Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-7-621/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Data: 2010-02-19
Bylos Nr.: I-7-621/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Žanas Kubeckas (pran.), Gražvydas Poškus, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas: R. P.
Atsakovas: Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Trečiasis asmuo: Valstybės tarnybos departamento prie LR VRM
Advokatai: Dainius Žiedas

2010 m. vasario 19 d.(S)Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Žano Kubecko,

kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Lauritai Pocienei,dalyvaujant pareiškėjui R. P.,

dalyvaujant atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovams Vitalijai Grušienei ir advokatui Dainiui Žiedui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės tarnybos departamento prie LR VRM atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. P. skundą bei patikslintus skundus dėl 2007-10-31 Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto Nr. S-3709 pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo bei turtinės ir moralinės žalos priteisimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, patikslintus skundus, kuriais prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007-10-31 Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštu Nr. S-S-3709 priimtą administracinį sprendimą bei priteisti 22136 Lt turtinę žalą, 30000 Lt neturtinę žalą ir 1221 Lt (1121 Lt atstovavimo išlaidų ir 100 Lt žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas skunde, patikslintuose skunduose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog 2007-10-31 Šiaulių teritorinė ligonių kasa (toliau - Šiaulių TLK) raštu Nr. S-3709 neleido pareiškėjui dalyvauti šios įstaigos paskelbtame konkurse į Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas, nors visus reikalaujamus šiam konkursui dokumentus buvo pateikęs. Atsisakymą motyvavo tuo, kad jis neatitinka specialiųjų reikalavimų, tai yra nepateikė dokumentų, įrodančių, kad turi ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Šiaulių TLK nustatydama tokį neapibrėžtą, niekur nenusakytą, neaiškų ir neįmanomą įvykdyti specialųjį reikalavimą - turėti patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje, bei skyriaus vedėjų pavaduotojams nustatydama naują teisės normą turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1-4 p. nustatytus principus; 6 str. 2-4 p.; 8 str. ir 12 str. Teritorinėms viešojo administravimo įstaigoms nesuteikta teisė nustatyti teisės normas, o individualiame administraciniame akte suformuluotos nuostatos turi būti aiškios. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 str. yra įvardinta, kas vykdo privalomąjį sveikatos draudimą, todėl Šiaulių TLK perfrazavo žodį „vykdo“ į „srityje“, siekdama sudaryti teisėtumo regimybę, tai yra, kad skambėtų panašiai, kaip Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 2 priede naudojama „Darbo patirtis tam tikroje srityje“. Taip surašytas minėtas reikalavimas skelbiamame konkurse leido dalyvauti tik vienos institucijos atstovus. Šiaulių TLK „Valstybės žinių“ priedo 2007-10-26 „Informaciniuose pranešimuose“ Nr. 84 paskelbtus konkursus organizavo taip, kad praktiškai negalėtų dalyvauti pretendentai iš kitų institucijų, tai yra nebūtų konkurso, tuo pažeisdami ir Valstybės tarnybos įstatymo 10 str. 8 d. ir 11 str. 2 d. nuostatas bei 3 str. nurodytus principus. Pareiškėjas taip pat mano, kad buvo paneigta Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta valstybės tarnautojo teisė į karjerą. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nurodo, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Šiaulių TLK nustatydama specialiuosius reikalavimus pagal „Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką“ pažeidė 2 priede atitinkamoms pareigoms nustatytas darbo patirties normas, kur skyriaus, tarnybos, poskyrio vedėjo pavaduotojui nustatyta tik 3 metų darbo patirtis (pagal Darbo kodekso apibrėžimą - bendrojo), o skyriaus, tarnybos, poskyrio vedėjui dar ir 1 metų darbo patirtis tam tikroje srityje. Taip pat pažeidė šios metodikos 13 p. - specialūs reikalavimai turi būti aprašomi taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti. Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo specialūs reikalavimai neaprašyti taip, kaip reikalauja metodikos 12 p. (atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, pavadinimą ir funkcijas nustatomi specialieji reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantis valstybės tarnautojas). Buvo nurodyta tik, kad jis turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje bei būti susipažinusiam su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Sveikatos draudimo įstatymu, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos apsaugą ir privalomąjį sveikatos draudimą. Nereikalavo kokių didesnių žinių ar gebėjimų, ko reikalautų pareigybės aprašymo deklaruojamas skyrius „paskirtis“. Funkcijos taip pat neaprašytos ir neišreikštos kaip siekiamas rezultatas, kas pažeidžia metodikos 11 p. reikalavimus. Darbo kodekso 101 str. 1 d. tarp reikalavimų pirmoje vietoje nurodo gebėjimus bei ypatingas intelekto savybes. Vyriausybė pagal Vyriausybės įstatymą rekomendacijas teikia tik savivaldybėms, kur 23 str. 2 p. nurodyta, kad teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais. Tai yra rekomendacinio metodo taikymas jai nepavaldžioms institucijoms. Tai yra jeigu Vyriausybei pavaldžios institucijos, neturinčios norminių aktų leidimo teisės, suprastų, kad jos pačios gali nustatyti savo normas, tai pažeistų Viešojo administravimo įstatymo 6 str. 2 d. bei Įstatymų ir teisės norminių aktų rengimo įstatymo 5 str. 1 d. Civilinio kodekso 6.3 str. 4 d. nurodyta, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Civilinio kodekso komentare paaiškinta: „Komentuojamame straipsnyje nustatyti prievolės dalykui keliami reikalavimai - teisėtumas, apibrėžtumas ir įmanomumas. <...> (pvz., nepagrįstai ribojantys asmens laisvę, konkurenciją ir pan.)“. Tai bendro pobūdžio norma ir principas, kuriuos konstatuoja ir Konstitucinio Teismo nutarimai, pavyzdžiui 2006-01-16 nutarime nurodoma, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Šiaulių TLK pažeidė ir „Konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarkos aprašo“ 9.5 p., kur nurodyta, kad pretendentams nustatytas specialusis reikalavimas turėti darbo patirtį suprantamas kaip stažas, bei pažeidė Darbo kodekso 30 str. 2 d., kur nurodyta, kad iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbo stažo skaičiavimo tvarką (išskyrus bendrojo) nustato Vyriausybė. Šiaulių TLK pažeidė ir Darbo kodekso 97 str., kur nurodyta, kad priėmimo į darbą apribojimus gali nustatyti tik įstatymai. Šio kodekso 11 str. 1 d. parašyta, kad jeigu tarp šio Kodekso normos ir kito įstatymo ar norminio teisės akto nuostatų yra prieštaravimų, taikoma šio Kodekso normos; 2 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai tarp norminių darbo teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata. Mano, kad šiais veiksmais Šiaulių TLK pažeidė ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekį, 33 str. įtvirtintą teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą bei 48 str. įtvirtintą teisę laisvai pasirinkti darbą bei gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pareiškėjas mano, kad jo išsilavinimas, žinios, gebėjimai ir įgytas patyrimas kaip tik tiko šiam darbui, kur jis galėjo duoti labai daug naudos. Buvo pilnai pasirengęs konkursui, turi gerą atmintį, patirties dalyvaujant konkursuose, todėl neabejoja, kad būtų jį laimėjęs. Mano, kad per tuos metus patyrė nuostolių, nes tose pareigose, į kurias buvo paskelbtas konkursas, būtų uždirbęs daugiau. Dėl viso to patyrė didžiulę moralinę žalą. Atsirado nervinis akių tikas, priaugo labai daug svorio, atsirado ir kiti negalavimai – sąnarių, vidaus organų. Be jokios priežasties skaudėdavo dantys, nors iki šiol jie nebuvo gydomi. Iš to galima daryti išvadą, kad patyrė labai didelį psichologinį poveikį. Per visą gyvenimą sukaupė labai daug žinių ir visa tai nėra įvertinama, nesuteikiamas didesnis statusas, nors turi tam reikiamus gebėjimus, patirtį dirbti tokiose pareigose, į kurias buvo organizuojamas konkursas ir į kurias pretendavo. Mano, kad būtų ne tik gerai pasirodęs, bet ir būtų padaręs dar didesnę karjerą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepime bei jų atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-17 nutarimu Nr. 44 patvirtinti Valstybės tarnautojų registrų nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja valstybės tarnautojų registro (toliau – Registras) paskirtį, jo objektus, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų apsaugą, registro