- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- I1-6650-776/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00218-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų administracinio teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 40 000,00 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų, patirtų per kalinimo laikotarpį nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2024 m. vasario 10 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Marijampolės pataisos namai, toliau – ir Marijampolės kalėjimas).
Pareiškėjas skunde (1 t. b. l. 1-5) nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime buvo neužtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas. Sriubos buvo verdamos tik vandenyje, košės buvo vandeningos, o daržovės naudojamos pašarinės. Ryte ir vakare nebuvo duodama margarino. Mėsos kiekis buvo sumažintas ir dažnai nededamas. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietos įstaigose laikomiems asmenims maitinimui skiriama – nedirbančiam asmeniui nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur ir ši suma nekito nuo 2007 metų, nors maisto produktai pabrango keleriopai. Neįmanoma patiekti trijų maisto davinių per dieną už 1,05 – 1,45 Eur, kurie atitiktų kiekio ir energetinės vertės kriterijus, todėl į patiekalus pilamas vanduo. Ko pasekoje pastoviai jautė alkį. Dėl netinkamo maitinimo jaučia savo svorio pokyčius, faktiškai iš jo liko tik skeletas. Maisto davinius tikrindavo komisijos, tačiau jų atvykimo dienos buvo žinomos iš anksto, todėl tikrinimo dienomis maisto daviniai atitikdavo normas. Dėl alkio buvo apsėstas maistu ir ji pastoviai kaupė. Dėl minėtų aplinkybių patyrė fizinį skausmą, pažeminimą ir kitus išgyvenimus, buvo daromas žalingas poveikis sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą (1 t. b. l. 28-34) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 9 d. buvo išvykęs iš Marijampolės kalėjimo. Nuteistųjų maitinimas Marijampolės kalėjime organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais. Marijampolės kalėjimas periodiškai, bent kartą per pusmetį, teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui, pataisos namuose maisto kokybę tikrina ir valstybinės institucijos. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas, atlikęs patikrinimus 2021 – 2023 metais, patikrinimų aktuose konstatavo, kad maitinimo pažeidimų nenustatyta, kaloringumas atitiko keliamus reikalavimus. Marijampolės kalėjimas yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „N“ (toliau – ir UAB „N“), kuri, teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis. Į Resocializacijos skyriaus psichologus, sveikatos priežiūros specialistus dėl neužtikrinto visaverčio maitinimo, dėl maisto davinių kiekio ir kokybės, jo paties svorio kritimo ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos, todėl prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2024 m. vasario 10 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 9 d. buvo išvykęs iš Marijampolės kalėjimo. Remiantis anksčiau aptarta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. birželio 6 d. ir nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2024 m. vasario 10 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime buvo neužtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalis (redakcija galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 10 dalis (redakcija galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, nurodant, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK redakcijos 92 straipsnio 10 dalis numato, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.
Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.), maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai). Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 punktas); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).
Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-990 (https://www.lrski.lt/documents/seimo-kontrolieriaus-iniciatyva-atlikto-tyrimo-del-teisinio reglamentavimo-susijusio-su-skiriamu-paros-maitinimo-islaidu-normomis-asmenims-laikomiems kardomojo-kalinimo-ir-laisves-atemimo-vietose/, toliau – ir Pažyma), kuri įvertinta Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-1123-816/2023, ir tokiam vertinimui pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023. Šioje pažymoje, be kita ko, teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomos. Pažymoje užfiksuota, kad įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas. Tai yra, ši pažyma patvirtina, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinių mitybos normų užtikrinimui.
Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su UAB „N“ 2019 m. birželio 14 d. sudarytos Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ pagrindu (1 t. b. l. 37-44; toliau – ir Maitinimo sutartis). Maitinimo sutarties 2 priede (1 t. b. l. 55) nurodomi Maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno nedirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,52 Eur, t. y. du kartus didesnė už teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintą maitinimo išlaidų normos vidurkį (1,05+1,45/2=1,25) ir ženkliai didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,45 Eur). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime, duomenų apie tai, kad pareiškėjas dirbo, byloje nėra, todėl jo maitinimui pagal Maitinimo sutarties 2 priedą buvo skiriama vidutiniškai 76,65 Eur mėnesiui. Taigi, faktiniai duomenys taip pat patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime, yra atitinkamai viršijamos.
Įvertinus bylos faktinius duomenis, pareiškėjo teiginiai, kad tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama pinigų suma nesikeitė, todėl jis negalėjo būti maitinamas pilnavertiškai, atmestini kaip nepagrįsti, nes nuteistieji nėra maitinami pagal Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas maitinimo normos, o jų maitinimas šias normas viršija, kartu užtikrinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatytas maisto energetinės vertės normas.
