Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1755-215/2018, kuria buvo nutraukta fizinio asmens A. P. bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjui A. P. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtinti A. P. kreditorių reikalavimai. 2017 m. kovo 8 d. bankroto administratorė UAB „Skolvalda“ pateikė prašymą spręsti klausimą dėl A. P. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, 2017 m. kovo 13 d. A. P. teismui pateikė prašymus patvirtinti antrojo kreditorių susirinkimo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, pareikalauti kreditorę UAB „Bitė Lietuva“ pateikti rašytines priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniams reikalavimams pateikti, atmesti UAB „Bitė Lietuva“ kreditorinius reikalavimus, jeigu terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių. 2017 kovo 16 d. teismas prašymų netenkino, nepatvirtino 2017 m. kovo 8 d. pateikto mokumo atkūrimo plano projekto, nutraukė A. P. bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino 2017 m. kovo 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir perdavė klausimą nagrinėti iš naujo. 2017 m. liepos 17 d. teismas nutartimi patvirtino A. P. mokumo atkūrimo planą trejų metų laikotarpiui, kuriam 2017 m. vasario 27 d. pritarė kreditorių susirinkimas.Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti bankrutuojančio A. P. patikslintą mokumo atkūrimo planą tvirtinimui, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė priimti A. P. prašymą dėl 2017 m. rugpjūčio 19 d. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. 2017 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apygardos teismas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliko nepakeistas. 2017 m. gruodžio 1 d. A. P. pateikė kreditorių susirinkimui plano pakeitimo projektą, 2017 m. gruodžio 15 d. – šio projekto pataisymą. 2018 m. vasario 22 d. teismas nusprendė A. P. patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą spręsti teisme žodinio proceso tvarka, 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 6 d. nutartimi netvirtino 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime nepritartam pateikto mokumo atkūrimo plano projekto ir nutraukė fizinio asmens A. P. bankroto bylą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad bankroto administratorės įgaliotas asmuo, 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkimui nepatvirtinus pateikto mokumo atkūrimo plano, o bankrutuojantis asmuo A. P., sužinojęs apie tai, kad pirmasis kreditorių susirinkimas jo pateikto plano nepatvirtino, žinodami, kad terminas mokumo atkūrimo plano projektui teismui tvirtinti pateikti baigiasi 2017 m. vasario 3 d., o antrasis kreditorių susirinkimas dar nėra sušauktas, galėjo ir turėjo kreiptis į teismą prašydami pratęsti terminą mokumo atkūrimo plano pateikimui teismui tvirtinti, tačiau nei vienas to nepadarė. Teismas taip pat vertino, kad iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog dėl A. P. mokumo atkūrimo plano pakeitimo patvirtinimo, tris kartus buvo sprendžiama kreditorių susirinkimuose, kuriuose nebuvo pritarta mokumo atkūrimo plano projektams po to, kai antrą kartą kreditorių susirinkimas nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimui. Teismas sprendė, kad 2018 m. kovo 26 d. vyko penktasis kreditorių susirinkimas, kuris trečią kartą nepritarė mokumo atkūrimo patikslinto plano patvirtinimui, o tai patvirtina, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, nekreipdamas dėmesio į administratoriaus išsakomas pastabas, siekdamas pirmiausiai tenkinti tik savo interesus. Įvertinęs pareiškėjo elgesį teismas sprendė, kad mokumo atkūrimo planas nevykdomas, pareiškėjas sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir nors kiek atsiskaityti su kreditoriais, t. y. kreditorių atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. P. teismo posėdžio dieną turėjo būti sukaupęs 710 Eur, tačiau sukaupė tik 210 Eur ir toks pareiškėjo elgesys visiškai neatitinka kreditorių interesų ir