Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui T. D., atsakovei J. D., jos atstovui advokatui A. Č., jos atstovui pagal įgaliojimą A. D., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. D., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R., dėl turtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės J. D. ieškovei 11453,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, 939,78 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinyje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad 2012-11-20* kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Gaisro metu apdegė D. R. priklausančios gyvenamojo namo dalies stogo konstrukcijos, gesinant gaisrą sulietos gyvenamojo namo patalpos. Laikotarpyje nuo 2012-01-19 iki 2013-01-18 D. R. priklausanti gyvenamojo namo dalis bei jame esantis namų turtas ieškovės buvo apdrausti Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02) (toliau – Taisyklės). Pagal lokalinėje sąmatoje pateiktus duomenis iš „Sistela“ programos, sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 39545,00 Lt. Lokalinė sąmata sudaryta ir žala paskaičiuota naudojantis LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta „Sistela“ programa sąmatoms sudaryti. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal LR Aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Vadovaujantis Būsto draudimo sutartimi, Turto sunaikinimo sugadinimo aktu, Turto sunaikinimo sugadinimo akto priedu „Pastatų nuostolio aprašymas“, Turto sunaikinimo sugadinimo akto priedu „Namų turto nuostolio aprašymas“, Lokaline sąmata ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo draudėjai 11453,02 Eur (39545,00 Lt) dydžio draudimo išmoką. Gaisro židinys buvo atsakovei J. D. gyvenamojo namo mūrinio priestato palėpėje ties dūmtraukiu. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai nustatė, kad gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Šis faktas teikia pagrindo išvadai, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą. 2013-08-19 pretenzija ieškovė ragino atsakovę per 18 dienų sumokėti dėl gaisro atsiradusią žalą 11453,02 Eur (39545,00 Lt). Turtinė žala iki šiol neatlyginta. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 11453,02 Eur (39545,00 Lt) žalą, nes: nesugebėdama naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); dėl atsakovei priklausančio dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų kilęs gaisras sugadino D. R. priklausantį turtą, t. y. atsirado žala; žala yra tiesioginis atsakovės nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, nevykdymo rezultatas. Iš atsakovės taip pat turėtų būti priteista ieškovei 939,78 Eur (3244,86 Lt) (11453,02 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*599 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-09-06) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Be to iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas T. D. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad sąmatoje nurodyta – kokia kaina reikalinga, kad patalpos būtų atstatytos iki tos būklės, kokios jos buvo prieš gaisrą. Draudėjas šiuo atveju pasirinko, kad patalpas pats atstatys, tai draudikas atlygino tik tiesioginius turto atstatymo kaštus. Sąmatoje remonto kaina nurodyta įvertinus nusidėvėjimą. Draudimo išmoka išmokėta 100 proc. Taip pat paaiškino, kad atsakovė nedalyvavo turto sugadinimo akto surašyme, nes tokios pareigos ją kviesti dalyvauti, draudikas neturi. Aktas atsirado iš draudimo sutarties, todėl draudikas turi pareigą prieš klientą, o ne prieš kitą bendraturtę, kuri nėra sutarties šalis, o atsakovė ir nepareiškė noro. Susisiekti su atsakove nebuvo bandoma jokiais kanalais.

