- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-565-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15563-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LETEL“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LETEL“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1825-151/2016 pagal bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės „VIANRĖ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LETEL“ dėl skolos išieškojimo ir turto grąžinimo iš neteisėto valdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė bankrutuojanti Lietuvos ir Vengrijos UAB „VIANRĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovės UAB „LETEL“ priteisti 24 451,05 Eur sumą už naudojimąsi ieškovės turtu; 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę grąžinti vilkikus VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), teisėtam jų savininkui ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės UAB „LETEL“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, o neužtenkant (nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, piniginės lėšos.
Šalies argumentai
2015 m. lapkričio 17 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu taikymo, ir prašė uždrausti atsakovei UAB „LETEL“ naudotis ieškovei bankrutuojančiai Lietuvos ir Vengrijos UAB „VIANRĖ“ nuosavybės teise priklausančiais vilkikais VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti atsakovę UAB „LETEL“ šiuos vilkikus pristatyti į antstolio pasirinktą saugojimo aikštelę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
Teismas nustatė, kad transporto (vilkikų) nuomos sutartys buvo sudarytos 2015 m. kovo 2 d., nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. balandžio 15 d. ir ieškovės bankroto administratorius 2015 m. balandžio 25 d. laikraštyje „Laikinoji sostinė“ informavo visus suinteresuotus asmenis, kad bankroto administratorius sutarčių, kurio vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, t. y. sustabdė visų sutarčių galiojimą. Atsakovė iki šiol naudojasi ieškovės turtu, gaudama iš jo naudojimo pajamas. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės atžvilgiu pateiktas reikalavimas dėl turto iš neteisėto valdymo išreikalavimo, atsakove nereaguoja į raginimus grąžinti turtą, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neapima atsakovės turtinių teisių arešto. Dėl šių aplinkybių, teismas sprendė, kad nepritaikius arešto turtinėms teisėms yra reali galimybė, kad turtas bus apgadintas ar net sunaikintas, dėl to siekdamas apsaugoti ieškovės teisėtus interesus atgauti nuosavybės teise priklausantį didelės vertės turtą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, atlieka priešingus teisei veiksmus, taikė ieškovės prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „LETEL“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios Lietuvos ir Vengrijos UAB „VIANRĖ“ prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nutarti dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai (prima facie) neįvertino ieškovės pareikštų reikalavimų bei pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat neatsižvelgė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi jau buvo pritaikęs jos (atsakovės) atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemonės.
2) Nurodo, kad ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, ir pažymi, jog ieškinio pareiškimas teismui pats savaime nesuteikia ieškovei pranašumo atsakovės atžvilgiu ir nesudaro pagrindo besąlygiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, esant pagrįstų abejonių dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo, negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė nėra pateikusi teismui ieškinio dalyje dėl turto grąžinimo iš neteisėto valdymo pagrindžiančių argumentų ir/ar įrodymų, kuriems pasitvirtinus ieškinys šioje dalyje galėtų būti patenkintas. Kita vertus, prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybes, jog tarp ieškovės ir atsakovės dar ir šiai dienai galioja nuomos teisiniai santykiai, kas sudaro pagrindą abejoti ieškovės ieškinio pagrįstumu.
3) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias papildomų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turtinių teisių arešto, taikymą, dėl ko formaliai patenkino ieškovės prašymą, ir neatlikęs būtinosios ginčo situacijos analizės, neatsižvelgė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – atsakovės turtinių teisių areštui, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė bankrutuojanti Lietuvos ir Vengrijos UAB „VIANRĖ“ prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės atskirajame skunde išdėstyti teiginiai apie ieškinio nepagrįstumą, apie įrodymų vertinimą laikytini atmestinais ir nenagrinėjamais laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje, t. y. minėtoje stadijoje nėra svarstomi ieškinio ar įrodymų pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės. Tuo tarpu teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsme ir todėl yra pagrįstos bei teisėtos, tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė teismo įpareigojimų ir iki šiol nėra pristačiusi vilkikų į antstolės nurodytą saugojimo aikštelę, kaip tai numatyta skundžiama nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas apeliantei (atsakovei) UAB „LETEL“ naudotis ieškovei bankrutuojančiai Lietuvos ir Vengrijos UAB „VIANRĖ“ nuosavybes teise priklausančiais vilkikais VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), įpareigojant apeliantę (atsakovę) UAB „LETEL“ šiuos vilkikus pristatyti į antstolio pasirinktą saugojimo aikštelę.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Pagal teismų praktiką, teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos išieškojimo ir turto grąžinimo iš neteisėto valdymo, kuriuo prašo iš atsakovės UAB „LETEL“ priteisti 24 451,05 Eur sumą už naudojimąsi ieškovės turtu; 6 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovę grąžinti vilkikus VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), teisėtam jų savininkui ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad atsakovė nustatyto nuomos mokesčio nemoka, į raginimus grąžinti neteisėtai naudojamą ieškovės turtą nereaguoja ir toliau gauna pajamas, naudodama ieškovės turtą – penkis vilkikus. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsakovės UAB „LETEL“ atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuotas atsakovei priklausantis kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, o neužtenkant (nesant) šio turto, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti, piniginės lėšos. Ieškovė kreipėsi į tesimą prašydama taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei UAB „LETEL“ naudotis ginčo transporto priemonėmis (vilkikais) ir įpareigoti atsakovę juos pristatyti į antstolio pasirinktą saugojimo aikštelę. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą tenkino.
Pažymėtina, jog ieškovė siekia, kad būtų grąžinta jai ginčo transporto priemonės (vilkikai), todėl ieškovei yra svarbu, jog ginčo nagrinėjimo metu būtų maksimaliai užtikrinta ginčo transporto priemonių (vilkikų) apsauga nuo jų vertės (išskyrus natūralų nusidėvėjimą) sumažėjimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad skolos už vilkikų nuomą susidarymo fakto apeliantė (atsakovė) neneigia, taip pat neginčija ir aplinkybės, kad ginčo vilkikai iki šiol yra pas ją (apeliantę), tačiau nesutinka su paskaičiuotu skolos dydžiu bei su aplinkybe, kad nurodytos transporto nuomos sutartys nėra sudarytos ir negalioja. Dėl nurodytų priežasčių apeliantė (atsakovė) mano, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, kadangi nėra visų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti ieškovės prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad, pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, ieškinys teoriškai negalėtų būti tenkinamas, ar kad ieškinio faktinis pagrindas niekaip nesusijęs su ieškinio reikalavimu ir (ar) kad ieškovė pasirinko neleistiną (neįmanomą įgyvendinti) galimai pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo tarpu atskirtajame skunde apeliantės nurodytos aplinkybės (dėl transporto nuomos teisinių santykių galiojimo/negaliojimo), kurias, anot jos, teismas turėjo vertinti, yra susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės ir negali būti teismo išsamiai analizuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus (prima facie) ieškinio reikalavimų įvertinimas, yra pagrįsta ir patvirtinta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad draudimu naudoti ginčo transporto priemones (vilkikus), jas eksploatuoti yra siekiama išvengti minėtų transporto priemonių būklės pablogėjimo, sugadinimo ar sunaikinimo, nes akivaizdu, jog eksploatuojant nurodytas transporto priemones (vilkikus), didėja jų nusidėvėjimas, dėl ko mažėja jų vertė, yra didelė tikimybė dėl eismo įvykių grėsmės. Netaikius minėtų draudimų ir teismui priėmus galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovei ir toliau naudojantis minėtomis transporto priemonėmis – vilkikais, iškyla reali grėsmė, kad ginčo turto vertė galimai žymiai sumažėtų. Taigi nagrinėjamu atveju, iškilus ginčui dėl turto iš neteisėto valdymo išreikalavimo, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neapimant atsakovės turtinių teisių arešto, pirmosios instancijos teismo taikyta papildoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas naudoti ginčo turtą – transporto priemones (vilkikus), susijusi su byloje pareikštu reikalavimu ir užtikrina galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, ji atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo suinteresuotų asmenų teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.