sudaro pagrindą taikyti priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 str. 2 d. Teismas konstatavo, kad dėl pareiškėjo A. P. veiksmų bei nesąžiningumo patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas, pareiškėjas nevykdo FABĮ reikalavimų, dėl ko gali būti pažeidžiami kreditorių interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas bankrutuojantis fizinis asmuo A. P. prašo panaikinti 2018 m. birželio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-1755-215/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės: patvirtinti A. P. fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą, kuriam 2018 m. kovo 6 d. penktame kreditorių susirinkime buvo nepritarta, pripažinti niekiniais nuo jų priėmimo momento penktojo kreditorių susirinkimo protokole esančius nutarimus (dalyse Nr. 2; 3; 4; 5; 6; 7); pripažinti niekiniu nuo jo sudarymo momento teismui atsiųstą A. P. trečiojo kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4; patikslinti 2016 m. lapkričio 17 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį šioje byloje dėl pareikštų kreditorių reikalavimų; pripažinti niekine nuo jos sudarymo momento bankroto administratoriaus ataskaitą dėl bankroto bylos eigos nuo 2017-07-17 iki 2018-01-17, kaip prieštaraujančią 2017-07-17 teismo nutartimi patvirtintam mokumo atkūrimo planui. Bankrutuojantis asmuo taip pat prašo įpareigoti bankroto administratorių nedelsiant pervesti kreditoriams lėšų sumas, t. y. 210 Eur, numatytas 2017-07-17 patvirtintame mokumo atkūrimo plane; atstatydinti bankroto administratorių UAB „Skolvalda“ dėl grubių FABĮ 12 straipsnio pažeidimų ir paskirti naują bankroto administratorių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:2018-03-26 penktajam kreditorių susirinkimui bankroto administratorius V. M. su SEB banko atstove pristatė sprendimo projektą dėl bankroto bylos nutraukimo, neva bankrutuojantis asmuo sistemingai pažeidinėja FABĮ 16 str. reikalavimus, taip pat esant FABĮ 10 str. pagrindams. FABĮ 10 str. turi tik 3, o ne 10 dalių.Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo bankroto administratorius klaidingai nurodo FABĮ 10 str. dalis ir punktus.Bankrutuojantis asmuo FABĮ 10 str. 1 d. 6 p. nepažeidė, nes padidėjus senatvės pensijai, vadovaudamasis FABĮ 17 str. 1 d. 1 p. parengia ir pateikia bankroto administratoriui ir kreditoriams mokumo atkūrimo plano patikslinimą, tačiau bankroto administratorius siekdamas praturtėti reikalauja, kad bankrutuojantis fizinis asmuo į depozitinę bankroto administratoriaus sąskaitą įneštų nei FABĮ nei teismo nutartyse nenurodytas lėšas.Pareiškėjo gaunamai pensijai padidėjus nuo plane patvirtintos 191,01 Eur iki 208,79 Eur nei FABĮ 10 str. 1 d. 6 p. nei FABĮ 16 str. 1 d. 4 p. nebuvo pažeistas, nes padidėjimas neviršijo pusės bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį. 2017-12-01 pensija padidėjo nuo plane patvirtintos 191,01 iki 219,08 Eur, o tai neviršija bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį.Bankroto administratorius nenurodė kaip bankrutuojantis fizinis asmuo pažeidė FABĮ 10 str. 1 d. 10 p., 16 str. 1 d. 3 p. reikalavimus. FABĮ 16 str. 1 d. 4 p. A. P. taip pat nepažeidė, kadangi senatvės pensiją gauna į L. B. sąskaitą, o kitokių pajamų neturi. FABĮ 16 str. 1 d. 5 p. nepažeidė, kadangi lėšas, numatytas 2017-07-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtiname mokumo atkūrimo plane perveda į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas nurodo, kad vykdo ir FABĮ 16 str. 1 d. 6, 7, 11, 13 punktų reikalavimus, bankroto administratorius nenurodo kokius šio straipsnio 1 d. 14 p. reikalavimus pareiškėjas pažeidinėja.Kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ į kreditorių sąrašą bus įtraukta teismui nusprendus šią kreditorę įtraukti į bankrutuojančio fizinio asmens A. P. kreditorių sąrašą.FABĮ 7 str. 1 d. 12 p. nurodyta, kad kreditoriams mokamos lėšos ne rečiau kaip kartą per pusę metų, todėl A. P. ir nurodo kas 6 mėnesius skirtas išmokėjimui lėšas.Bankroto