Atsakovė J. D. savo atsiliepimu su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko visiškai ir nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiradusios žalos dydį grindžia nukentėjusiajai pastato savininkei D. R. išmokėta draudimo išmokos 11453,02 Eur (39454,00 Lt) suma, kuri buvo apskaičiuota pagal lokalinėje sąmatoje pateiktus duomenis iš „Sistela“ programos. Atkreipia dėmesį, kad atsakingiems asmenims fiksuojant padarytos žalos faktą, ji nebuvo kviesta, o turto sunaikinimo aktas bei priedas nebuvo patvirtinti jos parašu, todėl minėtas dokumentas sudarytas ieškovės atstovo J. J., vertintinas kaip projektas, o ne faktinių nuostolių, atsiradusių dėl kilusio gaisro, atsiradimo įrodymas. Lokalinė sąmata peržiūrėta ir patvirtinta žalų eksperto J. J. 2011-11-27. Nesutikdama su fotonuotraukose, turto sunaikinimo akto priede ir lokalinėje sąmatoje nurodytomis patalpų, priklausančių D. R., sugadinimo apimtimi, pažymi, kad dėl gaisro aprūko nedidelė dalis stogo konstrukcijų, sudegė palėpės medinė pertvara, skirianti nukentėjusios ir jos namų valdas, buvo sulieta patalpos 1-6 pertvarinė siena. Patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-7, 1-8 nenukentėjo, todėl lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai nebuvo būtini. Lokalinės sąmatos nesutapimas su faktinėmis aplinkybėmis pažymi tai, kad nuotraukose po įvykio matosi mūrinio priestato su patalpomis 1-1, 1-2 stogas nenukentėjęs, tuo tarpu lokalinėje sąmatoje skyriuose 103 ir 104 „mūrinio priestato stogo atstatymo darbai ir 104 mūrinio priestato stogo ardymo darbai“ įkainoti sumai viršijančiai 6000 Lt. Lokalinės sąmatos skyriuje 105 priskaičiuotas 51,6 m² grindų ir sienų paviršių valymas nuo suodžiaus įkainotas 484,00 Lt, tuo tarpu sąmatoje nurodyta, kad tos pačios patalpos sienos dažytos. Patalpose 1-7 grindys neįtrauktos į sąrašą, tuo tarpu lokalinėje sąmatoje nurodytas grindjuosčių pakeitimas, valymas. Be kita ko mano, kad ieškovės atstovai nevertino sugadinimo laipsnio, galimybių panaudoti esamas medžiagas. Atsižvelgiant, kad lokalinėje sąmatoje paskaičiuotos išlaidos negali būti realiai ir protingai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, mano, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apskaičiuotų išlaidų remontui dėl gaisro pagrįstumą. Be to, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, bendra turto – gyvenamo namo, esančio Žemaitės g. 3, Kaišiadorys, vertė yra 21100,00 Eur, taigi nukentėjusiajai priklausančio ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 10550,00 Eur. Įvertinus turto kainą, ieškovės apskaičiuoti turto atkūrimo kaštai (39545,00 Lt) yra neprotingai dideli ir viršija visą gyvenamo namo rinkos vertę iki įvykio, galimai draudimo kompanijai neįvertinus ir/ar netinkamai nustačius remontuotino turto apimtis ir nusidėvėjimą, todėl turto atkūrimo kaštai buvo suskaičiuoti neteisingai ir neatitiko sugadinimo metu buvusios objekto fizinės būklės. Ieškovės patirta žala – savavališkai išmokėta piniginė kompensacija nukentėjusiajai neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl nepagrįstai didelę kompensaciją išmokėjusi draudimo kompanija dėl kurios veiksmų nukentėjusioji nepagrįstai praturtėjo, turi prisiimti atsakomybę už savo elgesį, o ne reikšti atgręžtinį reikalavimą. Taip pat nurodė, kad iš ieškovės išdėstytos pozicijos nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus ji atliko. Ieškovė iš esmės remiasi vienu argumentu – VPK Kaišiadorių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai nustatė, kad gaisras kilo dėl dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Kas vertintina kritiškai, kadangi Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akto dėl kilusio gaisro Nr. 136, 8 punkte pabrėžta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis dūmtraukio įrengimo eksploatavimo taisyklių pažeidimas, tačiau nesant nustačius tikslios gaisro kilimo priežasties, ir tik darant prielaidas dėl gaisrą galimai sąlygojusių veiksnių, ieškovė ne tik nenurodė konkretaus teisinio pagrindo dėl dūmtraukio įrengimo eksploatavimo netinkamumo, bet ir nenustatinėjo jos kaltės. Ji prašyme Kauno apygardos prokuroro Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiam prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad gaisras kilo 2012-11-07 apie 3 val. nakties dėl nežinomų priežasčių, kadangi ji išvakarėse krosnį kūrė tik 7 val. vakaro ir tik viena prakura, taip pat pažymėjo, kad krosnį kūrė kas antrą, trečią dieną. Pareigūnai po jos ir ieškovės apklausų, ikiteisminį tyrimą nutraukė. 2013-09-05 ji su skundu kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo šioje byloje, kadangi nebuvo ištirtos visos aplinkybės siekiant nustatyti kaltus dėl gaisro kilimo asmenis. Kaip paaiškėjo 2012-11-07 kaimynystėje švenčiantys asmenys leido fejerverkus, kurie neabejotinai galėjo sąlygoti pagrindinę gaisro priežastį. Dėl nesuprantamų priežasčių jai kreipusis dėl gaisro kilimo priežasties nustatymo į prokuratūrą, nebuvo skirta ir atlikta Teismo techninė gaisrų ekspertizė, o dėl aplaidaus ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo nebuvo užfiksuotos svarbios įvykio aplinkybės neabejotinai turinčios įtakos, sprendžiant atsakomybės klausimą. Tai, kad gaisras negalėjo kilti nuo dūmtraukio, pažymi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos komisijos išvada. Komisijai dalyvaujant jai priklausančiose patalpose buvo užkurtas pečius, tačiau iš kamino šonų, kur buvo nurodoma gaisro kilimo vieta, dūmai nepasirodė; komisija įvertino, kad kaminas tvarkingas. Mano, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų leidžiamų fejerverkų force majeure, už kuriuos ji nėra atsakinga ir nepriklausė nuo jos elgesio, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 str. 1, 4 d. ir atleisti ją nuo civilinės atsakomybės dėl trečiojo asmens veiksmų.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. D. ir jos atstovas advokatas A. Č. prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad niekas į gaisro padarinių apžiūrą jos nekvietė, nors ji kiekvieną dieną atvažiuodavo kūrenti namus, nes visur buvo vanduo, kūrendavo visą dieną. Gaisras įvyko 2012-11-07 03:30 val. – ji išgirdo kažką spragsint, bet kaimynė D. R. nedavė jai jokios žinios, kad gaisras. Jie išbėgo iš namų kaip „stovi“. Gaisro iš karto neišėjo užgesinti, nes visa mediena, skirta stogo keitimui buvo užkelta ant aukšto. Kadangi ant aukšto buvo pertvara, tai 3-4 metrai grebėstų ir gegnės vienoje pusėje pas kaimynus apdegė ir daugiau nieko. Ją po gaisro sūnus išvežė į ligoninę. Antrą ar trečią dieną po gaisro, ji su vyru atvažiavo į namus, mašinoje buvo, kai pamatė, kad pas R. žmonės kažkokie atvažiavę, R. R. vaikšto su kažkokia moterimi su aplanku. Dar nustebo, kad po gaisro tik, o jie jau svečių turi. R. R. išėjo į gatvę, vaikščiojo prie verandos, įėjo į verandą, bet jos niekas nepakvietė, nieko nepasakė. D. R. sakydavo, kad jai paskutinį kailį nuims, ji nesuprasdavo, dėl ko. Po 9 mėnesių gavo dokumentus, kad turi sumokėti 399545,00 Lt. Tada ir suprato apie ką kaimynė kalbėjo. Dokumentai atėjo iš draudimo apmokėjimui, kai kaimynas jau pakeitė sienas, stogą. Pinigų nemokėjo. Prisiminė, kad buvo atvejis, kai kalbėjo su kaimynu po gaisro, tai R. R. sūnus pasakė, kad čiužinys džiūsta ir nieko, o kaimynas pasakė, kad ten vos keli lašai. Girdėjo, kad kaimynė gyrėsi, kad prieš draudimui atvažiuojant, ji pati kibirą vandens ant sofos supylė. Taip pat girdėjusi, kad kaimynė sakė, kad remonto nereikėjo daryti, o tik reikėjo pavalyti. Nebuvo informuota, kad bus atliekama apdrausto pastato apžiūra draudimo atstovų. Kuomet buvo vykdoma apžiūra kieme pastato, matė ne vieną žmogų. Nežino, kas ten buvo per žmonės, gal giminės, jų nepažinojo. Jos niekas nepakvietė, o pati į svetimą kiemą neėjo. Jie tarpusavyje nebendravo, tik sveikindavosi, todėl apie gaisro padarinius su kaimynais nekalbėjo. Namo dalis yra jos palikimas. Po gaisro 2 mėn. gyveno pas vaiką, bet kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro būdavo name, kūreno, todėl ją rasti galėjo namie. Kaimynas apkalė sienas ir stogą, samdėsi žmones. Būtų sutikusi apmokėti už vienos pusės stogą, apie 2000 Lt.

