Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuteistajam P. K. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi paskirtos 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (8 mėnesius), ir P. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 13 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžiu P. K. buvo išteisintas pagal BK 232, 127 straipsnius, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. K. nuteistas už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas padegti gyvenamuosius namus ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (nužudyti žmogų (namo gyventojus), sunkiai sutrikdyti jo (jų) sveikatą, kitaip sutrikdyti namo gyventojų sveikatą, sugadinti turtą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas), o būtent: 2021 m. lapkričio 5 d. 10.50 val. gavęs 2021 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovo pirmininko E. M. apeliacinis skundas tenkintas, pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jam (nuteistajam P. K.) teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos įstaigoje, 2021 m. lapkričio 5 d. 10.50 val. – 2021 m. lapkričio 6 d. 14.00 val. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, 2021 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto nuosprendžio kopijoje (rezoliucinėje nuosprendžio dalyje (ant 8-ojo puslapio)), t. y. ant paminėto Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos priimto nuosprendžio rezoliucinės dalies teksto, teisėjų vardų, pavardžių, ir rankraštinių parašų, ant Lietuvos valstybės herbo, kuris buvo uždėtame Kauno apygardos teismo antspaude, rankraštiniu būdu (raudona spalva rašančiu rašikliu) užrašė grasinančio pobūdžio žodžius (frazę) – „LAIKAS PARODYS“, „VENDETA“ (it. vendetta – kraujo kerštas) bei nupiešė gyvenamuosius namus ir kryžius (virš namų stogų) bei necenzūrinį gestą (iškeltą vidurinį rankos pirštą) ir jį nunešęs paliko prie nukentėjusiojo E. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu P. K. tiesiogiai grasino nužudyti nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius, terorizavo žmogų – nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius grasindamas padegti nukentėjusiajam priklausančius gyvenamuosius namus ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (nužudyti namo gyventojus – nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius, sunkiai sutrikdyti jo (jų) sveikatą, kitaip sutrikdyti namo gyventojų sveikatą, sugadinti turtą), esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir argumentus, prašė skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

8. Nuteistasis P. K., nesutikdamas su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo veiksmų teisinio vertinimo, tvirtina, kad buvo nuteistas nesant jokių jo kaltės įrodymų. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad P. K. kaltinime nurodytu laiku, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendyje (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užrašė frazes „LAIKAS PARODYS“, „VENDETA“, nupiešė du namus, kryžių virš namo stogo ir necenzūrinį gestą (iškeltą vidurinį rankos pirštą) ir šį nuosprendžio lapą paliko prie nukentėjusiojo E. M. gyvenamojo namo. Nors P. K. nagrinėjant bylą teisme kaltės nepripažino, kaltinime nurodytas faktines aplinkybes neigė tvirtindamas, kad jis nieko nerašė ir nuosprendžio prie nukentėjusiojo namų nepaliko, šią versiją patikimai paneigia pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertinti įrodymai.

11. Visų pirma pažymėtina, kad specialisto išvados, kaip ir kitų įrodymų vertinimui, yra taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtu būdu gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai, kad išvada suformuluota ne kaip kategoriška, o tikėtina, nėra aplinkybė, dėl kurios šioje byloje esanti specialisto išvada negalėtų būti pripažinta atitinkančia pirmiau aptartus įrodymams keliamus reikalavimus. Tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopija nuteistajam P. K. buvo įteikta 2021 m. lapkričio 5 d. Nors nuteistasis šią aplinkybę neigė ir tvirtino nuosprendžio kopiją gavęs elektroniniu paštu, šią versiją pirmosios instancijos teismas patikrino ir pagrįstai atmetė. Byloje esančios informacijos apie nuosprendžio kopijos įteikimą P. K. (1 t., b. l. l. 65–82) patikrinimui, teisiamajame posėdyje kaip liudytoja buvo apklausta laiškininkė A. T., kuri paaiškino, kad įteikiant pašto siuntą, gavėjas pasirašo planšetėje specialiu rašikliu, jeigu asmenį pažįsta, asmens dokumento netikrina, kitu atveju prašo dokumento. Taip pat parodė, kad P. K. pažįsta, gali patvirtinti, kad siunta buvo įteikta jam, nes priešingu atveju būtų nurodytas asmuo, kuris priėmė siuntą už gavėją. Patvirtino, kad P. K. su kitu asmeniu nesupainiotų, jam siuntas yra įteikusi ne kartą, jeigu paštas pateikė informaciją, kad siunta įteikta asmeniškai P. K., tai taip ir buvo. Jeigu pasirašo kitas asmuo, jis planšetėje pasirašo atskiroje pastraipoje (3 t., b. l. 144, 145).

17. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad faktinė aplinkybė, jog būtent P. K. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio paskutiniame lape parašė kaltinime nurodytus žodžius ir šį lapą paliko prie nukentėjusiojo namų, yra įrodyta ir abejonių nekelia. Tokią išvadą, be jau paminėtų įrodymų, leidžia daryti ir nukentėjusiojo E. M. parodymai, kad 2021 m. lapkričio 5 d. (tą pačią dieną, kaip ir nuteistasis) gavo registruotą pašto siuntą (nuosprendį), o kitą dieną pastebėjo į tvorą įkištą paskutinį nuosprendžio lapą su kaltinime nurodytais užrašais (3 t., b. l. 75), liudytojo E. Z. parodymai, kad P. K. pyko ant nukentėjusiojo, nes dėl E. M. paduoto skundo jam reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę, sakė, kad „jam padarys“ (3 t., b. l. 78–80). Įvertinus šiuos įrodymus kiekvieną atskirai ir visumoje, nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad niekas kitas, išskyrus patį nuteistąjį, atlikti įrašus ir palikti nuosprendžio paskutinį lapą prie nukentėjusiojo namų negalėjo. Nelogiška ir neįtikima, kad ne P. K., o kitas asmuo, P. K. atžvilgiu priimto procesinio sprendimo, kuris buvo įteiktas tik nuteistajam, nukentėjusiajam ir A. B., būtų suinteresuotas atlikti kaltinamajame akte aprašytus veiksmus. Nuteistasis, be kita ko, kėlė versiją, kad kaltinime nurodytus veiksmus galėjo atlikti pats nukentėjusysis arba A. B., kuris buvo nuteistas kartu su juo dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančio turto sugadinimo, tačiau ši versija taip pat nepasitvirtino ir buvo patikimais duomenimis paneigta.

18. Kaip jau nurodyta pirmiau, atlikus ekspertizę bei įvertinus P. K. ir E. M. rašysenos pavyzdžius, buvo padaryta vienareikšmė išvada, kad rankraštinis įrašas „LAIKAS PARODYS“ atliktas nuteistojo P. K.. Kaip liudytojas apklaustas A. B. parodė, kad nei su nuteistuoju, nei su kaltinamuoju nėra susipykęs, gavęs iš Kauno apygardos teismo laišką suprato, kad nuosprendis buvo apskųstas tik dėl P. K., jokių užrašų ant nuosprendžio nerašė (3 t., b. l. 162, 163). A. B. taip pat pateikė jam Kauno apygardos teismo siųstus dokumentus (voką, lydimąjį raštą, 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą kopiją), iš kurių matyti, kad pateikta nuosprendžio kopija yra vientisas, visos apimties dokumentas, kurio kiekvienas, taip pat ir paskutinis lapas su nuosprendžio rezoliucine dalimi, patvirtintas kopiją dariusio asmens parašu ir be jokių rankraštinių įrašų (3 t., b. l. 170–182).

