yra automobilio pėdsakai, bet nekreipė didelio dėmesio, nes atvažiuodavo draugai, kurie mėgdavo apsisukti. 2012-05-24 nieko nenustatė ir nieko nepastebėjo, paskui atvažiavo jos brolis S. P. ir pasakė, kad nėra žolės smulkintuvo. Iš garažo buvo pavogta vonia ir VAZ detalės. Detalės buvo dėžėse. Vonia buvo senovinė, dugnas išmuštas. Paskui jie nuėjo į kluoną ir pastebėjo, kad nėra kuro katilo. Nesikreipė į policiją, kadangi nelabai tikėjo, kad suras žmones, kurie tai padarė. Tą dieną pavogė vonią, kurios kainą mažina iki 600 Lt, kieto kuro šildymo katilą 3000 Lt, žolės smulkintuvą, kurio kainą mažina iki 700 Lt, dėžę su VAZ detalėmis- 150 Lt vertė. Prašo iš viso priteisti iš kaltinamųjų 4450 Lt. Jos manymu vonios ir katilo, žolės smulkintuvo, lengvuoju automobiliu negalima išvežti. Smulkintuvo korpusas buvo paimtas, o ratas atsuktas ir paliktas. Tokio gabarito daiktai negalėjo tilpti į mašiną (t.2, b.l. 134-135).
Liudytojas S. P. (S. P.) teisme paaiškino, kad tiksliai neatsimena kada buvo gegužė, gal birželis. Norėjo nušienauti žolę aplinkui, pastatė mašiną ir pamatė, kad yra automobilio pėdsakai, žolė buvo visa išvažinėta, atrodė, kad išvažiavo kažkas su kroviniu. Kada nuėjo už sandėliuko, pamatė, kad nėra žolės smulkintuvo, kad ratas nuimtas, o pačios mašinos nėra. Atvažiavo sesuo ir paklausė jos, kam ji atidavė mašiną, sakė kad niekam neatidavė. Pažiūrėjo sandėliuką, ir ten nebuvo katilo apie 300 kilogramų, ten reikėjo trijų mažiausiai žmonių pakrauti. Smulkintuvą galėjo pora žmonių pakrauti. Mano, kad su priekaba išvežė. Už garažo pastebėjo, kad vonios nėra, po poros dienų sesuo skambino ir pasakė, kad ir kitos vonios nebėra. Puodai buvo rūsyje. Antrą kartą išnešė detales (t.2, b.l. 135-136).
Iš byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamieji A. ir A. G. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdyje neprisipažino padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuosekliai aiškino, kad 2012-05-24 iš nukentėjusiosios H. P. nieko nevogė. Jie buvo ten tik 2012-05-30, bet į rūsį nesibrovė, ėmė tik tuos daiktus, kuriuos rado lauke.
Teismas spręsdamas dėl kaltinamųjų dalyvavimo šiose nusikalstamose veikose, įvertina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pagrobti daiktai nerasti, nusikaltimo padarymo įrankiai ir priemonės taip pat nerastos. Iš aptartų įrodymų matyti, kad nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, įrodančio, kad kaltinamieji padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką 2012-05-24 d. Byloje nėra nei vieno liudytojo, galinčio patvirtinti, kad būtent kaltinamieji A. ir A. G. padarė šį nusikaltimą. Liudytojas S. P. teisme paaiškino, kad pamatė automobilio pėdsakus, žolė buvo visa išvažinėta, atrodė, kad išvažiavo kažkas su kroviniu. Kada nuėjo už sandėliuko, pamatė, kad nėra žolės smulkintuvo, iš garažo dingo katilas apie 300 kg svorio ir kurį, tam, kad pakrauti, reikėjo mažiausiai trijų žmonių. Mano, kad daiktus išvežė su priekaba. Liudytoja V. L. parodė, kad praeitais metais gegužę ar birželį pamatė H. P. kieme svetimą automobilį, kuris buvo be priekabos, bagažinė uždaryta. Matė du vaikinus.
Jokių daiktinių įrodymų, pėdsakų, leidžiančių spręsti apie kaltinamųjų galimą kaltę 2012-05-24 d., įvykio vietoje nerasta.
Nors nukentėjusioji tvirtino, kad 2012-05-30 d. grįžusi namo rado sugadintas rūsio duris, o iš rūsio buvo pavogti įvairių talpų aliumininiai puodai, tačiau 2012-05-30 d. įvykio vietos apžiūros protokole netiksliai ir nekonkrečiai aprašytas sugadinimo būdas, nurodant tik kad durys iškeltos iš vyrių ir vyriai sulenkti, taip pat pažymėta, kad durys užrakintos, spyna neapgadinta (t.1, b.l. 19-27). Kaip minėta, prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos to nepatvirtina – dvejos rūsio durys (fotografijos Nr. 11 ir Nr. 13) yra savo vietose, t.y. nenukeltos nuo vyrių, jose nematyti apgadinimų, vienos iš jų, kaip aprašyta protokole – užrakintos. Pirminio įrodymų rinkimo stadijoje įvykio vietos apžiūros aprašymas ir vaizdinė medžiaga yra prieštaringi, netikslūs, o teisminio nagrinėjimo metu šio pirminio veiksmo pakartoti nebėra galimybės, todėl kaltinamųjų versija, kad jie nesibrovė į rūsį, lieka nepaneigta.
Teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų, akivaizdžių kaltinamųjų kaltę šių nusikalstamų veikų (BK 178 str. 2 d ir 187 str. 1 d.) padarymą pagrindžiančių įrodymų. Įstatyme įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė, o ypač, jei kaltė įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, turi sudaryti bendrą, vienų kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę. Iš jų analizės neabejotinai, logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o šioje byloje esantys įrodymai išvadų dėl galimos kaltinamųjų kaltės inkriminuotose veikose daryti neleidžia.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Išvados, turinčios esminę svarbą, daromos tik tada, kai joms pagrįsti pakanka nešališkų, teisėtų įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. (LAT 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. G. ir A. G. yra grindžiamas netiesioginiais įrodymais. Lyginant ir gretinant šiuos įrodymus, galima padaryti tam tikrą prielaidą galėjus kaltinamiesiems dalyvauti inkriminuotoje veikoje, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kaltinamųjų kaltės jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir šių abejonių pašalinti nėra galimybės. Abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (LAT 2004-11-09 nutartis Nr. 2K-611/2004).
Įvertinus byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad dėl 2012-05-24 nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., kaltinamieji išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 300 str. 5 d. 2 p.).
Įvertinus byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad dėl 2012-05-30 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., kaltinamieji išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 300 str. 5 d. 1 p.).
Kadangi A. G. ir A. G. išteisintini tuo pagrindu, jog neįrodyta, kad jie dalyvavo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. (2012-05-24), nukentėjusiosios H. P. civilinis ieškinys dėl 3000 Lt vertės kieto kuro šildymo katilo, 700 Lt vertės žolės smulkintuvo, 600 Lt vertės vonios, dėžės su VAZ detalėmis 150 Lt vertės, iš viso 4450 Lt turtinės žalos atlyginimo, atmestinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Ieškinys dėl durų sugadinimo – 150 Lt (BK 187 str. 1 d.), kaltinamuosius išteisinus, nes nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 3 d. 2 p.), atmestinas (nes teismas nenustatė, kad būtų durų sugadinimo fakto).
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimus ir gailisi. Jų atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė veikdami grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
Skiriant bausmę A. G. atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t.y. kad nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 1 d. priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, o 178 str. 2 d. - apysunkiams (BK 11 str. 3,4 d.), į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, pasisavinto turto vertę ir tai, kad jis negrąžintas, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka, teistas 6 kartus ir nusikalto neatlikęs bausmės pagal 2012-04-27 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendį bei prieš priimant jo atžvilgiu 2012-07-25 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendį. Tačiau kadangi šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra subendrintos 2012-10-29 d. nutartimi, o BPK neleidžia bendrinant skaidyti subendrintų bausmių, todėl šioje byloje priimtu nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrintina su abiem paminėtais nuosprendžiais paskirtomis, bet jau 2012-10-29 nutartimi subendrintomis bausmėmis, į tai, kad yra jo atsakomybę viena lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri bendrintina iš dalies sudedant su 2012-10-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme (BK 63 str. 9 d.).
Skiriant bausmę A. G. atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t.y. kad nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 1 d. priskiriamams nesunkiems nusikaltimams, o BK 178 str. 2 d. priskiriami apysunkiams (BK 11 str. 3-4 d.), į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, pasisavinto turto vertę ir tai, kad jis negrąžintas, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka, teistas 3 kartus, nusikalto turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteisti:
- pagal BK 178 str. 1 d. (2012-05-30 H. P. turto vagystė) - laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 str. 2 d. (2012-06-03 Z. Š. turto vagystė) laisvės atėmimu 2 metams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su 2012-04-27 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012-07-25 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurios subendrintos 2012-10-29 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi, ir paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laisvės atėmime pagal 2012-04-27 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį ir pagal 2012-07-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
A. G. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. (H. P. turto vagystė 2012-05-24) išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
A. G. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. ( H. P. dėl turto sugadinimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteisti:
- pagal BK 178 str. 1 d. (2012-05-30 turto vagystė) - laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 178 str. 2 d. (2012-06-03 turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. G. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. (H. P. turto vagystė 2012-05-24) išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
A. G. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. ( H. P. dėl turto sugadinimo) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl 2012-05-24 d. turto vagystės iš H. P., bylą perduoti prokurorui, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (asmenims) nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).
Priimti nukentėjusiojo Z. Š. ieškinio atsisakymą ir procesą dėl ieškinio nutraukti.
Nukentėjusiosios H. P. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. ir A. G. solidariai 650 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo V. T. ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. G. ir A. G. solidariai 200 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.