administratoriui nustatytas 30 Eur atlyginimas yra nepagrįstai didelis, administratorius nepateikė duomenų, kokia konkrečiai suma panaudojama administruojant bankroto bylą, jis neatlieka specifinių užduočių, neginčija sandorių, bankrutuojantis fizinis asmuo parduodamo turto neturi. Bankroto administratorius kartu su kreditoriais nederina bankroto administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo, reikalauja iš bankrutuojančio asmens paskaičiavimų dėl sumažintų bankroto administratoriui skiriamų išlaidų.Teismas nepagrįstai teigia, kad bankrutuojantis asmuo A. P. veikia siekdamas pirmiausiai tenkinti tik savo interesus. Bankrutuojantis asmuo sau skiria tik 120 Eur.2017-07-17 tesimo patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatyta kreditoriams skirtos lėšos ir bankroto administratoriaus atlyginimas bei administravimo išlaidų lėšos 426,06 Eur iki išmokėjimui skirtos dienos, t. y. iki 2018-01-17 buvo sukauptos depozitinėje sąskaitoje, bet bankroto administratorius kreditoriams jų neišmokėjo.Teismas nepagrįstai teigia, kad A. P. nevykdo mokumo atkūrimo planu nustatytų pareigų dėl įmokų mokėjimo. Iš AB Šiaulių banko išrašo matyti, kad jis įvykdė 2016-08-22 teismo nutartį, t. y. pervedė 200 Eur, 2018-01-17 depozitinėje sąskaitoje buvo sukaupta 430,26 Eur, 2018-03-05 į depozitinę sąskaitą buvo pervesti 103 Eur.2018-06-18 bankroto administratoriaus depozitinėje sąskaitoje yra 862,26 Eur. Taip pat nepagrįsti teismo teiginiai, kad A. P. neieško darbo, nevykdo teismo įpareigojimų, dėl mokumo atkūrimo pastangų nedėjo.Teismas nekreipia dėmesio į A. P. prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.Kreditoriaus prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas.Atsiliepimų į bankrutuojančio fizinio asmens atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta fizinio asmens A. P. bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas A. P. apeliacinės instancijos teismui pateikia rašytinius įrodymus –Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V-157 dėl minimalaus maisto produktų rinkinio struktūros patvirtinimo, medicinos dokumentų išrašus, vaistų pirkimo kvitų kopijas, banko sąskaitos išrašo kopiją, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus rašto kopiją. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti, todėl teismas atsisako priimti apelianto A. P. apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl bankroto bylos nutraukimo

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme A. P. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. P.. 2016 m. rugsėjo 27 d. byloje buvo paskirtas naujas bankroto administratorius – UAB „Skolvalda“. 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi buvo patvirtinti A. P. kreditoriniai reikalavimai, bendra kreditorinių reikalavimų suma, patvirtinta teismo nutartimi - 6258,69 Eur. 2017 m. sausio 16 d. įvyko pirmasis bankrutuojančio asmens A. P. kreditorių susirinkimas, 2017 m. vasario 27 d. – antrasis kreditorių susirinkimas, 2017 m. kovo 8 d. bankroto administratorius teismui pateikė prašymą spręsti klausimą dėl A. P. mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. 2017 m. kovo 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nepatvirtino 2017 m. kovo 8 d. A. P. mokumo atkūrimo plano projekto, nutraukė A. P. bankroto bylą.2017 m. gegužės 22 d. Šiaulių apygardos teismas panaikino 2017 m. kovo 16 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2017 m. liepos 17 d. nutartimi teismas patvirtino A. P. mokumo atkūrimo planą, kuriam 2017 m. vasario 27 d. pritarė kreditorių susirinkimas. 2017 m. rugsėjo 18 d. teismas atsisakė priimti A. P. mokumo atkūrimo planą tvirtinimui, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas. Teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nepriėmė bankrutuojančio asmens 2017 m. rugpjūčio 19 d. prašymo tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą.2017 m. gruodžio 1 d. A. P. pateikė ketvirtam kreditorių susirinkimui plano pakeitimo projektą, 2017 m. gruodžio 15 d. pateikė šio plano pataisymą. 