- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- 2-1135-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00381-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3–11) ir prašė:
1.1. pripažinti jo teisių pažeidimą į kankinimo uždraudimą, teisingą ir sąžiningą teismą, veiksmingą teisminę gynybą, diskriminacijos uždraudimą, nuosavybės apsaugą Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose;
1.2. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 t aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursą.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja 2015 m. sausio 5 d. nutartimi nepagrįstai pranešė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie neva ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje t. y. nepagarbą teismui. Šio pranešimo pagrindu jam nepagrįstai buvo iškelta baudžiamoji byla, neteisėtai pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir už akių skiriamos įvairios neteisėtos procesinės prievartos priemonės, jis buvo diskriminuojamas, pažeista jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą (ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00049-15). Be to, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas tyčia pranešė Kauno apygardos prokuratūrai apie neva ieškovo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą tame pačiame BK 232 straipsnyje, ir jam nepagrįstai buvo iškelta dar viena baudžiamoji byla (ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00010-19). Taigi, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos atliko neteisėtus veiksmus – jį kankino, persekiojo, atėmė laisvę. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų mirė ieškovo artimieji, sutriko ieškovo ir jo artimųjų sveikata. Be to, mirus ieškovo tėvui atsakovė tyčia areštavo laidojimo pašalpą, o teismai slėpė kitų institucijų padarytą žalą. Ieškovo vertinimu, jam padaryta žala yra lygi 5,8 t valstybės aukso atsargoms arba atitinkamai sumai eurais pagal aukso uncijos kursą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi (b. l. 12) ieškovo ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra teismingas Kauno apygardos teismui, išaiškino, kad ieškovas turi teisę su ieškiniu kreiptis į apylinkės teismą pagal atsakovės buveinės vietą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (b. l. 25–29), priimta išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą, Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį panaikino ir grąžino ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iš pareikšto ieškinio turinio nėra aišku, kokio pobūdžio žalos atlyginimą prašoma priteisti. Ieškinio dalykas nėra aiškiai suformuluotas, todėl ir pagrindo spręsti, kad ieškinys nėra teismingas apygardos teismams, nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnio 7 dalyje numatytą alternatyvaus teismingumo taisyklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b. l. 31–33) nustatė ieškovui A. B. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti.
6. Įvertinęs ieškinio dalyką bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovas nėra aiškiai suformulavęs ieškinio dalyko, todėl įpareigojo ieškovą tai padaryti – aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką), t. y. ar teismo prašoma priteisti iš atsakovės turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą; jeigu ieškiniu prašoma priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą, nurodyti, koks turtinės ir koks neturtinės žalos dydis.
7. Teismas taip pat sprendė, kad CPK 113 ir 114 straipsnių reikalavimų neatitinka ir ieškinio priedai, nes jų kopijos nėra tinkamai patvirtintos. Išaiškino, kad ieškovas, patikslinęs ieškinį, privalo pateikti tiek ieškinio ir jo priedų originalų arba tinkamai patvirtintų kopijų, kad po vieną tektų teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
8. Teismas nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 37) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; priimti atskirąją nutartį dėl nusikaltimo požymių teisėjų veikloje, klastojant faktus ir aplinkybes. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Pažeista ieškovo teisė į apeliaciją, nes jam nebuvo atsiųsta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis, kuria vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Ieškovui užkirsta galimybė pašalinti Lietuvos apeliacinio teismo nustatytus trūkumus.
9.2. Atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties nurodyta, kad pareikštu ieškiniu prašoma priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, turtinė žala sudaro 144 930,45 Eur. Įpareigojimas ieškinio priėmimo stadijoje įrodyti žalos dydį yra neteisėtas. Teismai, ignoruodami aptartas aplinkybes, tyčiniais veiksmais trukdo ieškovui realizuoti teisę į teisminę gynybą, slepia vieni kitų nusikalstamas veikas.
9.3. Teismai, nesujungdami nagrinėjamos bylos su kitomis Kauno apygardos teisme nagrinėjamomis civilinėmis bylomis Nr. 2-1295-413/2022, Nr. 2-1283-921/2022, kuriose įrodinėjamos analogiškos aplinkybės, tik kitų ikiteisminių tyrimų kontekste, trukdo ieškovui ginti pažeistas teises. Lietuvos apeliacinio teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjai, priėmę nutartis civilinėse bylose Nr. 2-955-370/2022 ir Nr. 2-1296-413/2022, kuriose konstatuotas ieškinių tapatumas, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl organizuotų, šališkų ir neteisėtų nusikalstamų veiksmų, atliktų ieškovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apelianto pozicija, kad jam neturėjo būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bei jo prašymas perduoti ieškinį nagrinėti Kauno apygardos teismui iš esmės, aiškiai stokoja pagrįstumo.
11. Apeliantui A. B., kuris nuo 2004 metų sistemingai teikia teismams iš esmės analogiškus, civilinio proceso teisės normų neatitinkančius ieškinius dėl žalos, jo tvirtinimu, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo jau labai daug kartų buvo išaiškinta ir kreipimosi į teismą su procesiniu dokumentu tvarka, ir reikalavimai, privalomi tokiam kreipimuisi (ieškiniui ar prašymui). Apeliantui neabejotinai yra žinoma, kad teismui paduodamas ieškinys turi atitikti įstatymo nustatytus imperatyvius ieškinio formos ir turinio reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Tokie reikalavimai įstatymų leidėjo yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
12. Taigi, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti nurodytus civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams ištaisyti (CPK 115 straipsnis), arba, nustatęs piktnaudžiavimą teise, iš karto gali atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aptarti teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, teismui priėmus ydingą ieškinį ir pradėjus nagrinėti ir (ar) išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
13. Įstatymų leidėjo valia asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų ir juos gerbti, veikti sąžiningai. Dar daugiau, draudžiama piktnaudžiauti teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
14. Todėl asmuo, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, teisę į teisminę gynybą gali įgyvendinti tik tada, jeigu į teismą kreipiasi laikydamasis įstatymo nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos. Nagrinėjamu atveju apeliantas ir toliau ignoruoja jam, kaip civilinį procesą siekiančiam inicijuoti subjektui, tenkančius įstatyme numatytus reikalavimus, nepaisant teismų pirmesnių išaiškinimų ir toliau sąmoningai teikdamas CPK reikalavimų neatitinkančius procesinius dokumentus.