Teismo posėdžio metu atsakovės J. D. atstovas advokatas A. Č. papildomai nurodė, kad atsakovės veiksmuose nėra užfiksuotas neteisėtų veiksmų faktas. Nepaisant nutrauktų ikiteisminių tyrimų, medžiagoje nepaneigta galimybė atsitiktinio gaisro kilimo priežasties, nes nepaneigta pašalinio gaisro sukėlėjo galimybė. Mano, kad tokia didelė draudimo suma negalėjo susidaryti, tai patvirtina ir atsakovės susirašinėjimas su ieškove dėl pretenzijos.

Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės J. D. atstovas pagal įstatymą A. D. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaikė atsakovės J. D. ir jos atstovo advokato A. Č. nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad sprendžiant iš to kaip yra parašyta turto sunaikinimo (sugadinimo) akte – nurodyta, kad yra aprūkę, bet daromas kapitalinis remontas, o ne nuvaloma, rodo, kad sąmatoje yra daug neaiškių dalykų, lyginant su sąmata, trūksta nuotraukų, ką R. išremontavo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R., kuris 2015-11-23 mirus trečiajam asmeniui D. R., perėmė D. R. teises (2016-04-22 jam išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. 3-1702) ir buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsiliepimo nepateikė, apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė J. D. nėra jam giminaitė. Iki gaisro santykiai buvo kaimyniški. Aptariamo namo dalį pirko jo tėvai 1961 m., kitą namo dalį atsakovė paveldėjo iš savo motinos brolio apie 1980 m. Gaisras įvyko 2012-11-07 paryčiais, ekspertas atvažiavo 2012-11-08. Draudėjui atvykus daryti vertinimą, D. namuose nebuvo. Kad atvažiuos draudikai nustatinėti žalą, jam buvo pranešta skambučiu. Po skambučio matė J. D., bet nepamena, ar jai sakė apie būsimą žalos skaičiavimą, nors galimybę pranešti turėjo. D. name gyvena pastoviai, bet ekspertas nepasakė, kad į apžiūrą reikia bendrasavininką kviestis. K. D. nebuvo pakviesta į žalos apžiūra, nežino. Nepamena kada po gaisro matė J. D., nes ją, prašvitus rytui po gaisro, sūnus V. išsivežė į savo namus. Į jų kambarius niekas nepateko, o fotografuojant namo išorę, jis vaikščiojo kartu su ekspertu. Pinigai iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo pervesti jam, nes mama neturėjo banke sąskaitos. Namas yra atstatytas. Remontą darė patys draudimo lėšomis. Kai kuriuos čekius, kai pirko medžiagas turi. Remontavo privatūs asmenys, dirbantys pagal patentą, bet dokumentų neturi. Remonto išlaidas kruopščiai rašė. Remontavo stogą, pirko „Divendoje“ – stogo dangą, skardą, šiferį; medieną pirko pas žmogų, lauko dailylentes, vatą šildymui, plėvelę, varžtus, dažus. Pakeitė name lubų apšildymą į vatą. Gaisro metu tapetai buvo sulieti, dabar keičiami, nes laukė kol baigsis teismai. Laminato nekeitė, baldų nekeitė, nors sugadinta. Elektros instaliacija sugadinta, nes bėgo vanduo. Elektros instaliacija nekeista. Grindų buvo aplieta daug, vandens buvo ir po lova, nes ir lova visa buvo sulieta. Laminatą pakeitė viename kambaryje, bet konkrečiai sumos nepamena. Dauguma remonto darbų pats darė. Šviestuvą pakeitė vieną, kitus išsivalė. Prieš valant spinteles reikėjo nusikabinti, kad nusivalyti. Lubų nekeitė, sienas dažė. Po gaisro sienas apšiltino, iki to laiko apšiltinimo nebuvo. Tai padarė už draudimo pinigus. Remontas galutinai baigtas. Negali pateikti rašytinių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, kiek išleido lėšų namo remontui. Jokio čekio neišsaugojo. Gaisro padariniams pašalinti ir namo remontui išleido tiek, kiek draudimas davė, sumos tiksliai nepamena. Draudimas pinigus jam pervedė į sąskaitą ir jis darė kaip norėjo. Namo vertė pagal senuosius dokumentus nedidelė, bet buvo daryti perskaičiavimai, bet tiksliai nežino. Didžiausiems sudegusiems lentgaliams išvežti buvo duota iš darbo mašina. Pastolius statė, juos davė pažįstami žmonės už dyką. Iš lokalinės sąmatos visko darė po truputį – kosmetinį darbą pasidarė, nepamena ar viską darė. Sąmatos neskaitė, nesupranta. Darė viską su stogu. Dirbo ne pagal sąmatą. Grindis pasikeitė viso namo, duris persidažė, laidų nekeitė, šviestuvus keitė, tapetus keitė. Neįleido kaimynų po remonto į namus, nes jiems iš pradžių buvo neįdomu, tai kodėl turėjo įleisti po 4 metų.