Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. I. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. gegužės 22 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui A. I. buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta. Atsakovui A. I. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo (siunčiant antrą kartą) apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, minėtas butas nuosavybės teisėmis nuo 1999 m. gegužės 27 d. priklausė L. I., tačiau pastaroji, remiantis Gyventojų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-28562-871/2013, konstatuota, jog Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro duomenimis notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios L. I. palikimą; paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą yra išduotas įpėdiniams: sūnui A. I. ir dukrai G. G.; pagal 2005 m. spalio 12 d. sudarytą Paveldėto turto pasidalijimo tarp įpėdinių sutartį butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko A. I.. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovas iki šiol nėra įregistravęs savo nuosavybės teisių į minėtą butą.

6. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą, tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau atsakovas faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovas už šildymą ir karštą vandenį minėtame bute tinkamai nemokėjo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., todėl susidarė 896,11 Eur skola.

7. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 896,11 Eur skola.

8. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 29,91 Eur (0,02 proc./d. norma) už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 29,91 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai; Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (926,02 Eur (896,11 Eur + 29,91 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas 21 Eur žyminis mokestis ir 2,55 Eur išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 23,55 Eur bylinėjimosi išlaidos.

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 896,11 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 11 ct) skolos, 29,91 Eur (dvidešimt devynis eurus 91 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (926,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 23,55 Eur (dvidešimt tris eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.