- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-698-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15563-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LETEL“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LETEL“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1825-151/2016 pagal bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės „VIANRĖ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LETEL“ dėl skolos išieškojimo ir turto grąžinimo iš neteisėto valdymo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LETEL“ priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai Lietuvos ir Vengrijos uždarajai akcinei bendrovei „VIANRĖ“ dėl transporto priemonių nuomos sutarčių pripažinimo sudarytomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė bankrutuojanti Lietuvos ir Vengrijos UAB „VIANRĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „LETEL“ priteisti 24 451,05 Eur sumą už naudojimąsi ieškovės turtu; 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę grąžinti vilkikus VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), teisėtam jų savininkui ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės UAB „LETEL“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, o neužtenkant (nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, piniginės lėšos. 2015 m. lapkričio 17 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo, Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei UAB „LETEL“ naudotis ieškovei BUAB „VIANRĖ“ nuosavybės teise priklausančiais ginčo vilkikais, bei įpareigojo atsakovę UAB „LETEL“ šiuos vilkikus pristatyti į antstolio pasirinktą saugojimo aikštelę.
Atsakovė UAB „LETEL“ pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi jos atžvilgiu pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsakovės UAB „LETEL“ prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi pritaikius papildomas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė pateikė dėl minėtos nutarties atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Taip pat nustatė, kad atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo dar neišnagrinėjus bylos pirmosios instancijos teisme ir nepriėmus galutinio procesinio sprendimo, tačiau nenurodė nei vieno CPK 149 straipsnyje ir 150 straipsnyje numatyto pagrindo joms panaikinti, prašymą grįsdama iš esmės vien tik priešieškiniu, kuris yra dėl 2015 metų rugpjūčio mėnesio transporto priemonių nuomos sutarčių pripažinimo sudarytomis. Gautas atsakovės UAB „LETEL“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra analogiškas atskirojo skundo prašymui, atsakovė nurodo tuos pačius motyvus kaip ir atskirajame skunde. Teismas atmetė atsakovės pateiktą prašymą, ir nurodė, kad atsakovė priešieškiniu bando apginti savo manomai pažeistą teisę. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, susijusių su 2015 m. kovo 2 d. sudarytais sandoriais, kad nors dalį skolos apmokėjo, t. y. nepateikė jokių įrodymų dėl skolos, susidariusios nuo 2015 m. kovo 2 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė prašo priešieškiniu pripažinti sandorius galiojančiais, tačiau nevykdo savo prievolės mokėti už automobilių nuomą, ir laikė, kad atsakovės pateikti įrodymai kartu su priešieškiniu bus vertinami kartu su visais kitais įrodymais, sprendžiant šalių ginčą iš esmės, ir jei bus patenkintas priešieškinis, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Teismas pasisakė, kad buvo konstatuotos visos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, o atsakovės su prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pateikti argumentai ir įrodymai gali būti vertinami tik nagrinėjant ginčą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „LETEL“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti, nutartį vykdyti skubiai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas preliminariai (prima facie) neįvertino ieškovės pareikštų reikalavimų bei pateiktų rašytinių įrodymų pagrįstumo, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad būtent ieškovės, o ne atsakovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Taip pat nurodo, kad ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, tuo tarpu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovės teisę naudotis nuomojamomis transporto priemonėmis (5 vilkikais), kurios atsakovei buvo perduotos transporto priemonių nuomos sutarties pagrindu.
2) Atsakovės teisių suvaržymo pagrindas neteisėtas, nes ieškovės ieškinys dalyje dėl turto grąžinimo iš neteisėto valdymo patenkinus priešieškinį dėl transporto priemonių nuomos sutarčių pripažinimo sudarytomis gali būti atmestas, todėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos kaip neatitinkančios proceso šalių teisių ir interesų lygiateisiškumo, proceso rungimosi ir dispozityvumo principų, pagal kuriuos šalys ir kiti dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis.
3) Papildomos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai ir neproporcingai pažeidžia ir varžo išimtinai tik atsakovės teises, kadangi ji teisėtai naudojasi jai nuomos sutarties pagrindu perduotomis transporto priemonėmis (vilkikais), todėl jos teisės, kaip nuomininkės, negali būti ignoruojamos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė naudotų nuomojamas transporto priemones (vilkikus) ne pagal paskirtį, nesaugotų jų, blogintų jų būklę ir, kad nuomos santykiai išvis tarp šalių neegzistuoja.