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad gaisras kilo gyvenamajame name nakties metu. Namas priklauso dviem bendraturčiam, o gaisras kilo vienoje dalyje ir išsiplėtė pastoge į kito bendraturčio dalį. Gaisro židinys buvo J. D. dalyje. Aktą surašė betarpiškai gaisro vietoje. Kitos savininkės patalpos buvo termiškai paveiktos, t. y. aprūkę ir šiek tiek apanglėjusios stogo konstrukcijos, o pirmo aukšto patalpos buvo tik sulietos. Nuotraukos darytos betarpiškai po gaisro. Gaisro kilimo priežastis pirminė, kas reiškia, kad ji yra labiausiai tikėtina. Sugadinimo akte nurodyti visi apgadinimai. Matė, kad buvo padėti keli indai, toje pusėje kur arčiau bendros sienos, perdanga persisunkė kažkiek, bet nebuvo labai šlapia. D. R. kambaryje buvo daugiausiai sulieta lubos, sienos. Buvo nudegusi daugiausiai atsakovės stogo dalis. Gesinama buvo daugiausiai ten, kur degė labiausiai. Gaisro priežastis labiausiai tikėtina dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Dažniausiai tai būna neišlaikyti atstumai nuo dūmtraukio sienelės iki degių konstrukcijų. Dūmtraukis gali perkaisti ir nuo to medinės konstrukcijos užsidegti.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini)esančioje įmonėje staliumi. Buvo 2012-11-08 pirmą dieną po gaisro (duomenys neskelbtini) su D. V.. Buvo sudegęs priestato stogas, nepilnai namo stogas, o kitos dalies tik kraštas. A. D. pusę, visas namas buvo supiltas vandeniu. Jį kvietė atsakovės sūnus, kad padaryti laikiną tvarką, nes buvo žiema. Namas atrodė baisiai, sudegusi palėpė, o namo stogas ne pilnai. Reikėjo keisti stogo pusę, kur priklausė Dzeventlauskams. Raulušonių pusėje nereikėjo keisti stogo, tik vienoje pusėje. Už pertvaros Raulušonių pusėje buvo pirma gegnė apdegusi, o visa kita ne, o koks buvo skardos stovis, nežino. Šiferis nebuvo Raulušonių pusėje apdegęs. Dabartinė namo būklė kaip naujas namas, daugiausiai atnaujinta Raulušonių pusė. Stogo nekeitė, tik apie 15-20 metrų skardos apkalė, pinigų neėmė. Stogo danga buvo skarda, o dabar šiferis.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. Z. parodė, kad jis yra draudimo žalų ekspertas, jo darbas yra atvykti ir fiksuoti faktines aplinkybes po įvykio. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad gaisras buvo draudžiamasis įvykis. Atvykus į įvykio vietą buvo apžiūrėtos patalpos, išorė ir surašytas apžiūros aktas, padarytos foto fiksacinės nuotraukos, kad būtų galima įvertinti padarytą žalą. Viskas buvo atlikta pagal ieškovės procedūras, toliau perduota informacija ekspertams, kad sudaryti sąmatą bei atlyginti nuostolius. 2012-11-08 užfiksuotos faktinės aplinkybės ir jis pats darė įvykio vietos nuotraukas. Sąmata buvo daroma ir nustatyti būsimieji remonto darbai pagal tas nuotraukas. Nors trečiojo asmens namuose buvo sugadintas 1 kvadratas grindų, tačiau keičiasi visa plokštuma, nes vieno kvadrato nepakeisi. Tai pat kadangi visame kambaryje tapetai yra vienodi, tai suliejus dalį tapetų, technologiškai keičiasi visos patalpos tapetai. Daug nuotraukų parodo susikaupusius suodžius nuo dūmų. Ne visose nuotraukose fiksuoti vien defektai, nuotraukos yra ir bendrinės. Visose nuotraukose fiksuotos D. R. vidinės namo stogo konstrukcijos. Pašiltinimas buvo perdangoje tarp pirmo aukšto ir pastogėje, ne ant stogo, jis visas ne tik kad surūkęs, bet ir sulietas. Medinės perdangos atstatymas tikėtina dar planuojamas atlikti, todėl įtrauktas į sąmatą. Nuostoliai buvo atlyginti pagal sąmatą, remiantis vidutiniais rinkos įkainiais ir nebuvo įskaičiuoti nei PVM mokesčiai nei kiti. Planas namo galėjo skirtis apžiūros metu nuo dabartinio. Matė kitą planą, nes apžiūros metu veranda buvo perskirta. Šviestuvai buvo paveikti suodžių su vandeniu, todėl metalas buvo visiškai paveiktas ir jie ateityje galimai paruduos. Sudegus bendrasavininkų turtui, važiuojama pas klientą, o bendrasavininko duomenų neturima, tiesiog važiuojama į įvykio vietą. J. D. nebuvo kviečiama nei apžiūrint įvykio vietą, nei sudarant sąmatą, nes tokia praktika. Apie atvykimą informuojamas klientas, o bendrasavininkui nepranešama, nes neturima duomenų. Kito asmens valdose nebuvo, todėl J. D. namo vidaus nuotraukų padaryti negalėjo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Teismas negali keisti ieškinyje (priešieškinėje) nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos CPK 49 str.), todėl pats ieškovas turi pasirinkti savo teisių gynimo būdą.

Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 259 str.). Taigi, asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis, priklausanti D. R. nuosavybės teise, laikotarpiu nuo 2012-01-19 iki 2013-01-18 buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Kita ½ dalis namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. D.. VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad bendra turto – gyvenamojo namo, esančio Žemaitės g. 3, Kaišiadorys, vertė yra 21100,00 Eur. 2012-11-07 Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akte dėl kilusio gaisro Nr. 136 nustatyta, kad 2012-11-07 gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu nudegė gyvenamojo namo dalies, priklausančios J. D. stogas, išdegė palėpė ir joje buvę daiktai, gesinant gaisrą, vandeniu sulietos namo gyvenamosios patalpos, apdegė gyvenamojo namo dalies, priklausančios D. R. stogo konstrukcijos, gesinant gaisrą sulietos gyvenamosios patalpos. Nurodyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Taip pat aptariame akte atsakovės J. D. nurodyta, jog nuo ko kilo gaisras ji nežino, krosnį kūreno vakare apie 7 val. vakaro. 2012-11-08 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus D. V. Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodyta, kad 2012-11-07 neatidėliotinos informacijos patikrinimo dėl gaisro, kilusio gyvenamajame name Žemaitės g. 3, metu be kita ko nustatyta, kad gaisro židinio zona gyvenamojo namo mūrinio priestato (priklausančio J. D.) palėpėje ties dūmtraukiu, ten matosi gaisro židiniui būdingi požymiai, labiausiai apdegę medinės konstrukcijos, apdegusios medinės lentelės sudėtos šalia dūmtraukio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Gaisro metu nudegė gyvenamojo namo dalies priklausančios J. D. stogas, išdegė palėpė ir joje buvę daiktai, gesinant gaisrą vandeniu sulietos namo gyvenamosios patalpos. Gaisro metu apdegė gyvenamojo namo dalies, priklausančios D. R. stogo konstrukcijos, gesinant gaisrą sulietos namo gyvenamosios patalpos. P. T. pranešimo esanti Gaisro schema, vizualiai patvirtina pranešime išdėstytus faktus dėl gaisro kilimo vietos. Atsakovės paaiškinime Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui, esančiam byloje, nurodyta, kad 2012-11-07 apie 03.30 val. kilo gaisras gyvenamajame name. Gaisro metu miegojo, išgirdo spragsėjimą, išbėgusi į lauką pamatė liepsnojantį priestato stogą. Labiausiai degė stogo dalis per vidurį. Dėl ko kilo gaisras, nežino. Pretenzijų dėl gaisro neturi ir ikiteisminio proceso nepageidauja. 2012-11-07 D. R. Paaiškinime Kaišiadorių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui nurodyta, kad 2012-11-07 apie 03.27 val. išgirdo pokšėjimą ir per langą pamatė liepsną, degė kaimynų stogas, dengtas šiferiu, atvira liepsna. Intensyviausias degimas buvo ties kaimynų dūmtraukiu. Nuo ko kilo gaisras, nežino. Gaisro metu apdegė jiems priklausančios stogo konstrukcijos, gesinant gaisrą, sulietos jų gyvenamosios patalpos. Dėl tyčinio padegimo pretenzijų niekam nereiškė, ikiteisminio tyrimo pradėti nepageidavo. Byloje esantis atsakovės J. D. 2012-11-14 pareiškimas patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštąjį skyrių dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. pradėjimo. Pareiškime atsakovė be duomenų apie gaisro faktą, nurodė, kad užgesinę gaisrą, ugniagesiai apžiūrėję namus nustatė, kad nuo elektros gaisras negalėjo kilti, kaminas nekiauras, todėl jai neaišku nuo ko galėjo kilti gaisras. Kūreno apie 7 val. tik viena prakura, nes buvo su sveikata blogai, kaminas negalėjo įkaisti. Kūrena kas antrą trečią dieną, vėlai niekada nekūrena. Prašė ištirti gaisro priežastis, nes gal padegimas, gal netyčia kokia petarda, gal iš kaimyno kamino kibirkštis, jie vėlai kūrena. 2012-11-22 apklausta kaip liudytoja (Liudytojo apklausos protokolas) atsakovė paaiškino, kad gaisras kilo jos gyvenamojo namo dalyje, jo metu nudegė gyvenamojo namo dalies stogas, išdegė palėpė ir joje buvę daiktai. Taip pat nurodė, kad į įvykio vietą atvykę gaisrininkai jai paaiškino, kad gaisras nuo elektros kilti negalėjo, bet galėjo nuo kamino. Atvykusi į policiją sužinojo gaisro kilimo priežastį – dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Be to, atsakovė nurodė, kad gaisro metu apdegė ir gyvenamojo namo dalies, priklausančios D. R. stogo konstrukcijos, bet kad tą vakarą kaimynė kūrentų pečių, nematė. Nurodydama, kad netiki, jog gaisras kilo dėl dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, paaiškino, jog pečių kūreno 2012-11-06 iki 19.30 val. vakaro, ant stogo ar namo kieme jokie darbai su elektra ar ugnimi nebuvo