19. Daroma apibendrinta išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tinkamai, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų duomenų pripažinimui įrodymams ir jų vertinimui keliamų reikalavimų. Tai leido teismui teisingai nustatyti ir įrodytomis pripažinti faktines aplinkybes, kad P. K. 2021 m. lapkričio 5 d. 10.50 val. gavęs 2021 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) bendruomenės atstovo pirmininko E. M. apeliacinis skundas tenkintas, pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jam (nuteistajam P. K.) teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje, 2021 m. lapkričio 5 d. 10.50 val. – 2021 m. lapkričio 6 d. 14.00 val. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ant nuosprendžio rezoliucinės dalies teksto rankraštiniu būdu užrašė (frazę) – „LAIKAS PARODYS“, „VENDETA“ bei nupiešė gyvenamuosius namus ir kryžius (virš namų stogų) bei necenzūrinį gestą (iškeltą vidurinį rankos pirštą) ir jį nunešęs paliko prie nukentėjusiojo E. M. gyvenamojo namo. Nors P. K. savo kaltės nepripažino, teisminio bylos nagrinėjimo metu kėlė įvairias versijas, jos buvo patikrintos ir argumentuotai paneigtos. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes P. K. veiką kvalifikuodamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, baudžiamąjį įstatymą nuteistajam taikė neteisingai.

20. Kaltinamajame akte P. K. veiksmai, be kita ko, buvo kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis įvertinus kaip teikiančius pagrindą išvadai, jog P. K. terorizavo žmogų grasindamas padegti gyvenamuosius namus ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (nužudyti žmogų (namo gyventojus), sunkiai sutrikdyti jo (jų) sveikatą, kitaip sutrikdyti namo gyventojų sveikatą, sugadinti turtą, esant pakankama pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (2 t., b. l. 103, 104). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, proceso dalyviai buvo informuoti apie veikos perkvalifikavimo iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį, galimybę (3 t., b. l. 165), tačiau išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad pasitvirtino būtent kaltinamajame akte nurodyta P. K. veikos teisinė kvalifikacija.

21. BK 145 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.

22. Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą, gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Sistemingu žmogaus bauginimu gali būti pripažinti pasikartojantys, ne vien tik žodžiu ar raštu, bet ir įvairiais kitais atvirais ar užmaskuotais būdais padaryti poelgiai, kuriais siekiama sukelti arba palaikyti baimės ir nesaugumo jausmą nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2014, 2K-65-648/2016).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas P. K. buvo panaikintas patenkinus šioje byloje nukentėjusiuoju pripažinto E. M. apeliacinį skundą, paduotą atstovaujant (duomenys neskelbtini) bendruomenę. Rankraštiniai įrašai buvo padaryti būtent ant pirmiau nurodyto nuosprendžio paskutinio lapo su rezoliucine nuosprendžio dalimi, lapas prie nukentėjusiojo namų buvo paliktas netrukus po to, kai nuosprendžio kopijos buvo įteiktos nuteistajam ir nukentėjusiajam. Nors įrašai „LAIKAS PARODYS“ ir „VENDETA“, taip pat nupiešti namai bei necenzūrinis rankos gestas (iškeltas vidurinis pirštas), patys savaime nėra pakankami grasinimo turiniui atskleisti ir išvadoms dėl grąsinimo realumo pagrįsti, vis tik pirmiau nurodytus įrašus įvertinus bendrame faktinių aplinkybių, nustatytų šioje byloje, kontekste, nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo manymas, jog P. K. grasina jį nužudyti, sutrikdyti sveikatą, buvo pagrįstas.

