Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2024 m. vasario 10 d. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 9 d. buvo išvykęs iš Marijampolės kalėjimo. Remiantis anksčiau aptarta, teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2022 m. birželio 6 d. ir nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2024 m. vasario 10 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime buvo neužtikrintas visavertis, pakankamo kiekio ir energetinės vertės maitinimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalis (redakcija galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančias jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 10 dalis (redakcija galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, nurodant, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK redakcijos 92 straipsnio 10 dalis numato, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.

Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.), maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal (atitinkamai nurodyta, kiek turi sudaryti riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai). Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.). Minėtu įsakymu nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 punktas); šios išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti (2.3 punktas).

Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažyma Nr. 4D-2022/1-990 (https://www.lrski.lt/documents/seimo-kontrolieriaus-iniciatyva-atlikto-tyrimo-del-teisinio reglamentavimo-susijusio-su-skiriamu-paros-maitinimo-islaidu-normomis-asmenims-laikomiems kardomojo-kalinimo-ir-laisves-atemimo-vietose/, toliau – ir Pažyma), kuri įvertinta Regionų administracinio teismo 2023 m. sausio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-1123-816/2023, ir tokiam vertinimui pritarė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023. Šioje pažymoje, be kita ko, teisingumo ministrei buvo rekomenduota apsvarstyti galimybę nedelsiant pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ dalį, kuria reglamentuotos paros maitinimosi išlaidų normos, nes šis teisinis reglamentavimas neatitinka realios ekonominės situacijos, normos nebeturi jokios imperatyviai pripažįstamos vertės ir praktikoje nėra taikomos. Pažymoje užfiksuota, kad įvertinus tai, kad už nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo organizavimą atsakingos institucijos patvirtino, jog renkantis maitinimo tiekėją prioritetas yra teikiamas fiziologinių mitybos normų užtikrinimui ir nėra vadovaujamasi galiojančiomis teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 nustatytomis paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o nuteistųjų bei suimtųjų maitinimui skiriama suma yra ženkliai didesnė nei patvirtinta minėtame teisės akte, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus iniciatyva pradėtas tyrimas buvo nutrauktas. Tai yra, ši pažyma patvirtina, kad pareiškėjo nurodytos nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose yra viršijamos, prioritetą teikiant fiziologinių mitybos normų užtikrinimui.

Marijampolės kalėjime nuteistųjų maitinimo paslaugos užtikrinamos Marijampolės kalėjimo su UAB „N“ 2019 m. birželio 14 d. sudarytos Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ pagrindu (1 t. b. l. 37-44; toliau – ir Maitinimo sutartis). Maitinimo sutarties 2 priede (1 t. b. l. 55) nurodomi Maitinimo paslaugos įkainiai, pagal kuriuos vieno nedirbančio vyro paros maitinimo kaina yra 2,52 Eur, t. y. du kartus didesnė už teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintą maitinimo išlaidų normos vidurkį (1,05+1,45/2=1,25) ir ženkliai didesnė už minėtu įsakymu nustatytą maitinimo išlaidų normos maksimumą (1,45 Eur). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės kalėjime, duomenų apie tai, kad pareiškėjas dirbo, byloje nėra, todėl jo maitinimui pagal Maitinimo sutarties 2 priedą buvo skiriama vidutiniškai 76,65 Eur mėnesiui. Taigi, faktiniai duomenys taip pat patvirtina Pažymoje nustatytą aplinkybę, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimo išlaidų normos laisvės atėmimo vietos įstaigose, tarp jų ir Marijampolės kalėjime, yra atitinkamai viršijamos.

Įvertinus bylos faktinius duomenis, pareiškėjo teiginiai, kad tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama pinigų suma nesikeitė, todėl jis negalėjo būti maitinamas pilnavertiškai, atmestini kaip nepagrįsti, nes nuteistieji nėra maitinami pagal Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas maitinimo normos, o jų maitinimas šias normas viršija, kartu užtikrinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.) nustatytas maisto energetinės vertės normas.

Pareiškėjo teigimu, jam tiekiamas maistas nebuvo visavertis, nes į jį dėl svorio pilama vandens, todėl jis ir pavalgęs jautė alkį.

Ginčo laikotarpiu asmenys laisvės atėmimo vietose buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 (galiojo iki 2024 m. liepos 13 d.) patvirtintus valgiaraščius (toliau – ir Valgiaraščiai). Valgiaraščiuose, be kita ko, nurodomi patiekalų pavadinimai, maisto produktų kiekiai (gramais). Valgiaraščio nedirbantiems asmenims 2 priede nurodoma Nedirbančių vyrų 31 dienos maisto davinio cheminė sudėtis (aktuali pareiškėjui), t. y. atitinkami kaloringumo, baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiai.

Nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal Taisyklių 10 punktą valgiaraščiai iškabinami virtuvėje. Kalinimo įstaiga bent vieną kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus (Taisyklių 16 punktas). Taisyklių 3 priede patvirtinti patiekalų receptūros ir jų maistinė bei energetinė vertė.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtino Laisvės atėmimo vietų įstaigų vidaus tvarkos taisykles (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kuriose konkreti paros maitinimo išlaidų norma nuteistajam nėra nustatyta, tačiau reglamentuojama, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga (311 punktas); suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 punktas).

Ginčo laikotarpiu maisto kokybės neplaninius patikrinimus, pagal vartotojų (pranešėjų) skundus (pateiktą informaciją), Marijampolės kalėjimo valgykloje atliko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas. Esminių tiekiamo maisto kokybės pažeidimų nenustatyta. Dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, kurie nesiejami su nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodytu nevisaverčiu, nepakankamo kiekio ir nepakankamos energetinės vertės maitinimu (pvz. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros neatitikimai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Pralamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (2 t. b. l. 11-17)), Marijampolės kalėjimui buvo duoti atitinkami nurodymai bei atliekama jų vykdymo kontrolė. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės kalėjimo į bylą pateikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento patikrinimo aktai. Iš patikrinimo aktų turinio matyti, jog patikrinimai dėl maisto kokybės buvo atlikti iš anksto suplanavus, tačiau atlikti ir neplaniniai (netikėti) patikrinimai, todėl pareiškėjo argumentai, kad tikrinimai buvo neveiksmingi, nes iš anksto suderinti, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jei patikrinimai būtų iš anksto iš anksto suderinti, tai jų metų apskritai jokių pažeidimų nebūtų nustatyta, o nagrinėjamu atveju yra priešingai – pažeidimai buvo nustatomi.

Be to, ginčo laikotarpiu, kiekvieną mėnesį (kartais dažniau) patikrinimus, kaip UAB „N“ laikosi Maitinimo sutarties sąlygų, atliko ir Marijampolės kalėjime sudaryta komisija (toliau – ir Komisija). Patikrinimų metu buvo tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti Komisijos pasirašyti patikrinimo aktai (1 t. b. l. 78-200). Marijampolės kalėjimo 2022 m. gegužės 31 d., 2022 m. birželio 30 d., 2022 m. liepos 21 d. patikrinimo aktuose (1 t. b. l. 87-98) konstatuojama, jog dalis maisto lieka ir jis yra išmetamas, ypač, kai yra maitinami vegetarai ir veganai, kurie ne kiekvieną kartą ateina pagal savo pasirinktą maitinimą valgyti. Todėl konstatuojama, kad nuteistiesiems maisto porcijų buvo pagaminama pakankamai. Taip pat akivaizdu, kad Marijampolės kalėjimas sistemingai domėjosi nuteistųjų maitinimu, ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų užtikrinti, kad nuteistiesiems teikiamos maitinimo paslaugos būtų kokybiškos.

Pagal ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, t. y. Vidaus tvarkos taisyklių 43 punktą (galiojanti redakcija; analogiškas reglamentavimas buvo iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos 21 punkte), paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų tokių kaip: vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų) – ne daugiau kaip 2 kg; duonos gaminių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; pieno produktų (išskyrus saldintą sutirštintą pieną) – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių (žuvies) – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, riešutų – ne daugiau kaip 500 g pakuotėse; aliejaus, margarino – ne didesnėse nei 500 ml/g pakuotėse; natūralios arbatos, kavos, kakavos – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse; sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens – ne didesnėse nei 1 000 ml pakuotėse; prieskonių, sintetinių saldiklių; kečiupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų – ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse; sausainių, vaflių ir meduolių – ne didesnėse nei 500 g pakuotėse ir ne daugiau kaip po vieną pakuotę. Taigi asmenims, priklausantiems paprastajai grupei, ginčo laikotarpiu buvo sudarytos sąlygos įsigyti papildomai maisto prekių, jeigu jų netenkina Marijampolės kalėjime tiekiamas maitinimas.

Pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasirašytame Marijampolės kalėjimo patikrinimo akte (1 t. b. l. 149-152) buvo konstatuoti nustatyti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybės trūkumai, t. y. neatitikimai valgiaraštyje nustatyto svorio ir maistinės vertės: nedirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1065,90 g., turėjo būti 1120 g., dirbančio vyro viso maisto davinio svoris nustatytas 1394 g., turi būti 1470 g. Todėl konstatuojami neteisėti veiksmai organizuojant nuteistųjų (tarp jų pareiškėjo) maitinimą dėl netinkamo maisto davinio svorio šiuo konkrečiai nustatytu atveju.