vykdomi, namo kaminas valytas seniai, maždaug prieš 2-3 metus, gal daugiau; remontuotas ar tvarkytas jis taip pat seniai, nes norėjo į kaminą statyti skardinį dėklą. Iš 2012-12-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Pranešimo dėl įvykio tyrimo aišku, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal atsakovės pareiškimą buvo nutrauktas, jo metu buvo nustatyta, kad gaisro kilimo priežastis yra dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo mūrinio priestato (priklausančio J. D.) palėpėje ties dūmtraukiu. Kadangi D. R. priklausanti namo dalis gaisro metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimu, ką patvirtina byloje esantis 2011-12-10 Būsto draudimo liudijimas, 2012-11-08 surašytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akto, esančio byloje, matyti, kad jis surašytas dalyvaujant R. R. ir D. R., nurodyta, kad 2012-11-07 gaisro metu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sugadintos/sunaikintos pastato patalpos 1A1m, 3a²P, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5. Kaip numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo nurodyta kitos namo dalies savininkė J. D.. Įvykio aprašyme išdėstyta, jog draudėjos sūnaus teigimu 2012-11-07 apie 3.30 val. nakties išgirdo garsus lauke, atsikėlęs pajuto degėsių kvapą ir pro langą pamatė atviras liepsnas. Buvo skubiai kviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir gelbėjamas turtas. Pirminiais duomenimis gaisro šaltinis buvo kaimynų patalpose – nuo kaimynų dūmtraukio. Kaimynė J. D. yra namo 1A1m2 savininkė. Gesinant gaisrą buvo sulietos patalpos. Apžiūros metu matomas galimas gaisro židinys namo 1A1m priestate ties dūmtraukiu. Matoma sulieta vidaus apdaila, aprūkusios lubos ir sienos. Išdegusi pastogė, paveikta stogo danga, apdegusios stogo konstrukcijos. Dėl namų turto pretenzijos nereiškiamos, sulieta patalynė, lovos čiužiniai, juos išplaus ir išdžiovins. 2012-11-08 Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede aprašytas pastato nuostolis, nurodyta, kad sujungtose patalpose 1-2 ir 1-1 aprūkusias plastikines dailylentes reikia keisti, kiekis – 17,83 m²; reikalingas suodžių valymas ir perdažymas nuo aprūkusių sienų, kiekis – 33,77 m²; patalpoje 1-3 taip pat reikia keisti aprūkusias plastikines dailylentes, kiekis – 25,34 m², bei keisti 47,37 m² tapetų; patalpoje 1-4 keisti 11,7 m² sulietų, aprūkusių lubų, perdažyti 12,8 m² sieną, kuri sulieta bei matomos pūslelės, dėmės; patalpoje 1-5 keisti 29,66 m² plastikinių dailylenčių, kurios yra sulietos ir surūkusios, remontuoti sulietą elektros instaliaciją, nes „trumpina“ bei 4 vnt. pakabinamų šviestuvų, perdažyti 28,75 m² sulietos sienos; keisti 29,66 m² sulieto ir išbrinkusio grindų laminato; patalpoje 1-7 keisti 2,05 m² sulietų iš išbrinkusių lubų bei 11,5 m² tapetų, kurie sulieti ir dėmėti; patalpoje 1-8 nurodyta, kad išsibangavo ir išbrinko 4,08 m² lubų, tačiau kaip tai turi būti taisoma, nenurodyta, keisti 10,2 m² tapetų, kurie yra sulieti ir dėmėti; taip pat keisti 84 m² stogo perkaitusios skardos, 54 m² perkaitusios po šiferiu esančios ruberoido dangos; 89,34 m² medinių lentų aprūkę, tačiau kaip turi būti taisoma, nenurodyta. Pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą gyvenamojo namo ir priestatų atstatymo darbai po gaisro ir medžiagos įkainotos 39545,00 Lt be PVM. Draudimo išmokos suma sudarė 39545,00 Lt. Ši draudimo suma trečiajam asmeniui buvo išmokėta 2013-01-09. AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d., 2013-08-19 kreipėsi į atsakovę J. D. su Pretenzija Nr. R0001385314, kurioje nurodė, kad pagal žalos dokumentus atsakovė yra atsakinga dėl žalos, susijusios su 2012-11-07 įvykusiu gaisru, todėl prašė per 18 dienų sumokėti 39545,00 Lt dydžio draudimo išmoką, kurią ieškovė išmokėjo draudėjui. 2013-11-27 ieškovės rašte atsakovei pakartotinai prašoma iki 2013-12-15 atlyginti žalą bei nurodoma, kad atsakovės pasiūlymas atlyginti 3000,00 Lt yra nepagrįstas konkrečiais atestuoto specialisto paskaičiavimais, aiškiai neatitinkantis realios draudėjui padarytos žalos dydžio. A. J. D. Atsakymas į ieškovės 2013-11-27 pretenziją Nr. R0001385314 patvirtina, kad atsakovė atsisakė padengti reikalaujamą 39545,00 Lt sumą, nurodė, kad nei jos kaltė dėl bendraturtei padarytų nelaimingo atsitikimo nuostolių atsiradimo, nei šių nuostolių realaus atsiradimo faktas absoliučiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Iš nurodytų aplinkybių aišku, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo dydžio, civilinės atsakomybės sąlygų, įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo.

Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos Lietuvos Respublikos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Respublikos CK 6.246 – 6.249 str.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškovės išdėstytos pozicijos nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus ji atliko, be to, bylos medžiagoje nurodyta labiausiai tikėtina, o ne tiksli gaisro kilimo priežastis – dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, taip pat ieškovė ne tik nenurodė konkretaus teisinio pagrindo dėl dūmtraukio įrengimo eksploatavimo netinkamumo, bet ir nenustatinėjo jos kaltės.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d.). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str. 3 d.). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio.

Atsakovė nesutinka su bylos dokumentuose nurodyta labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastimi – dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas – mano kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, 2012-11-07 kaimynystėje švenčiančių asmenų leidžiamų fejerverkų, force majeure, už kuriuos ji nėra atsakinga.

Byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose – 2012-11-07 Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos akte dėl kilusio gaisro Nr. 136, 2012-11-08 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus D. V. Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo, Gaisro kilusio 2012-11-07 schemoje vienareikšmiškai nurodyta, kad gaisras kilo atsakovei J. D. priklausančios namo dalies mūriniame priestate. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B., kuris yra Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas, taip pat patvirtino, kad gaisro židinys buvo atsakovės gyvenamoje namo dalyje. Nurodyti rašytiniai dokumentai taip pat patvirtina, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nei viename iš rašytinių dokumentų kitokia nei nurodyta gaisro kilimo priežastis neįvardinama. Pačios atsakovės tiek atsiliepime į ieškinį, tiek 2012-11-22 liudytojo apklausos protokole užfiksuoti bei teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad įvykio vakarą ji pečių kūreno, nors ir viena prakura. Be to, apklausiant atsakove kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad ant stogo ar namo kieme jokie darbai su elektra ar ugnimi nebuvo vykdomi, namo kaminas valytas seniai, maždaug prieš 2-3 metus, gal daugiau; remontuotas ar tvarkytas jis taip pat seniai. Atsakovės keliama versija, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, vertintina kritiškai. Jos nurodytai aplinkybei, neva 2012-11-07 kaimynystėje švenčiantys asmenys leido fejerverkus, kurie neabejotinai galėjo sąlygoti pagrindinę gaisro priežastį, pagrįsti, atsakovė ne tik nepateikė nei vieno patvirtinančio įrodymo, bet lygiai taip pat matyti, kad pirminiuose savo parodymuose, duotuose Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams ir ikiteisminiame tyrime ši versija nekeliama, atvirkščiai, atsakovė nuosekliai nurodo, kad gaisro kilimo priežasties nežino, todėl šiuo atveju tai laikytina tiesiog gynybine atsakovės pozicija teisme. Atsakovė, ginčydama gaisro kilimo priežastį, taip pat pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta tik labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis, o ne tiksli, tačiau atsižvelgiant į byloje ištirtų įrodymų bei liudytojų parodymų visumą ir vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kitokios išvados, nei kad gaisras kilo ne dėl dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, daryti nėra pagrindo, to nenustatyta ir ikiteisminio tyrimo metu. Nors ieškovė teigia, kad dėl nesuprantamų priežasčių jai kreipusis dėl gaisro kilimo priežasties nustatymo į prokuratūrą, nebuvo skirta ir atlikta Teismo techninė gaisrų ekspertizė, o dėl aplaidaus ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo nebuvo užfiksuotos svarbios įvykio aplinkybės neabejotinai turinčios įtakos, sprendžiant atsakomybės klausimą, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Taip pat atsakovės teiginys, kad ieškovė nenurodė kokius neteisėtus veiksmus ji atliko bei nenustatinėjo jos kaltės, neatitinka tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos. Kaip jau buvo nurodyta, asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Byloje nustačius, kad gaisro žydinis buvo atsakovės J. D. gyvenamojo namo dalies priestate, laikytina, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino dūmtraukio įrengimo ir jo eksploatavimo taisyklių laikymosi. 2012-11-08 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus D. V. Tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo patvirtina, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo mūrinio priestato (priklausančio J. D.) palėpėje ties dūmtraukiu, ten matosi gaisro židiniui būdingi požymiai, labiausiai apdegę medinės konstrukcijos, apdegusios medinės lentelės sudėtos šalia dūmtraukio. Be to, atsakovės parodymais nustatyta, kad dūmtraukis nebuvo tinkamai prižiūrimas – jis buvo valytas seniai, maždaug prieš 2-3 metus, remontuotas ar tvarkytas jis taip pat seniai, t. y. nebuvo laikomasi bendrosios pareigos rūpintis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuosavybės teise priklausančiame statinyje esantys įrenginiai dėl jų ypatumų nesukeltų žalos asmenims ar nelemtų žalos padidėjimo. Byloje teismo nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė tokios pareigos laikėsi. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad bylos medžiagoje nepaneigta galimybė atsitiktinio gaisro kilimo priežasties, nes nepaneigta pašalinio gaisro sukėlėjo galimybė, tačiau šią poziciją pagrindžiančių duomenų nepateikta. Atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų kaltės. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovės elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko rūpestingo žmogaus standarto, bei atmestini argumentai, kad byloje nenustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

Teismas, įvertinęs, byloje esančių rašytinių dokumentų duomenis, liudytojų parodymus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, jos gaisras kilo atsakovei pažeidus pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, pasireiškusią dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimu.

Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovė J. D. nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, pasireiškusios dūmtraukio įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimu, taip pat svarbu įvertinti žalos, padarytos gaisru, atlyginimo dydį, kuris taip pat nagrinėjamu atveju yra ginčijamas.

Kaip nustatyta byloje esančiais rašytiniais duomenimis, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis, priklausanti D. R. nuosavybės teise, 2012-11-07 įvykusio gaisro metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjusi trečiajam asmeniui draudimo išmoką už gaisru patirtą žalą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str., kreipėsi į atsakovę, kaip už žalos atsiradimą atsakingą asmenį, reikalaudama iš jos trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Atsakovė ir jos atstovas tiek pateiktame atsiliepime ieškinį, tiek teismo posėdžiu metu nesutiko su ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos suma. Nurodė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiradusios žalos dydį grindžia tik išmokėta draudimo išmokos 11453,02 Eur (39454,00 Lt) suma. Nurodė, kad fiksuojant padarytos žalos faktą, atsakovė nebuvo kviesta, o turto sunaikinimo aktas bei priedas nebuvo patvirtinti jos parašu. Nesutiko su ieškovės nustatyta trečiojo asmens turtui padaryta sugadinimo apimtimi, mano, kad ieškovės atstovai nevertino sugadinimo laipsnio, galimybių panaudoti esamas medžiagas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių apskaičiuotų išlaidų remontui dėl gaisro pagrįstumą. Be to, ieškovės apskaičiuoti turto atkūrimo kaštai buvo suskaičiuoti neteisingai ir neatitiko sugadinimo metu buvusios objekto fizinės būklės.

Žalos dydis – fakto klausimas ir bylose dėl žalos atlyginimo šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiai pusei, šiuo atveju draudimo įmonei, kompensavusiai gaisro metu patirtus nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos dydį iš tiesų grindė draudimo išmokos suma, tačiau vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogracinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis (kas šiuo atveju konstatuota) ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovė remdamasi 2011-12-10 Būsto draudimo liudijimu, 2012-11-08 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu ir jo priedu, pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą gyvenamojo namo ir priestatų atstatymo darbus po gaisro ir medžiagas įkainojo 39545,00 Lt be PVM.