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantas ieškinyje nenurodė ieškinio dalyko, t. y. neįvardijo, kokios konkrečiai rūšies ir dydžio žalą prašoma priteisti. Nekonkretus ir ieškinio pagrindas, kadangi neįmanoma identifikuoti, kokie kiekvienos teisėsaugos institucijos ar jos pareigūno (-ų) veiksmai ir kaip konkrečiai yra susiję su ieškinyje įvardijama žala, kokio dydžio ir kokios rūšies žala kiekvieno jų veiksmas (neveikimu) jam padaryta, neįmanoma patikrinti, ar apeliantas nesiekia pareikšti tapataus reikalavimo, atsižvelgiant į itin ilgą jo bylinėjimosi istoriją. Ieškinio pagrindas ir dalykas yra patys svarbiausi ieškinio elementai, padedantys ne tik identifikuoti ginčo nagrinėjimo ribas ar eliminuoti galimą ieškinių tapatumą, kai reikalavimai kas kartą reiškiami tai pačiai atsakovei – Lietuvos valstybei, bet ir išspręsti ginčo teismingumo klausimą. Todėl civilinės bylos procesas Kauno apygardos teisme pagal tokio turinio, koks buvo pateiktas, ieškinį objektyviai negalėjo būti pradėtas.
16. Tai, kad teikdamas atskirąjį skundą dėl šioje byloje anksčiau priimtos Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria jo ieškinį buvo atsisakyta priimti, apeliantas nurodė, jog ketina ateityje, kai į vieną bylą bus sujungti visi jo pareikši reikalavimai, pateikti įrodymus apie patirtą 144 930,45 Eur turtinę žalą, negali būti vertinama kaip pareigos suformuluoti ieškinio dalyką tinkamas įgyvendinimas. Priešingai, procesinių dokumentų trūkumų ištaisymo tvarka numatyta CPK 115 straipsnyje, todėl apelianto ankstesniame atskirajame skunde nurodytos sąlygos, kad jis turtinės žalos dydį pagrįs tik tuo atveju, jeigu byla pagal jo ieškinį bus sujungta su kitomis Kauno apygardos teismo nagrinėjamomis bylomis, nėra suderinamas su šioje teisės normoje nurodytų pareigų įgyvendinimu. Būtent toks apelianto elgesys teikia pagrindą išvadai, kad jis ir toliau piktybiškai ignoruoja jam tenkančias procesines pareigas, ir, reikšdamas tokio turinio procesinius dokumentus, siekia kitų nei CPK 2 ir 5 straipsniuose numatyti tikslų.
17. Nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad buvo pažeistos apelianto procesinės teisės susipažinti su teismo priimtais procesiniais dokumentais, neišspręstas bylų sujungimo klausimas. Priešingai nei teigia apeliantas, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis jam buvo išsiųsta. Iš byloje esančio pranešimo dėl civilinės bylos grąžinimo ir nutarties išsiuntimo (b. l. 30) matyti, kad apeliantui jo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu ši nutartis buvo išsiųsta 2022 m. rugsėjo 16 d. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje jokie įpareigojimai, susiję su trūkumų šalinimu, jam nebuvo nustatyti. Kelių vienarūšių civilinių bylų sujungimo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik po to, kai yra išsprendžiamas konkretaus ieškinio priėmimo klausimas ir jo pagrindu iškeliama civilinė byla. Todėl šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėlto nepasisakė ir nesprendė.
18. Taigi, konstatuodamas, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, todėl nėra pagrindo šią nutartį panaikinti.
19. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškais atvejais, kai apelianto A. B. nekintantis procesiškai ydingas elgesys, niekinančiai, įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus ir teisėjus, priėmusius ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, jau buvo vertinamas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, iš viso eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantas savo elgesio nekeičia ir skųsdamas jam nepalankią teismo nutartį, toliau vartodamas neprocesinę retoriką, t. y. Lietuvos teismus įvardindamas kaip nusikalstamą susivienijimą, Lietuvos Respubliką – kaip „pseudoteisinę, pseudodemokratinę, pseudo valstybę“.
20. Tai suponuoja išvadą, kad apeliantas sąmoningai yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi kitą tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas, su kurių sprendimais ar veiksmais jis nesutinka. Į būtent tokį nekintantį apelianto elgesį, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą bei nurodant, kad apygardos teisme toks reikalavimas nenagrinėtinas kaip neteismingas, bet apeliantas galbūt turėtų kreiptis į apylinkės teismą, pirmosios instancijos teismas taip pat turi atsižvelgti, papildomai įvertindamas, ar teikdamas ieškinį apeliantas iš tikrųjų siekia realios savo galimai pažeistų teisių teisminės gynybos ir nepiktnaudžiauja procesu.
21. Paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantui nustatomas naujas terminas joje nurodytiems trūkumas ištaisyti, nes pirmosios instancijos teismo nutartimi terminas jau yra pasibaigęs (CPK 73 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. B. 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.