29. Be jau pirmiau nurodytų aplinkybių tokią išvadą leidžia daryti nuteistąjį, jo elgesį visuomenėje apibūdinančių duomenų vertinimas. P. K. praeityje jau ne kartą buvo teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą) ir šios aplinkybės nukentėjusiajam, kaip matyti iš jo parodymų, buvo žinomos. Ant Kauno apygardos teismo nuosprendžio lapo su nuosprendžio rezoliucine dalimi P. K., be kita ko, nupiešė du namus su kryžiaus ženklu. Nukentėjusysis parodė, kad gyvena name, kieme yra du pastatai, todėl nėra pagrindo netikėti, kad virš namo nupieštą kryžiaus ženklą bei kraujo kerštą reiškiantį žodį „VENDETA“ nukentėjusysis iš tikrųjų suprato, kaip realų grasinimą. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad po to, kai buvo priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, P. K. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje sakė, kad „padarys E. M.“. Šią aplinkybę nurodė kaip liudytojas apklaustas parduotuvės vadovas E. Z., kuris, be kita ko, parodė ir tai, kad tuo metu P. K. atrodė susinervinęs, apie šį pokalbį papasakojo E. M. (3 t., b. l. 78–80). Nukentėjusysis šią aplinkybę patvirtino.

30. Įvertinus šių duomenų ir aplinkybių visumą, taip pat tai, kad rankraštiniai įrašai buvo padaryti ne be tokiame popieriaus lape, o būtent patenkinus nukentėjusiojo skundą priimtame teismo procesiniame sprendime panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (jo paskutiniame lape su rezoliucine dalimi) ir tai buvo padaryta netrukus po to, kai nuosprendžio kopija nuteistajam (taip pat ir nukentėjusiajam) buvo įteikta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis E. M. nuteistojo veiksmus suprato aiškiai neteisingai ir nepagrįstai juos vertino, kaip realią grėsmę jo gyvybei ir (ar) sveikatai. Vis tik šioje byloje, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nėra nustatytas ir įrodytas sistemiškumo požymis, kuris tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijos formuluotę, yra būtinas veikos kvalifikavimui pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

31. Nors nukentėjusysis E. M., be kita ko, parodė, kad ir anksčiau P. K. grasino nukentėjusiajam, jį terorizavo (už automobilio valytuvo užkišo jam (nuteistajam) adresuotą teismo šaukimą) ir dėl to buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas pagal nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes buvo pradėtas ir P. K. dėl grasinimų, terorizavimo nuteistas. Nenustatyta, kad iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo ar vėliau P. K. būtų atlikęs kokius nors kitus baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą nukentėjusiajam keliančius veiksmus, kuriais nukentėjusysis buvo sistemingai bauginamas. Pirmosios instancijos teismas sistemiškumo požymį pagrindė rankraštiniu įrašu „LAIKAS PARODYS“, kuris, teismo vertinimu, sukelia ilgalaikio pobūdžio baimę, nuolatinį nerimą ir netikrumo būseną. Vis tik būtina pažymėti, kad nors pirmiau nurodytas įrašas laiko atžvilgiu žymi neapibrėžtumą, vienkartinis grasinimas, paliekant prie nukentėjusiojo namų nuosprendžio kopijos vieną lapą su grasinančio pobūdžio rankraštiniais įrašais, sistemiškumo požymio neįrodo. Neabejotina, kad ir vienkartinis grasinimas, atitinkantis realumo kriterijų, sukelia nukentėjusiam asmeniui kurį laiką trunkančius neigiamus išgyvenimus, nesaugumo jausmą, nerimą, baimę dėl galimo grasinančiojo elgesio ateityje, tačiau sistemiškumo požymis yra siejamas su kaltininko atliktų veiksmų (grasinimo atvejų) skaičiumi, o ne su nukentėjusiojo patiriamų neigimų išgyvenimų pobūdžiu, jų trukme.

32. Būtina pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, be kita ko, nustatė, kad P. K. terorizavo žmogų – nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius grasindamas padegti nukentėjusiajam priklausančius gyvenamuosius namus ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (nužudyti namo gyventojus – nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius, sunkiai sutrikdyti jo (jų) sveikatą, kitaip sutrikdyti namo gyventojų sveikatą, sugadinti turtą), esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tačiau tame pačiame nuosprendyje teismas nurodė ir tai, kad aplinkybė, jog P. K. nuosprendžio kopijos 8-ame puslapyje nupiešė degančius (rūkstančius dūmus) gyvenamuosius namus, iš kaltinimo šalintina, kaip neįrodyta ir patikslinama, kad P. K. nupiešė gyvenamuosius namus. Taigi lieka neaišku, kokiais kitais byloje esančiais įrodymais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad P. K. terorizavo nukentėjusįjį, grasindamas padegti jo namus ar padaryti kitokią pavojingą veiką nukentėjusiojo turtui. Taip pat nuosprendyje nenurodyta, kokie įrodymai leido teismui spręsti, kad P. K. grasino nužudyti kitus namo gyventojus (nukentėjusiojo šeimos narius), sutrikdyti jų sveikatą.

33. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžio 8-ame lape esantys rankraštiniai įrašai yra abstraktaus pobūdžio ir vien tik jais remiantis spręsti, kad grasinimas buvo nukreiptas ir į nukentėjusiojo šeimos narius, nėra pagrindo. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr., (duomenys neskelbtini) nustatytų aplinkybių, apeliacinis skundas buvo paduotas (duomenys neskelbtini) bendruomenę atstovaujančio E. M. dėl kaimo bendruomenei priklausančio turto sugadinimo. Taigi, nukentėjusiojo šeimos nariai nebuvo apeliacinio proceso iniciatoriai ar šio proceso dalyviai, byla su jais nebuvo susijusi, o jokių kitų duomenų apie grąsinimus nukentėjusiojo šeimos nariams byloje nėra. Tai leidžia spręsti, kad nuosprendyje padaryta išvada, kad P. K. terorizavo nukentėjusįjį, grasindamas padegti nukentėjusiojo namus, nužudyti nukentėjusiojo šeimos narius ar padaryti kitokią nusikalstamą veiką jų sveikatai, kitaip sugadinti turtą, yra pagrįsta tik prielaidomis, o ne objektyviais, įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais bylos duomenimis.

34. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą daroma apibendrinta išvada, kad P. K. veika yra neabejotinai pavojinga baudžiamosios teisės požiūriu, jo veiksmai – kaltinime nurodytų rankraštinių įrašų padarymas nuosprendyje ir šio nuosprendžio lapo palikimas prie nukentėjusiojo namų, nelaikytini tik nepriimtinais moralės požiūriu, kadangi rankraštinių įrašų turinys, įvertinus juos bendrame aplinkybių, kuriomis buvo grąsinama, kontekste, sudarė pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas (nužudyti, sutrikdyti sveikatą) iš tikrųjų gali būti įvykdytas. Kaip jau minėta, tokį nukentėjusiojo vertinimą sąlygojo ne išskirtinai subjektyvus situacijos vertinimas, o objektyvios aplinkybės: būtent nukentėjusiojo inicijuotas apeliacinis procesas byloje dėl (duomenys neskelbtini) bendruomenei priklausančio turto sugadinimo, kuriame buvo priimtas P. K. nepalankus nuosprendis panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą; informacijos apie P. K. pavojingą, nusikalstamą elgesį, smurtinius nusikaltimus, žinojimas; paties P. K. elgesys (kaltinime inkriminuotų veiksmų atlikimo laikas, būsena po nepalankaus teismo nuosprendžio priėmimo, pokalbio su parduotuvės vadovu turinys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje ištirti ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą įvertinti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad P. K. veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje.

35. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tiek pati BK 145 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek ir teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-639/2010, 2K-203-489/2018 ir kt.). Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.

36. Nuteistojo atliktų veiksmų pobūdis, laikas, aplinkybių, kurioms esant buvo grąsinama, kontekstas neabejotinai buvo pakankami nukentėjusiajam E. M. bijoti, kad dėl tolesnių P. K. veiksmų gali atsirasti sunkūs padariniai jo gyvybei ar sveikatai ir šiuos grasinimus vertinti, kaip realius. Tai patvirtino ir nukentėjusysis, teisiamajame posėdyje paaiškinęs, kad iš karto suprato, jog nuosprendžio lapą su kaltinime nurodytais įrašais paliko P. K., užrašus ir piešinius suprato kaip realų grasinimą nužudyti, sutrikdyti sveikatą, nes P. K. jau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, ne kartą neadekvačiai elgėsi kaimo bendruomenėje, o kryžiaus ženklas reiškia mirtį, žodis „VENDETA“ – kraujo kerštą.