Teismo posėdžio metu apklausto trečiojo asmens R. R. parodymai apie jo namo dalyje atliktą remontą po gaisro buvo nenuoseklūs ir prieštaringi – iš pradžių teigęs, kad remonto išlaidas kruopščiai rašė, vėliau nurodė, kad negali pateikti rašytinių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota remontui išleista pinigų suma. Taip pat bylos nagrinėjimo eigoje ne kartą keitė savo parodymus, pradžioje teigė, kad grindų laminatą pakeitė tik viename kambaryje, vėliau sakė, kad pasikeitė viso namo grindis. Nurodęs, kad namo remontas baigtas, galiausiai paaiškino, kad nepamena ar viską padarė. Pažymėtina, kad žalą patvirtinta turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas, turto draudimo išmoką draudėjas gali naudoti savo nuožiūra, t. y. draudėjas gali draudimo išmoką panaudoti dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taip pat turi teisę panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmėms (pvz., naujam daiktui įsigyti, turimoms skoloms grąžinti ir kt.), tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis ištikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, tai reiškia, kad nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. Z. parodė, kad lokalinė sąmata buvo daroma ir nustatyti būsimieji remonto darbai pagal įvykio vietos foto fiksacines nuotraukas, tačiau jose užfiksuoti apgadinimai akivaizdžiai nesutampa su Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodytais nuostoliais bei lokalinėje sąmatoje paskaičiuota suma. Vertinant byloje pateiktas nuotraukas, kyla pagrįstų abejonių, jog trečiojo asmens namo daliai buvo padaryti tokie apgadinimai, koks yra numatytas namo dalies remonto darbų mastas, nurodytas lokalinėje sąmatoje bei turto apžiūros akte ir jo priede. Be to, trečiojo asmens parodymų apie būste padarytus atstatymo darbus nenuoseklumas, nekonkretumas, prieštaringumas menkina jų įrodomąją galią ir irgi sudaro pagrindą abejoti lokalinėje sąmatoje nurodytų paskaičiavimų teisingumu bei tikrumu. Teismas sutinka, kad trečiasis asmuo neabejotinai patyrė nuostolius, tačiau kuo remiantis paskaičiuota būtent tokių darbų sąmata nėra aišku, jei pats trečiasis asmuo nurodė, kad iš neva sugadintų 4 vnt. šviestuvų keitė tik vieną, sąmatoje nurodyta pastolių nuomos kaina, nors trečiasis asmuo juos skolinosi nemokai. Kritiškai vertini ir eksperto A. Z. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad patalpoje suliejus dalį tapetų ir grindų dangos, technologiškai keičiami visos patalpos tapetai ir grindų danga, be to šių savo teiginių ekspertas niekaip nepagrindė. Vien vandens patekimas į patalpas nėra žala, tai yra tik žalą galinti sukelti aplinkybė, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti žalos atsiradimo. Pažymėtina, kad teismas viso bylos nagrinėjimo teisme metu net 4 kartus kėlė klausimą dėl ekspertizės skyrimo žalos dydžiui nustatyti, tačiau šalys atsisakė skirti ekspertizę. Taip pat ieškovės atstovas nepaaiškino, kodėl nei apžiūrint trečiojo asmens namo dalį, nei sudarant remonto sąmatą atsakovė nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo. Nors tiek ieškovės atstovas, tiek ekspertas teismo posėdžio metu tvirtino, kad jie nekvietė ir neprivalo už žalą atsakingo asmens kviesti į nurodytas procedūras, tačiau tai paneigtina pačios ieškovės į bylą pateiktais dokumentais. Antai, Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad jį surašant gali dalyvauti ir dėl įvykio atsakingas asmuo, 2013-11-27 rašte atsakovei nurodė, kad vykdant draudėjos pastato apžiūrą, jos šeimos nariai buvo kviesti dalyvauti, nors teismo posėdžio metu šios aplinkybės nesugebėjo paaiškinti.

Minėta, kad šiuo atveju nuostolių dydį turėjo įrodyti ieškovė, tačiau nagrinėjimo teisme metu, be jokio įstatyminio pagrindo ieškovės atstovas atsisakė šios galimybės, ne tik nepalaikė teismo siūlymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti, bet ir negalėjo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas Turto sugandimo, sunaikinimo akto priedas, kuriame užfiksuoti kiti gaisru padarytos žalos padariniai, t. y. 2012-11-08 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad sulieta vidaus apdaila, aprūkusios lubos ir sienos, išdegusi pastogė, paveikta stogo danga, apdegusios stogo konstrukcijos, ką patvirtino ir liudytojais byloje apklausti M. B., nurodęs, kad trečiojo asmens patalpos buvo aprūkę ir šiek tiek apanglėję, o pirmo aukšto patalpos tik sulietos bei G. J., nurodęs, kad kitą dieną po gaisro atsakovės sūnui prašant, apžiūrėjo namą ir matė, kad trečiojo asmens pusėje nereikėjo keisti stogo, nes tik vienoje pusėje buvo pirma gegnė apdegusi, o visa kita ne, šiferis taip pat nebuvo apdegęs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas nuotraukas teismas laiko, kad ieškovė neįrodė viso žalos dydžio ir ieškovei kompensuojama tik išmokos dalis, kuri realiai atitinka padarytai žalai – už trečiajam asmeniui priklausančios gyvenamojo namo stogo dalies atstatymo darbus bei gyvenamojo namo stogo ardymo darbus, t. y. 8255,00 Lt + 2805,00 Lt = 11,060 Lt arba 3203,20 Eur žalos atlyginimo,

Lietuvos Respublikos CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 6.288 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės 939,78 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-09-06) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta, tačiau šiuo atveju kompensuojamosios palūkanos mažinamos priteisto žalos atlyginimo dydžiu ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 262,84 Eur palūkanų (3203,20 Eur skola x 0,05 proc. (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius per metus) x 599 (pradelstų dienų skaičius) = 262,84 Eur).

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovės J. D. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str.2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d.), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei J. D., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R., tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės J. D. ieškovei priteistina 3203,20 Eur žalos atlyginimo, 262,84 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš dalies patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.). Iš dalies patenkinus (patenkintų reikalavimų dalis – 28 proc.) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, iš atsakovės J. D. priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ieškovė AB „Lietuvos draudimas“. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė AB „Lietuvos drausimas" už ieškinį sumokėjo 279,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 455,58 Eur išlaidas už ieškinio surašymą bei 30,39 Eur išlaidų už atvykimą į teismo posėdį, viso – 764,97 Eur. Iš atsakovės J. D. priteistina 214,19 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Bylos medžiaga patvirtinta, kad atsakovė J. D. patyrė 1125,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (nepatenkintų reikalavimų dalis – 72 proc.) iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 810,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies patenkinus ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, iš šalių priteistinos 16,52 Eur pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d.) kurių dalis – 11,89 Eur priteistina iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, likusi dalis – 4,63 Eur iš atsakovės J. D..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. D., gim. (duomenys neskelbtini), 3203,20 Eur (tris tūkstančius du šimtus tris eurus 20 ct) žalos atlyginimo, 262,84 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 84 ct) palūkanų ir 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų – 214,19 Eur (du šimtus keturiolika eurų 19 ct) AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ į. k. 110051834, 810,22 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 11,89 Eur (vienuolika eurų 89 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš J. D., gim. (duomenys neskelbtini), 4,63 Eur (keturis eurus 63 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.