Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-166-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-11-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
1A-174-166-2014
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-01022-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Rosita Patackienė, Virginija Švedienė
Nuteistasis
A. G., ir A
Nukentėjusysis
Z. Š., H. P., V. T.
Kategorijos
Nuorašas

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-166/2014

Teisėja Jolanta Bagdonienė Teisminio proceso Nr.1-57-1-01022-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. kovo 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Virginijos Švedienės, Rositos Patackienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,gynėjui advokatui Eugenijui Algirdui Burokui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal BK 178 str. 1 d. (2012-05-30 turto vagystė) - laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (2012-06-03 turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., subendrintos paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. (H. P. turto vagystė 2012-05-24) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

A. G. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 1 d. ( H. P. dėl turto sugadinimo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl 2012-05-24 d. turto vagystės iš H. P., byla perduota prokurorui, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (asmenims) nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Priimtas nukentėjusiojo Z. Š. ieškinio atsisakymas ir procesas dėl ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiosios H. P. ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteista iš A. G. ir A. G. solidariai 650 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo V. T. ieškinys tenkintinas ir priteistas iš A. G. ir A. G. solidariai 200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis ir A. G. 2012 m. gegužės 30 d., nuo 8 val. iki 13 val., Vilniaus r., Grigaičių kaime, Šatrininkų sen., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, iš H. P. priklausančio namo kiemo pagrobė: tris 50 litrų talpos aliumininius puodus virimui, kurių vieno vertė 50 Lt, viso už 150 Lt; prie svirno stovėjusias keturias įvairių talpų medines dėžes su metalo gaminiais: vinimis, spynomis ir kitais smulkiais metalo gaminiais, kurių vienos vertė 125 Lt – viso už 500 Lt ir 200 Lt vertės vieną metalinę dėžę su senomis spynomis ir raktais, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai H. P. 850 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Taip pat A. G. su A. G., 2012 m. birželio 3 d. nuo 12 val. iki 14 val., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus r., Šatrininkų sen., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, rankomis atidarydami Z. Š. priklausančio gyvenamojo namo medinį lango rėmą, pro langą įsibrovė į gyvenamąjį namą ir iš kambario pagrobė 3299 Lt vertės skystųjų kristalų televizorių ,,Sharp 4C-42SA1E“, po to, tęsdami nusikalstamą veiką tuo pat metu iš neaptverto gyvenamojo namo kiemo pagrobė 30 Lt vertės aliuminį puodą, tuo padarydami nukentėjusiajam Z. Š. 3329 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos LR BK 178 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-26 nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant veikose nusikaltimų požymių. Apelianto manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes, klaidingai nustatė teisės pažeidimo buvimo faktą baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-927-2013, rėmėsi ne teisme nustatytais įrodymais, dėl ko apelianto atžvilgiu turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad yra įrodyta, jog jis atvirai, matant visiems darė vagystę ir taip pasisavino svetimą turtą, kadangi tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Apeliantas nurodo, jog nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat nurodoma, kad teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, o būtent, apelianto ir jo brolio, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, baudžiamosios bylos medžiagą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nekokybiškai ir paviršutiniškai, nebuvo tinkamai atlikta įvykio vietoje automobilio apžiūra, nebuvo nustatyta, kad rasta apelianto pirštų ir kojų pėdsakai. Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nebuvo nustatyta, kad apeliantas su broliu įsibrovė į saugomą namą ir pagrobė televizorių ir puodą. Apelianto manymu, visi kaltinamajame akte esantys teiginiai turėjo būti paremti esančiais duomenimis, o ne spėliojimais ir abejonėmis. Taip pat apeliantas nurodo, jog visos byloje esančios abejonės turi būti aiškinamos jo naudai, bei tai, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino ir pagrįstai A. G. nuteisė dėl 2012-05-30 ir 2012-06-03 svetimo turto vagystės. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta bei pagrįsta išvada, jog kaltinamojo A. G. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, nuteistasis A. G. neigia kaltę dėl padarytų vagysčių ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimų požymių. Nors apeliaciniame skunde ginčijama A. G. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau kolegija daro išvadą, kad jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotos visos įvykio aplinkybės bei pateiktos išvados, kodėl, teismo nuomone, A. G. veikdamas kartu su A. G. padarė vagystes (2012-05-30 ir 2012-06-03 epizodai) ir jo veika atitinka BK 178 str. 1 d. BK 178 str. 2 d. sudėtį. Šioms teismo išvadoms kolegija pritaria. Iš esmės pastebėtina, kad nuteistasis apeliaciniame skunde dėsto teiginius, kurie yra atsieti vienas nuo kito, nenuoseklūs, nelogiški ir padriki. Nuteistasis kelia klausimus, ginčija veikos kvalifikaciją, kuri jam net nebuvo inkriminuota. Nors nuteistasis prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, tačiau kaip galima suprasti iš prieštaringo apeliacinio skundo jis iš esmės neigia tik televizoriaus vagystę, nesutinka su veikos kvalifikacija pagal BK 178 str. 2 d. Vis tik apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), dėl ko kolegija patikrins skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl A. G. nuteisimo pagal abu vagystės epizodus.

