Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Donatui Jatužiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. M. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria R. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis R. M. buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

2. Iš R. M. skundo turinio galima suprasti, kad jis prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir VšĮ „Rokiškio psichiatrinės ligoninės“ teikimo netenkinti. R. M. reiškia nusistebėjimą, kodėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Be to, R. M. skunde teikia pageidavimą gydytis ambulatoriškai, žada gerti vaistus ir klausytis mamos. Skunde taip pat dėsto nusiskundimus dėl parinkto jam gydymo, dėl netinkamo medicinos personalo elgesio su juo ir vykdomų provakacijų jo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Išklausęs šio proceso dalyvių nuomones, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi pagrįstai R. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

6. Vadovaudamasi 2022 m. sausio 13 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvada Nr. 14, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja padarė išvadą, kad R. M. psichinė būsena yra pablogėjusi, tad siekiant užtikrinti jo bei kitų asmenų saugumą, jo adekvatų gydymą, apsaugoti turtą, jam šiuo metu būtinas stebėjimas ir gydymas griežtesnėmis sąlygomis.

7. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvadą Nr. 14, R. M. būklė yra bloga, nestabili. Daug kartų taikytos suvaržymo priemonės dėl jo agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio, koreguotas gydymas, nes įkando sanitarui į kairės rankos riešą, išdaužė langą, durų stiklą, tualeto duris. R. M. išsako daug nepagrįstų pretenzijų, reikalavimų, negirdi atsakymų į savo klausimus, suvokimo sutrikimus neigia. Jo nuotaika permaininga, emocijos labilios, neadekvačios, jis nekritiškas savo būsenai, elgesiui, ligai. R. M. pastoviai išsako grasinimus pacientams ir skyriaus personalui. Teisiamajame posėdyje dalyvavusi R. M. gynėja taip pat patvirtino, kad susisiekusi su R. M. gydančiu gydytoju sužinojo, kad skundo nagrinėjimo dienai R. M. būklė nepasikeitusi, kad būtina koreguoti gydymą.

8. Teisiamojo posėdžio metu R. M. į užduodamus klausimas atsakinėjo sunkiai reikšdamas savo mintis, tačiau atsakymai buvo pakankamai aiškūs. Jis patvirtino, kad iš tiesų jam dar reikalingas gydymas, kurį būtina koreguoti, bei piktinosi, kad tiek ilgai jam niekaip neparenkamas tinkamas gydymas. R. M. iš esmės pateikė pageidavimą (norą) būti išleistas iš ligoninės, tačiau tuo pačiu sutiko, kad dar turi būti gydomas dėl pasireiškiančio agresyvumo, tuo parodydamas, kad dėl savo sveikatos būklės pagerėjimo nėra įsitikinęs. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pateiktą skundą, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų R. M. nepalankios medicininės išvados Nr. 14 duomenis. Tokiu atveju teismas vertina, kad R. M. padaryta uždrausta veika yra susijusi su tam tikru agresijos proveržiu, todėl ambulatorinis gydymas būtų galimas tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl asmens psichinės būsenos ir socialinio pavojingumo. Dar kartą pabrėžtina, kad veikos pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

9. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę R. M. sveikatos būklę reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.

10. Dėl R. M. išsakyto argumento, jog buvo pažeistos jo teisės dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. M. buvo įteiktas teismo šaukimas atvykti į 2022 m. sausio 25 d. posėdį (b.l. 20), tačiau prašymo būti pristatytas į teismo posėdį arba posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, R. M. nepateikė. Be to, nuo 2021 m. spalio 19 d. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo paskelbtas karantinas, todėl pacientų išvykos už ligoninės teritorijos ribų nebuvo vykdomos (b.l. 18). Nežiūrint į tai, nagrinėjant skundą R. M. buvo išklausytas, jam buvo suteikta teisė teikti paaiškinimus ir atsakyti į pateikiamus klausimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. M. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.