4) Atsakovė byloje yra pateikusi priešieškinį ieškovei dėl transporto priemonių nuomos sutarčių pripažinimo sudarytomis, ko pasėkoje atsakovė pagrįstai mano, jog jame išdėstyti faktiniai bei teisiniai argumentai, pridėti rašytiniai įrodymai neabejotinai sudaro pagrįstą pagrindą panaikinti pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu šios papildomos laikinosios apsaugos priemonės gali pakenkti atsakovės ūkinei komercinei veiklai ar net sužlugdyti bendrovę. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas papildomą laikinąją apsaugos priemonę, nesivadovavo ekonomiškumo, teisingumo principais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės UAB „LETEL“ apeliacinį skundą ieškovė bankrutuojanti Lietuvos ir Vengrijos UAB „VIANRĖ“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovės skundas yra grindžiamas faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios bus vertinamos sprendžiant ginčą iš esmės. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti ieškovės interesus bei užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovei sprendimo vykdymą. Papildomai pažymi, kad ieškovės reikalavimas dėl turto grąžinimo iš neteisėto valdymo yra pagrįstas ir pareikštas nepiktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacijos ginčo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra pareiškusi ieškinį dėl skolos išieškojimo ir turto grąžinimo iš neteisėto valdymo (transporto priemonių – 5 vilkikų grąžinimo). Byloje taip pat yra pareikštas ir atsakovės priešieškinis ieškovei dėl transporto priemonių (5 vilkikų) nuomos sutarčių pripažinimo sudarytomis. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės UAB „LETEL“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, o neužtenkant (nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, piniginės lėšos. Ieškovė kreipėsi į tesimą prašydama taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei UAB „LETEL“ naudotis ginčo transporto priemonėmis (vilkikais) ir įpareigoti atsakovę juos pristatyti į antstolio pasirinktą saugojimo aikštelę. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei UAB „LETEL“ naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais ginčo vilkikais, bei įpareigojo atsakovę šiuos vilkikus pristatyti į antstolio pasirinktą saugojimo aikštelę. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 7 d. nutartimi patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, palikto ją nepakeistą (Civilinė byla Nr. 2S-565-555/2016). Atsakovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi jos atžvilgiu pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymo netenkino, tuo tarpu atsakovė nesutikdama su šia nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad papildomos laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos neteisėtai, nepagrįstai suvaržo atsakovės teises, t. y. riboja atsakovės teisę naudotis nuomojamomis transporto priemonėmis (5 vilkikais), be to preliminariai įvertinus ieškovės ieškinį, jis nėra tikėtinai pagrįstas, tuo tarpu nepanaikinus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, jos gali pakenkti atsakovės ūkinei komercinei veiklai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde išdėstyti apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti atsakovės prašymą panaikinti pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
Nors apeliantė nurodo, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, ką, jos nuomone, taip pat patvirtina ir byloje pareikštas priešieškinis, tačiau kaip byloje yra nustatyta, tiek preliminarus ieškinio pagrįstumas, tiek pagrindas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei naudotis transporto priemonėmis – penkiais vilkikais, yra įvertintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kurios teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi (Civilinė byla Nr. 2S-565-555/2016). Pagal suformuotą teismų praktiką, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą (CPK 144 str. 1 d.) teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes ieškinio reikalavimų tyrimas atliekamas nagrinėjant ginčą iš esmės. Šiuo atveju reikšminga tik tai ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas.
Teismas gali panaikinti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės arba paaiškėja iki tol nežinotos buvusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pagrindas, kuris sudarė prielaidas papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, išnyko. Pažymėtina, kad nors apeliantė ir nurodo, kad draudimas naudotis ginčo transporto priemonėmis nepagrįstai riboja jos teisę naudotis nuomojamomis transporto priemonėmis (5 vilkikais), ko pasėkoje tai gali pakenkti jos vykdomai ūkinei komercinei veiklai, tačiau nei kartu su prašymu panaikinti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos apeliantės nurodytus argumentus, ir iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent ginčo transporto priemonių (vilkikų) naudojimas yra būtinas apeliantės vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, be kurių ši veikla toliau negalėtų būti vykdoma (CPK 178 str.). Tuo tarpu atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios bus nagrinėjamos ir tiriamos sprendžiant ginčą iš esmės.
Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės UAB „LETEL“ prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu panaikinimo. Keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties ar ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d 1 p.).
Atsakovei išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai reikšti prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar jų panaikinimo, atsiradus naujoms aplinkybėms, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių papildomas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti buvo atsisakyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.