37. Nors P. K. savo kaltės nepripažino ir kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kategoriškai neigė, kėlė versijas, kad kaltinamajame akte aprašytus veiksmus galėjo atlikti pats nukentėjusysis arba kartu su juo už turto sugadinimą nuteistas A. B., teisėjų kolegijai abejonių dėl P. K. kaltės nekyla. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

38. P. K. ant teismo priimto procesinio sprendimo kopijos paskutinio lapo (rezoliucinės dalies) padarydamas kaltinime nurodytus rankraštinius įrašus ir šį lapą iš karto po nuosprendžio gavimo palikdamas prie asmens, kurio iniciatyva ir buvo pradėtas apeliacinis procesas dėl bausmės sugriežtinimo ir kuriame buvo priimtas jam nepalankus sprendimas, namų, neabejotinai suvokė, kad jį gerai pažystantis nukentėjusysis tokį nuteistojo elgesį gali vertinti kaip realų grąsinimą atkeršyti (padarant gyvybei ar sveikatai pavojingą veiką), dėl jo jausti, baimę, nerimą, nesaugumo jausmą ir būtent tokios nukentėjusiojo būsenos siekė. Taigi, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai P. K. veikoje yra nustatyti ir įrodyti patikimais duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

39. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad esant pagrindui manyti, jog kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, veikos perkvalifikavimo klausimas, be kita ko, gali būti išspręstas bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva, apie tai nedelsiant pranešus nagrinėjimo teisme dalyviams. Šios nuostatos taikomos ir bylų procesui apeliacinės instancijos teisme. Šioje byloje proceso dalyviai apie Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį atnaujinti įrodymų tyrimą, buvo informuoti jiems išsiunčiant nutarties kopijas, taip pat 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje. Nuteistajam buvo sudaryta galimybė šiuo klausimu pasisakyti. P. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pasilieka prie savo pozicijos, nusikaltimo nepadarė, reikalauja teisybės (4 t., b. l. 185). Taigi savo kaltės P. K. nepripažino visiškai, nepriklausimai nuo to, pagal kurią BK 145 straipsnio dalį jo veika būtų kvalifikuota. Kaip jau nurodyta pirmiau, byloje surinktų įrodymų visuma teikia pagrindą išvadai, kad P. K. veika atitinka ne BK 145 straipsnio 2 dalyje, o BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl, įgyvendinus BPK 256 straipsnyje nustatytus reikalavimus, P. K. veika, kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojama į BK 145 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus P. K. nusikalstamą veiką, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų ir įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių šalintinos aplinkybės, kad: „P. K. terorizavo žmogų grasindamas padegti gyvenamuosius namus ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (nužudyti žmogų (namo gyventojus), sunkiai sutrikdyti jo (jų) sveikatą, kitaip sutrikdyti namo gyventojų sveikatą, sugadinti turtą“; „tiesiogiai grasino nužudyti jo šeimos narius, terorizavo žmogų – nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius grasindamas padegti nukentėjusiajam priklausančius gyvenamuosius namus ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (nužudyti namo gyventojus – nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius, sunkiai sutrikdyti jo (jų) sveikatą, kitaip sutrikdyti namo gyventojų sveikatą, sugadinti turtą)“ ir nustatoma, kad P. K. tiesiogiai grąsino nužudyti nukentėjusįjį E. M. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