Pareiškėjo teigimu, jam tiekiamas maistas nebuvo visavertis, nes į jį dėl svorio pilama vandens, todėl jis ir pavalgęs jautė alkį.
Ginčo laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (galiojo iki 2024 m. liepos 13 d.) patvirtintus valgiaraščius (toliau – ir Valgiaraščiai). Valgiaraščiuose, be kita ko, nurodomi patiekalų pavadinimai, maisto produktų kiekiai (gramais). Valgiaraščio nedirbantiems asmenims 2 priede nurodoma Nedirbančių vyrų 31 dienos maisto davinio cheminė sudėtis (aktuali pareiškėjui), t. y. atitinkami kaloringumo, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiai.
Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 10 punktą valgiaraščiai iškabinami virtuvėje. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus (Taisyklių 16 punktas). Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energetinė vertė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kuriose konkreti paros maitinimo išlaidų norma nuteistajam nėra nustatyta, tačiau reglamentuojama, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 punktas); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 punktas).
Ginčo laikotarpiu maisto kokybės neplaninius patikrinimus, pagal vartotojų (pranešėjų) skundus (pateiktą informaciją), Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas. Esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nenustatyta. Dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, kurie nesiejami su nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytu nevisaverčiu, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimu (pvz. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros neatitikimai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Pralamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (2 t. b. l. 11-17)), Marijampolės kalėjimui buvo duoti atitinkami nurodymai bei atliekama jų vykdymo kontrolė. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės kalėjimo į bylą pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktai. Iš patikrinimo aktų turinio matyti, jog patikrinimai dėl maisto kokybės buvo atlikti iš anksto suplanavus, tačiau atlikti ir neplaniniai (netikėti) patikrinimai, todėl pareiškėjo argumentai, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jei patikrinimai būtų iš anksto iš anksto suderinti, tai jų metų apskritai jokių pažeidimų nebūtų nustatyta, o nagrinėjamu atveju yra priešingai – pažeidimai buvo nustatomi.
Be to, ginčo laikotarpiu, kiekvieną mėnesį (kartais dažniau) patikrinimus, kaip UAB „N“ laikosi Maitinimo sutarties sąlygų, atliko ir Marijampolės kalėjime sudaryta komisija (toliau – ir Komisija). Patikrinimų metu buvo tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Komisijos pasirašyti patikrinimo aktai (1 t. b. l. 78-200). Marijampolės kalėjimo 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. liepos 21 d. patikrinimo aktuose (1 t. b. l. 87-98) konstatuojama, jog dalis maisto lieka ir jis yra išmetamas, ypač, kai yra maitinami vegetarai ir veganai, kurie ne kiekvieną kartą ateina pagal savo pasirinktą maitinimą valgyti. Todėl konstatuojama, kad nuteistiesiems maisto porcijų buvo pagaminama pakankamai. Taip pat akivaizdu, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos.
Pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, t. y. Vidaus tvarkos taisyklių 43 punktą (galiojanti redakcija; analogiškas reglamentavimas buvo iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 21 punkte), paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų tokių kaip: vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejaus, margarino – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūralios arbatos, kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens – ne didesnėse nei 1 000 ml pakuotėse; prieskonių, sintetinių saldiklių; kečiupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainių, vaflių ir meduolių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę. Taigi asmenims, priklausantiems paprastajai grupei, ginčo laikotarpiu buvo sudarytos sąlygos įsigyti papildomai maisto prekių, jeigu jų netenkina Marijampolės kalėjime tiekiamas maitinimas.
Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasirašytame Marijampolės kalėjimo patikrinimo akte (1 t. b. l. 149-152) buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1065,90 g., turėjo būti 1120 g., dirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1394 g., turi būti 1470 g. Todėl konstatuojami neteisėti veiksmai organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio šiuo konkrečiai nustatytu atveju.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nustačius, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą, pripažįstama, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus nemalonius išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu, CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr. 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje irgi ne kartą nurodyta, kad pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (žr. 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017).
Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, todėl konstatuojamas tik pavienis tinkamo maitinimo pareiškėjui neužtikrinimo atvejis, kuris pažeidė jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologo 2024 m. vasario 19 d. pažymos (2 t. b. l. 35) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologinės pagalbos dėl netinkamo maitinimo į psichologus nesikreipė. Taip pat teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjas dėl pavienio tinkamo maitinimo neužtikrinimo būtų kreipęsis būtinosios medicininės pagalbos. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė ir gili, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo pažeista pareiškėjo R. M. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.