- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- AS-590-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00464-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų skyriaus Imuniteto valdybai, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų skyriaus Imuniteto valdybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyriaus viršininko (toliau – ir Policijos departamentas, atsakovas) 2023 m. liepos 28 d. raštą Nr. 5-S-17874 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos skundo turinio bei su skundu pateikto Rašto matyti, jog, pareiškėjos nuomone, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Panevėžio miesto ir rajono policijos pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą pagal pareiškėjos skundą, elgėsi netinkamai, neteisėtai ir formaliai, tuo pažeisdami tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas. Pareiškėja siekia, kad pareigūnai būtų patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Byloje skundžiamu Raštu atsakovas pareiškėją informavo, kad yra priimtas sprendimas pareigūnų atžvilgiu tarnybinio patikrinimo neatlikti.
Teismas pažymėjo, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba (dirbo), kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tos įstaigos diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad tarnautojo nubaudimas (nenubaudimas) už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti minėtą asmenį nubausti. Asmenys, nurodydami galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, jie pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016).
Teismas sprendė, kad skundžiamas Raštas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukuria, jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėja D. A. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius neginčijamus įrodymus ir atsisakė apginti pareiškėjos teises, numatytas BPK 168 straipsnyje bei kituose teisės aktuose ir įteisino pažeidimus.
Pareiškėja teigia, kad policija neatliko nei vieno procesinio veiksmo ir atsisako tai atlikti. Praėjo daugiau nei metai laiko, o joks sprendimas dar nėra priimtas. Pareiškėja nėra gavusi jokio nutarimo ar pranešimo dėl atlikto tyrimo pagal jos 2022 m. liepos 26 d. pareiškimą ROIK 0122000440825. Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas atsisako atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, numatytus BPK 168 straipsnyje, vilkina atlikti tokius veiksmus, atsisako pateikti atsakymą. Nepriimdami nutarimo pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį ir nepradėdami ikiteisminio tyrimo, nepersiųsdami teismui skundo, pareigūnai pažeidė BPK 64 straipsnio ir 218 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėja nurodo, kad skundžiamame Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl teismui atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, buvo pažeisti teisės aktai ir pareiškėjos teisės.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (adm. bylos Nr. AS-832-624/2013, Nr. eAS-517-520/2016, Nr. AS-98-602/2016 ir kt.) bei atsisakydamas priimti skundą nagrinėti pažeidė ABTĮ 5 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, sudarė teisinę prielaidą ikiteisminio tyrimo pareigūnams nevykdyti BPK, už kurių nevykdymą ar atsisakymą vykdyti pareigūnai nebus traukiami drausminėn atsakomybėn.
Teismas, nežinodamas skundo aplinkybių ir tai, kad policija atsisakė atlikti tyrimą, vykdyti teismų nutarimus administracinėse bylose, persiųsti skundą teismui, metus laiko atsisakė pareiškėją apklausti ir pripažinti nukentėjusiąja, nepriėmė jokio sprendimo, netinkamai pritaikė įstatymus ir teisės aktus. Teismo išvada, kad pareigūnų atsisakymas vykdyti įstatymus nesukelia jokių teisinių pasekmių yra neteisėtas, o nutartis nemotyvuota, nepagrįsta įstatymais, teismų praktika ir išaiškinimais, pažeidžia pareiškėjos teises, numatytas BPK straipsniuose.
Teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti skundą, taip pat pažeidė Konstitucijos 109 straipsnio 1 ir 3 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja siekia, jog pareigūnai būtų patraukti tarnybinėn atsakomybėn, o Raštu atsakovas pareiškėją informavo, kad yra priimtas sprendimas pareigūnų atžvilgiu tarnybinio patikrinimo neatlikti, sprendė, jog skundžiamas Raštas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukuria, jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti.
Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (adm. bylos Nr. AS-832-624/2013, Nr. eAS-517-520/2016, Nr. AS-98-602/2016 ir kt.), pažeidė ABTĮ 5 straipsnio, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsisakė apginti pareiškėjos teises. Be to, skundžiamame Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl atsisakius priimti skundą, buvo pažeistos pareiškėjos teisės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Taigi sprendžiant, ar skundžiamas aktas gali būti ginčo dalyku administraciniame teisme, būtina nustatyti, ar pareiškėjos ginčijamas Raštas gali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, ar atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, veikiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Policijos departamento 2023 m. liepos 28 d. raštą Nr. 5-S-17874 ir įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą. Policijos departamentas pareiškėjos skundžiamame Rašte nurodė, kad nenustatė Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmuose galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, todėl priimtas sprendimas tarnybinio patikrinimo neatlikti. Pažymėjo, kad sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (netaikymo) policijos darbuotojui yra neskundžiamas. Jeigu pareiškėja mano, kad policijos pareigūnų veiksmais pareiškėjai buvo padaryta žala, pažeistos jos teisės ar teisėti interesai, savo teises ar teisėtus interesus pareiškėja gali ginti teismine tvarka – policijos įstaigoje priimti sprendimai dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ar netaikymo tokios teisės neriboja.
Taigi iš skundžiamo Rašto turinio akivaizdu, kad Raštas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukuria, o tai, jog jame nurodyta apskundimo tvarka, nepatvirtina, kad Raštas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundžiamo Rašto turinį, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas Raštas pareiškėjai nesukuria jokių teisinių pasekmių, juo pareiškėja tik informuota, jog yra priimtas sprendimas pareigūnų atžvilgiu tarnybinio patikrinimo neatlikti. Tai, jog Rašte nurodyta apskundimo tvarka, nepatvirtina, kad Raštas laikytinas pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu, galinčiu būti atskiros administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016 ir kt.).
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Asmenys, nurodydami valstybės tarnautojų galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016 ir kt.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022).
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Raštą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti Policijos departamentą atlikti tarnybinį patikrinimą.
Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.
Pareiškėja taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo priimtas nutartis bylose.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose, kuriose buvo sprendžiami pareiškėjų skundų priėmimo klausimai ir skundus atsisakyta priimti, kadangi ginčijami raštai pareiškėjams nesukuria jokių teisinių pasekmių, be kita ko, būtent pareiškėjos nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas.
Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. A. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.