40. Perkvalifikavus P. K. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas bausmės klausimas. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. P. K. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tačiau veika tyčinė, kaltės nuteistasis nepripažino, atsakomybės už savo veiksmus neprisiėmė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos. P. K. praeityje jau ne kartą buvo teistas, iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo buvo teistas aštuonis kartus, dar tris kartus nuteistas po šio nusikaltimo padarymo (2 t., b. l. 63–76). Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos ne tik laisvės apribojimo, arešto, bet ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų įvykdymas teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, išvadų nuteistasis nepadarė, keisti gyvenimo būdą nesistengė. P. K. 2021 m. gegužės 31 d. nutarimu baustas administracine tvarka už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (įžeidžiamai kibo prie žmonių), duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 77, 78).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimas aiškiai neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties. P. K. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ar spontaniškas, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikomos bausmės jokios įtakos jo mąstymo, požiūrio pokyčiams ir teigiamai elgesio korekcijai neturi. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, nuteistajam taikytų bausmių, tarp jų ir griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, neveiksmingumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik P. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tai, kad nenustatytos atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, kad savo kaltės P. K. nepripažino, yra charakterizuojamas iš esmės neigiamai, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, ženklių ir ilgalaikių neigiamų padarinių nesukėlė, nuteistojo elgesys buvo labiau spontaniškas, laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį ir skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

42. Paskyrus P. K. bausmę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, reikalinga iš naujo išspręsti klausimą dėl šiuo nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi paskirtų bausmių subendrinimo. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, patenkinus Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus teikimą dėl neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos nustatymo, buvo subendrintos bausmės, paskirtos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d., Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. birželio 13 d. ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžiais, jas iš dalies sudedant. Subendrinus pirmiau nurodytais nuosprendžiais skirtas bausmes, P. K. buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi buvo subendrintos bausmės, P. K. paskirtos už nesunkius nusikaltimus (pagal BK 241, 242 straipsnius), šiuo nuosprendžiu P. K. taip pat pripažįstamas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą. Pirmiau nurodytais nuosprendžiais P. K. nuteistas už nusikaltimus, padarytus iki nuosprendžio priėmimo šioje byloje. Įvertinus šių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, P. K. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi ir šiuo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

43. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo iš nuteistojo, kardomųjų priemonių bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, atliktos bausmės dalies įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę klausimai. Nors nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keičiamas, P. K. veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojant į BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskiriant jam bausmę sankcijos ribose, nuteistasis vis tik nėra išteisinamas, taigi nuosprendžio dalis dėl pirmiau nurodytų klausimų išsprendimo paliekama nepakeista.

44. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 6 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam P. K., kurias sudaro 414,65 Eur (4 t., b. l. 181). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

45. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris, nenustačius pagrindo nuteistąjį išteisinti, atmetamas, tačiau nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, perkvalifikuojant P. K. nusikalstamą veiką pagal kitą BK 145 straipsnio dalį. Šioje byloje nuteistajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi (4 t., b. l. 133) esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirtas gynėjas advokatas Deimintas Radzevičius dalyvavo apeliacinės instancijos teismo 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. birželio 2 d., 2023 m. liepos 13 d., 2023 m. rugsėjo 7 d. posėdžiuose.

46. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat duomenų apie P. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvimą bei tai, kad nuteistasis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti.

P. K. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartimi, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti nuteistajam P. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Iš Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendyje nustatytų ir įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybes, kad: „P. K. terorizavo žmogų grasindamas padegti gyvenamuosius namus ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (nužudyti žmogų (namo gyventojus), sunkiai sutrikdyti jo (jų) sveikatą, kitaip sutrikdyti namo gyventojų sveikatą, sugadinti turtą“; „tiesiogiai grasino nužudyti jo šeimos narius, terorizavo žmogų – nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius grasindamas padegti nukentėjusiajam priklausančius gyvenamuosius namus ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką (nužudyti namo gyventojus – nukentėjusįjį E. M. ir jo šeimos narius, sunkiai sutrikdyti jo (jų) sveikatą, kitaip sutrikdyti namo gyventojų sveikatą, sugadinti turtą)“.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 414,65 Eur (keturi šimtai keturiolika eurų 65 ct), iš nuteistojo P. K. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.