duomenų skelbimą ir teikimą, registro reorganizavimą ir likvidavimą. Pagal Nuostatų 18.3 p. ir 21.6 p. Registro duomenų bazėje be kitų duomenų kaupiami valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių duomenys (valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas). Registro duomenų teikėjos ir tvarkymo įstaigos yra valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos. Nuostatų 21-23 punktuose nurodytus duomenis įrašo registro tvarkymo įstaigos (Nuostatų 30 p.). Remiantis Nuostatų 37 p., pasikeitę registro objektų duomenys atnaujinami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pasikeitimo; apie registro objektų duomenų pasikeitimus registro duomenų teikėjai Valstybės tarnybos departamentą informuoja automatiniu būdu. Šiaulių TLK direktorius 2007-09-05 įsakymu Nr. V-86 patvirtino Teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, taip pat 1.1.4 p. – sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo. Vadovaujantis Nuostatų reglamentavimu Šiaulių TLK Registre užregistravo Įsakymu Nr. V-86 patvirtintus Teritorinės ligonių kasos valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, taip pat ir sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 p. nustatyta konkurso skelbimo tvarka. Pagal Aprašo reglamentuojamą tvarką Šiaulių TLK 2007-10-18 raštu Nr. S-348, S-349, S-350, S-351 kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus Reikalų ministerijos prašydama paskelbti konkursus Šiaulių TLK karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms užimti, taip pat ir Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo, bei užpildė elektroninę prašymo skelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas formą, nurodydama specialųjį reikalavimą – turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pagal Aprašo 8 p., Valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbdama apie konkursus privalo nurodyti specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Jeigu užpildytoje elektroninėje formoje yra netikslumų, apie tai valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga praneša konkursą organizuojančiai įstaigai. Pagal Aprašo 6 p. Valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens raštu pateikto prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos interneto puslapyje. Valstybės tarnybos departamentas nenustatė ir nepranešė užpildytoje elektroninėje formoje esant netikslumų (lyginant su pareigybės aprašymu) ir 2007-10-26 „Informaciniuose pranešimuose“ Nr. 84(1) buvo išspausdintas skelbimas Nr. 7461 apie konkursą į Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, nenurodant specialiojo reikalavimo turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pastebėjus klaidą, Šiaulių TLK telefonu nedelsiant susisiekė su Valstybės tarnybos departamentu ir buvo informuota, kad skelbimas gali būti ištaisytas kitame „Informaciniai pranešimai“ numeryje. Šiaulių TLK 2007-10-29 išsiuntė raštą Nr. S-3694 „Valstybės žinių“ priedo „Informacinių pranešimų“ redakcijai ir Valstybės tarnybos departamentui prašydama ištaisyti padarytą klaidą. R. P. 2007-10-30 kreipėsi į Šiaulių TLK dėl dalyvavimo konkurse į Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Pareiškėjui pateikus dokumentus paaiškėjo, jog jis neatitinka specialiųjų reikalavimų, nes neturi 3 metų stažo privalomojo draudimo srityje. R. P. buvo žodžiu informuotas, kad skelbime yra padaryta klaida ir jis negalės dalyvauti konkurse. Nepaisydamas gautos informacijos R. P. pageidavo pateikti dokumentus ir dalyvauti konkurse, todėl buvo priimti jo dokumentai ir užregistruotas 2007-10-30 prašymas dėl leidimo dalyvauti konkurse. 2007-10-31 „Informaciniuose pranešimuose“ Nr. 85(1) išspausdintas Šiaulių TLK skelbimo papildymas, nurodant reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį privalomojo draudimo srityje. Vadovaujantis Aprašo 15 p. R. P. 2007-10-31 išsiųstas raštas Nr. S-3709, kuriuo informuota, kad neleidžiama dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, nes nepateikti dokumentai, įrodantys, kad pretendentas turi ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Teisės aktais nustatyta speciali tvarka, pagal kurią konkursą organizuojanti įstaiga negali pati skelbti konkurso. Teisinis reglamentavimas, kai valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga yra įpareigota tikrinti ir tik po to publikuoti