Dėl 2012-05-30 H. P. priklausančio turto vagystės

Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės, kad jis padarė nusikalstamus veiksmus. Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamąją bylą daro išvadą, kad priešingai nei mano apeliantas, A. G. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis – iš dalies paties apelianto, nuteistojo A. G., nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo A. G. kaltę bei leidžia atmesti apelianto pasirinktą nepagrįstą gynybos versiją.

Nuteistasis A. G. pirmos instancijos teisme parodė, kad stovėjo prie mašinos, jam krovė vogtus daiktus ir jis juos išvežė. Nurodė, kad visą laiką matė ir suprato, kas vyksta. Iš esmės tokius parodymus nuteistasis A. G. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis A. G. apklaustas teisme parodė, kad draugas Marek pasiūlė nuvykti į Vilniaus rajoną ir ten pavogti metalo laužo, tad jis, su brolio (A. G.) ir Mareku nuvyko, kur su broliu pradėjo vogti ir krauti daiktus į automobilio Audi bagažinę. Taip pat nuteistasis A. G. nurodė, kad brolis pamatęs moteriškę išsigando ir nuvažiavo, o jis nėjo. Pastebėtina, kad nuteistasis A. G. su tokiais A. G. parodymais sutiko. Liudytoja V. L. parodė, kad pamačiusi kaimynės H. P. kieme automobilį Audi ir vaikinus, paskambino kaimynei. Liudytoja nurodė, jog kai vaikinai pamatė, jog ji mato juos, vienas vaikinas išėjo iš kiemo, kitas nuvažiavo. Tiek jo paties, tiek brolio A. G., liudytojos V. L. parodymai iš esmės sutampa bei papildo vienas kitą bei kartu su kitais byloje esančiais duomenimis kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo A. G. kaltumo. Tuo tarpu pateikdamas apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teismui, nuteistasis A. G. pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad jis nusikaltimo nepadarė. Vis tik tokios nuteistojo A. G. versijos nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, kai tuo tarpu pirminiai nuteistojo A. G. parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis. Nors apeliantas neigia dalyvavęs nusikaltime, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jis su A. G. buvo susitaręs ir padėdamas krauti pavogtas dėžes, puodus į automobilį, bendrai dalyvavo vagystėje. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, jog apeliantas neėmė svetimo turto kolegijos vertintinas tik kaip bandymas išvengti atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme dalyje sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu, kas parodo, jog jis su pareikštais kaltinimais iš esmės sutiko ir kaltės dėl dalies daiktų vagystės neneigė. Be to apelianto kaltės dėl daiktų vagystės nepaneigia ir skunde nurodytos aplinkybės, kad nebuvo tinkamai atlikta įvykio vietoje automobilio apžiūra, nebuvo nustatyta apelianto pirštų ir kojų pėdsakų. Priešingai, apylinkės teismas konstatavęs jog įvykio vietos apžiūros aprašymas ir vaizdinė medžiaga yra prieštaringi, kad nepasitvirtino nukentėjusiosios versija, jog nuteistieji įsibrovė į rūsį ir iš ten paėmė kaltinime daiktus, apelianto veiką šiame epizode perkvalifikavo iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje pakanka objektyvių duomenų konstatuoti jog nuteistojo A. G. nusikalstama veika epizode dėl H. P. priklausančio turto vagystės įrodyta, veika pagal BK 178 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl 2012-06-03 Z. Š. priklausančio turto vagystės

Apeliantas skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nebuvo nustatyta, kad jis su broliu įsibrovė į saugomą namą bei pagrobė televizorių ir puodą, tačiau tokius nuteistojo A. G. argumentus kolegija vertina kritiškai, kadangi jie paneigti byloje ištirtais ir teismo posėdžio metu įvertintais objektyviais duomenimis. Apeliantas nurodo, kad teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino įrodymus dėl jo dalyvavimo 2012-06-03 televizoriaus vagystėje, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos ir teismo sprendimo turinio matyti, kad nuteistojo A. G. kaltė padarius minėtą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais, ir priešingai nei teigiama apelianto skunde, nepažeidžiant BPK įtvirtintų nuostatų, įvertintais įrodymais.