2018 m. kovo 26 d. penktas kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, 2018 m. balandžio 10 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas A. P. pareiškimas dėl 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.2018 m. balandžio 4 d. bankroto administratorius, atsižvelgęs į 2018-03-26 kreditorių susirinkimo protokolo nutarimą, teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos nutraukimo. Bankroto administratorius nurodė, kad vykdydamas bankrutuojančio fizinio asmens A. P. 2018 m. kovo 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo įpareigojimą kreipiasi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, esant FABĮ 10 str. 1 d. 6, 8, 10 punktuose nurodytiems pagrindams. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai ginčijama 2018 m. birželio 6 d. nutartimi nepatvirtino 2018 m. kovo 26 d. kreditorių susirinkime nepritartam pateikto mokumo atkūrimo plano projektui ir bankrutuojančio fizinio asmens A. P. bankroto bylą nutraukė.Bankrutuojantis fizinis asmuo A. P. su minėta teismo nutartimi, kuria buvo nutraukta jo bankroto byla nesutinka, teikia atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas.LR FABĮ 1 straipsnyje yra įtvirtintas FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas negali būti rezultatyvus, nėra užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.Bankrutuojantis asmuo A. P. atskirajame skunde nurodo, kad jis nepažeidinėja FABĮ 10 str. 1 d. 6 p., nes padidėjus senatvės pensijai, vadovaudamasis FABĮ 17 str. 1 d. 1 p., parengia ir pateikia bankroto administratoriui ir kreditoriams mokumo atkūrimo plano patikslinimą, bet bankroto administratorius siekia, kad bankrutuojantis asmuo įneštų lėšas į jo depozitinę sąskaitą.FABĮ 10 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą trejų metų laikotarpiui, kuriam 2017 m. vasario 27 d. pritarė kreditorių susirinkimas. Iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad vienintelės pajamos, kurias gauna bankrutuojantis fizinis asmuo – 191,01 Eur. Mokumo atkūrimo plane nustatytos per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos lėšos – 120 Eur, 1 mėnesiui visiems kreditoriams skiriamos lėšos – 35 Eur, administratoriaus atlyginimui skiriamos lėšos – 30 Eur, administravimo išlaidoms skiriamos lėšos – 6,01 Eur. FABĮ 16 straipsnyje yra numatytos bankrutuojančio asmens pareigos bankroto proceso metu. Šio straipsnio 5 p. numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio A. P. mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta trijų metų plano įgyvendinimo trukmė, taigi mokumo atkūrimo planas turėtų būti įgyvendintas per trejus metus nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2020 m. liepos 17 d. Iš bankroto administratoriaus į bylą pateiktos įmokų skaičiavimo lentelės matyti, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2016-08-29) iki pareiškimo nutraukti bankroto bylą dienos bankrutuojantis asmuo A. P. į depozitinę sąskaitą turėjo būti įmokėjęs 1719,13 Eur, tačiau įmokėjo tik 620,03 Eur, trūkstama suma – 1099,10 Eur. Nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo teisme A. P. mokėjimus į depozitinę sąskaitą atliko nereguliariai, taip pat bankrutuojantis asmuo atliko nepilnus mokėjimus, dėl ko depozitinėje sąskaitoje nebuvo sukaupta reikiama suma, skirta kreditorių poreikių tenkinimui bei vykdomo bankroto administravimo procedūroms.FABĮ 16 str. 12, 13 punktuose numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą; bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras. Kaip minėta, 2017 m. rugpjūčio 19 d. A. P. parengė mokumo atkūrimo plano pakeitimo projektą, kadangi jo mėnesinės pajamos padidėjo nuo 191,01 Eur iki 208,79 Eur, taip pat prašė padidinti būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamą sumą nuo 120 Eur iki 130 Eur. Tačiau šis mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintas nurodant, kad klausimas dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo bus