skelbimus apie konkursus į valstybės tarnybą, leidžia teigti, kad Valstybės tarnybos departamentas tokiu būdu kontroliuoja Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, taip pat konkursų į valstybės tarnybą organizavimą. Atsakomybė už vykdant nurodytą funkciją (Valstybės tarnybos departamento nuostatų 5.1 p.) galimai padarytus pažeidimus tenka Valstybės tarnybos funkcijas atliekančiai įstaigai. Pareiškėjas patikslintame skunde teigia, kad Šiaulių TLK nustatydama neapibrėžtą, niekur nenusakytą, tuo pačiu neaiškų ir neįmanoma įvykdyti specialųjį reikalavimą turėti patirtį bei skyriaus vedėjų pavaduotojams nustatydama naują teisės normą turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Administracinių bylų teisenos įstatymas skiria viešąjį administravimą ir vidaus administravimą. Vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą. Šiaulių TLK veikla organizuojant konkursą Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti laikytina vidiniu, o ne viešuoju, administravimu. Dėl šios priežasties, organizuojant konkursą vadovautasi specialiaisiais teisės aktais (Valstybės tarnybos įstatymu (toliau – įstatymas), Konkursų į valstybės tarnautojų pareigas organizavimo tvarkos aprašu, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – Metodika), o ne Viešojo administravimo įstatymu. Šiaulių TLK nepažeidė bendrųjų teisės principų paskelbdama konkursą ir 2007-10-31 raštu Nr. S-3709 informuodama R. P., kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse, nepateikus dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas turi reikalaujamą darbo patirtį. Pareiškėjo teiginys, jog reikalavimas turėti patirtį sveikatos draudimo srityje konkurse įgalino dalyvauti tik vienos institucijos atstovus, yra nepagrįstas. Šiaulių TLK paskelbtame konkurse galėjo dalyvauti bet kuris asmuo, ne mažiau kaip 3 metus dirbęs privalomojo sveikatos draudimo srityje – Valstybinės ligonių kasos, teritorinių ligonių kasų, ligoninių ar vaistinių darbuotojai. Sveikatos draudimo įstatymas nustato privalomojo sveikatos draudimo sistemą, į kurią patenka privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos. Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 4 str. išvardintos institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą: Privalomojo sveikatos draudimo tarnyba, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės privalomojo sveikatos draudimo srityje, sekant SDĮ 26 str., veikia sutartiniais pagrindais. SDĮ 26 str. 1 d. numatyta, jog Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. SDĮ 39 str. įtvirtintos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą. Pagal Šiaulių TLK nuostatų 9.1 p. TLK Civilinio kodekso ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Todėl teigtina, jog privalomojo sveikatos draudimo srityje veikia institucijos, nurodytos SDĮ 4 str. 1 dalyje, bei sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės, sudariusios sutartis su TLK ir jų pagrindu vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Visų nurodytų įstaigų ir įmonių darbuotojai, atitinkantys kitus reikalavimus galėjo dalyvauti Šiaulių TLK paskelbtame konkurse į Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Galimų pretendentų ratas yra aiškiai apibrėžtas ir objektyviai patikrinamas. Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. patvirtina, kad organizuojant konkursą ir sprendžiant administracinį ginčą dėl konkurso į Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas reikia remtis Valstybės tarnybos įstatymu ir jo lydimaisiais teisės aktais. Įstatymas, Aprašas ir Metodika išsamiai reglamentuoja ginčo santykius, todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo patikslintame skunde nurodomomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 str. 1 d., Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. R. P. rėmimasis CK 6.3 str. 4 d., nustatančia reikalavimus prievolės dalykui, nesusijęs su ginčijamu sprendimu neleisti dalyvauti konkurse. Pareiškėjui konkurse neleista dalyvauti dėl reikalaujamų sąlygų neatitikimo. Pareiškėjas nurodo – dėl to, jog nebuvo leista dalyvauti konkurse, patyręs labai didelius išgyvenimus, susirgo labai rimtomis ligomis, iš jų 2 stadijos vėžiu, nerviniu akių tiku, sąnarių, stuburo, skrandžio ligomis, labai pablogėjo regėjimas ir pan. Tačiau teismui nepateikiami jokie įrodymai apie tai, kad Šiaulių TLK sprendimas neleisti dalyvauti konkurse buvo nurodomų ligų priežastis. Atsakovės įsitikinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas neatitiko specialaus reikalavimo turėti Šiaulių TLK nustatytą darbo patirtį ir todėl negalėjo dalyvauti konkurse, nėra priežastiniu ryšiu susijusi su R. P. sveikatos problemomis. LR ABTĮ 44 str. 2 d. numatyta, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigius. LR ABTĮ nenumatyta galimybė pareiškėjui atlyginti už jo sugaištą laiką rengiantis bylinėjimuisi. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 8 str. 3 d. buvo nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pareigybės aprašyme nustatoma: pareigybės lygis, kategorija, specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos. Metodikos 12 p. nustatyta, kad atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, pavadinimą ir funkcijas, nustatomi specialūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti šias pareigas einantys valstybės tarnautojai, tai yra: 1) nustatomas reikiamas išsilavinimas: studijų sritis (sritys), kvalifikacinis laipsnis ir/ar profesinė kvalifikacija, papildomai galima nurodyti ir studijų kryptį (kryptis) (studijų srities galima nenurodyti, jeigu darbo patirtis yra svarbesnė už įgytą išsilavinimą); 2) įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas konkurso būdu, ir karjeros valstybės tarnautojams nustatoma darbo patirtis, atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį. Be to, Metodikos 13 p. nustato pareigą specialiuosius reikalavimus aprašyti taip, kad juos būtų galima objektyviai patikrinti. Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas, manytina, kad teisė tvirtinti Šiaulių TLK valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, taip pat ir ginčijamą sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą, teisės aktais suteikiama tik Šiaulių TLK vadovui. Pagal Metodikos 12.2 p. įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas konkurso būdu, ir karjeros valstybės tarnautojams nustatoma darbo patirtis, atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį (šios Metodikos 2 priedas). Pabrėžtina, kad ši nuostata yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atsakovo argumentas, kad „Valstybės tarnybos departamentui išspausdinant „Informaciniuose pranešimuose“ skelbimą Nr. 7461 nepadarius klaidos R. P. neatitikdamas specialiųjų reikalavimų nebūtų siekęs dalyvauti konkurse į sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas“, yra pagrįstas tik prielaida. Pareiškėjas skundžia pareigybės aprašyme nustatytą specialųjį reikalavimą, o ne konkurso skelbimo metu padarytą techninę klaidą. Be to, pagal Konkursų tvarkos į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966, 6 p. elektroninę prašymo paskelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas formą pildo konkursą organizuojanti įstaiga. Tuo tarpu Valstybės tarnybos departamentas pastebėjęs netikslumus, pvz. techniškai blogai užpildyti elektroninės formos laukai, gramatinės klaidos ir pan., informuoja apie tai skelbimą pateikusią įstaigą. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos departamentas neturi pareigos tikrinti elektroninėje formoje nurodytų duomenų atitikties įstaigos patvirtintam pareigybės aprašymui, todėl visa atsakomybė už teisingų duomenų pateikimą tenka konkursą organizuojančiai įstaigai. Prašė skundo netenkinti (III t., b.l. 89-90, 120-121).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. P. skundas ir patikslinti skundai netenkintini ir atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl 2007-10-31 Šiaulių TLK rašto Nr. S-3709 panaikinimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 p. numato, kad administraciniai teismai spendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo. LR ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus, teisėtumo. 