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Nors skunde nuteistasis A. G. nesutinka, kad teismas laikė įrodytu, jog jis atvirai, matant kitiems darė vagystę, kad vagystė buvo iš saugomos teritorijos, tačiau kolegija tokius nuteistojo teiginius vertina, kaip visiškai nepagrįstus, todėl jie atmestini.

Komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinti keturi alternatyvūs vagystę kvalifikuojantys pažymiai: a) atviroji vagystė; b) vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją; c) viešoje vietoje svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimas(kišenvagystė); d) automobilio vagystė. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011).

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jam nebuvo inkriminuota, kad jis padarė atvirą vagystę, o nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti, kaip vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su atvirąją vagystę, ar aplinkybėmis, jog vagystė padaryta iš saugomos teritorijos, vertintini kaip nepagrįsti, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, todėl atmestini.

Apeliantas skunde nurodo, jog jis 2012-06-03 televizoriaus vagystėje nedalyvavo, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė A. G. inkriminuoto nusikaltimo dėl televizoriaus vagystės padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. G. kaltės šiame epizode. Nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas. Nors nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neigia kaltę, tvirtina, kad šio nusikaltimo nepadarė, tačiau skunde be deklaratyvių teiginių iš esmės nenurodė nė vieno pagrįsto argumento, kuriuo jis ginčija savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo epizodo. Priešingai, kaltė įrodyta jo paties, nuteistojo A. G., nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. G. parodė, kad atvažiavo į kiemą ir kol jis sukinėjosi kieme, brolis atėjo nešinas televizoriumi. Apeliantas parodė, kad suprato, kad brolis pavogė televizorių, kad laukė, kol įdės televizorių į automobilį, padėjo nešti televizorių, kartu su broliu jį pardavė ir gavo už jį 200 Lt. Nuteistasis A. G. pripažino savo konkrečius veiksmus, nurodė, jog jis yra kaltas. Nuteistojo A. G. brolis A. G. apklaustas teisme parodė, kad su broliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pažiūrėti dar metalo. A. G. liko prie mašinos, kai tuo tarpu jis iš namo pavogė televizorių, kurį atnešė prie mašinos ir kurį su broliu už 200 Lt pardavė. Nukentėjusysis V. T. parodė, kad pas jį į garažą atvažiavo kaltinamieji ir pasiūlė televizorių pirkti už 250 Lt, tačiau pardavė už 200 Lt. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. ir nurodo, jog jis nedalyvavo vagiant televizorių, tačiau tokie jo parodymai kolegijos vertintini kritiškai, kaip pastarojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo. Kolegija nekyla abejonių dėl nuteistojo A. G. kaltumo ir šiame epizode. Nors apeliantas pats tiesiogiai televizoriaus iš namo nepaėmė, tačiau suvokdamas, jog televizorius yra vogtas, bet padėdamas broliui pakrauti jį į automobilį, kartu jį parduodamas ir gaudamas už tai atlygį, tyčia, aktyviais veiksmais prisidėjo prie televizoriaus vagystės, dėl ko jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.

Nepagrįsti skundo argumentai ir dėl televizoriaus vertės. Nors apeliantas nurodo, kad televizoriaus vertė galėjo būti 40-50 Lt, tačiau iš liudytojos L. Š. parodymų matyti, kad televizorius kainavo 3000 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Z. Š. parodė, kad televizoriaus vertę vertino tokia suma, kokia televizorius buvo pirktas, kadangi pirko išsimokėtinai, mokėjo dideles palūkas bankui, todėl televizorių įvertino 3299 Lt. Be to priešingai nei teigia apeliantas, byloje pateikti dokumentai, jog televizorius kainavo 3299 Lt (t 1 b.l. 57-58). Pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas apklaustas teisme parodė, jog televizorius buvo nemažas, plazminis, galėjo būti brangus. Nuteistasis A. G. parodė, kad televizorius buvo ne senovinis, didokas, naudotas, tačiau iš naujesnių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės apelianto nurodytina televizoriaus vertė 40-50 Lt yra visiškai nepagrįsta, o nuteistasis A. G. už šį nusikaltimą pagrįstai patrauktas ne administracinėn, o baudžiamojon atsakomybėn.

Kolegija, įvertinusi visas aukščiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes daro išvadą, kad A. G. nusikalstama veika epizode dėl televizoriaus (tame tarpe ir puodo) vagystės įrodyta, veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog kad teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kodėl atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Aukštesnės instancijos teismas patikrinęs baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį esminių BPK pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, todėl skundžiamo nuosprendžio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais neturi įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys PunysTeisėjai (parašai) Virginija ŠvedienėRosita PatackienėNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkas Stasys Punys