svarstomas tik po to, kai bankrutuojantis fizinis asmuo įneš pinigines lėšas kreditorių reikalavimų tenkinimui.2017 m. gruodžio 1 d. A. P. pateikė 4 kreditorių susirinkimui plano pakeitimo projektą, 2017 m. gruodžio 15 d. – šio plano pataisymą, kuriame nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra 2019,08 Eur. Bankroto administratorius išvadoje dėl šio bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano projekto patvirtinimo nurodė, kad jog A. P. mokumo atkūrimo plano tikslinimo projektas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų ir turi būti tikslinamas prieš teikiant kreditoriams svarstyti. Nurodė, kad A. P. neteikė informacijos apie VSDFV išmokamas lėšas, banko sąskaitų išrašų, visas gaunamas lėšas naudoja savo poreikiams tenkinti, jos nėra kaupiamos depozitinėje sąskaitoje kreditorinių reikalavimų tenkinimui. 2018-01-22 kreditorių susirinkimas nepritarė bankrutuojančio A. P. reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano pakeitimui.2018 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ įgaliotas asmuo V. M. nurodė, kad A. P. bankroto proceso metu neteikia jokios informacijos apie įneštas sumas, neteikė informacijos kas 3 mėnesiai, kaip numatyta įstatyme, užgauliai bendravo su administratoriumi, administratoriui atsiuntė laišką su tuščiais lapais.FABĮ 16 str. 12, 13 punktuose numatyta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą; bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų, byloje nustatytų aplinkybių, bankrutuojantis asmuo A. P. nevykdė savo, kaip bankrutuojančio asmens pareigų, t. y. nevykdė pareigos bendradarbiauti su bankroto administratoriumi, tinkamai įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytas ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą. Be to, kaip minėta, bankrutuojantis asmuo, įvertinus jo faktiškai gautas pajamas ir mokumo atkūrimo plano reikalavimus, į depozitinę sąskaitą turėjo įmokėti 1719,13 Eur, tačiau įmokėjo tik 620,03 Eur, taip pažeisdamas FABĮ 16 str. 5 p. įtvirtintą pareigą nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pervesti lėšas į depozitinę sąskaitą kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidoms mokėti plane nustatyta tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad bankrutuojantis asmuo A. P. elgiasi nesąžiningai, neatsižvelgia į bankroto administratoriaus nurodomas pastabas, visą kaltę dėl mokumo atkūrimo plano netvirtinimo perkelia bankroto administratoriui ir pirmiausia siekia tenkinti savo interesus, neatsižvelgia į kreditorių reikalavimus taip pažeisdamas bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų tenkinimo pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas negali būti rezultatyvus, nėra užtikrinamas kreditorių interesų gynimas, kartu pažeidžiama skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pareiškėjas A. P. nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, neteikė jam duomenų, susijusių su bankroto procesu, nepervedė gaunamų pajamų į bankroto administratoriaus depozitinę sąskaitą, dėl ko nebuvo tenkinami kreditorių reikalavimai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas dėl bankrutuojančio asmens A. P. veiksmų bei nesąžiningumo. Byloje buvo nustatyta, kad A. P. nevykdė Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimų, dėl kurių plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos, gali būti pažeisti kreditorių interesai.A. P. atskirajame skunde nurodo, kad kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo bankroto administratorius klaidingai nurodo FABĮ 10 str. dalis ir punktus; kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ į kreditorių sąrašą bus įtraukta teismui nusprendus šią kreditorę įtraukti į bankrutuojančio fizinio asmens A. P. kreditorių sąrašą; teismas nekreipia dėmesio į A. P. prašymus dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apelianto argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su bankroto bylos nutraukimu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.