2007-10-31 Šiaulių TLK raštas Nr. S-3709, kuriuo R. P. neleista dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas neprašė teismo nei sustabdyti konkurso, nei nustatyta tvarka ginčijo konkurso, kuris šiuo metu yra įvykęs ir jo rezultatai yra galiojantys, rezultatus, todėl, teismo nuomone, skundžiamo rašto panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar pareigoms, tai yra šio rašto panaikinimas visiškai nepakeistų pareiškėjo teisių ar pareigų apimties. Taigi teismas nagrinėdamas skundą dėl teisinių pasekmių asmeniui negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų ir pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog 2007-10-31 Šiaulių TLK rašto Nr. S-3709 panaikinimas nesukels asmeniui teisinių pasekmių, pareiškėjo skundo dalį dėl 2007-10-31 Šiaulių TLK rašto Nr. S-3709 panaikinimo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas prašomos atlyginti turtinės ir neturinės žalos atsiradimą sieja su Šiaulių teritorinės ligonių kasos galimai neteisėtais veiksmais organizuojant konkursą Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti, būtent su prašomu panaikinti 2007-10-31 Šiaulių TLK raštu Nr. S-3709, kuriuo neleidžiama pareiškėjui dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 str. LR CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. LR CK 6.271 str. 4 d. neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laiko šių subjektų neteisėtą veiką – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. LR CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šias LR CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, susijęs priežastiniais ryšiais su atsiradusiomis pasekmėmis (žala) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-28 nutartis adm. byloje Nr. A4-1202/2006). Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis adm. byloje Nr. A17-499/2007).

Priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas vadovaujantis 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu Nr. VIII-1316 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Įstatymo (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi redakcija) 10 str. 1 d. 4 p. numatė, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose priima tų institucijų ir įstaigų vadovai. Šiuo atveju konkursas buvo vykdomas karjeros valstybės tarnautojo įstaigos struktūrinio padalinio vadovo pavaduotojo pareigoms užimti (Šiaulių TLK Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti), tai yra priėmimą į šias pareigas turėjo vykdyti ir jį vykdė Šiaulių TLK direktorius R. M. (į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimančios institucijos vadovas (I t., b.l. 43). Įstatymo 9 str. nustatė, kad asmuo, priimamas į valstybės tarnautojus, turi atitikti įstatymo nustatytus bendruosius reikalavimus ir specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Aprašo 6. p. nustatė, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo raštu valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai pateikia prašymą paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją) ir valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos interneto tinklalapyje užpildo arba įgalioja konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinį padalinį arba valstybės tarnautoją, atliekantį personalo administravimo funkcijas, užpildyti elektroninę prašymo paskelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas formą. Jeigu šioje formoje yra netikslumų, apie tai valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga praneša konkursą organizuojančiai įstaigai. Tokiu atveju prašymas paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas pateikiamas ir elektroninė prašymo paskelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas forma užpildoma iš naujo. Valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens raštu pateikto prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos interneto tinklalapyje. Aprašo 8. p. nustatė, kad valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbdama apie konkursus į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, pateikia bendrą informaciją apie tai, kokius dokumentus ir iki kada privalo pateikti asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, taip pat pareigybių, dėl kurių skelbiami konkursai, sąrašą, nurodydama įstaigos pavadinimą, pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją, specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme, įstaigos reikalaujamus dokumentus ir vietą, kur priimami pretendentų dokumentai. Taip pat nurodoma, kur galima gauti išsamesnę informaciją apie skelbiamą konkursą. Šiaulių TLK direktorius 2007-10-18 išsiuntė Valstybės tarnybos departamentui prašymą paskelbti konkursą Šiaulių TLK karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti (I t., b.l. 43). 2007-10-26 Nr. 84(1) „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbtas pranešimas apie organizuojamą konkursą (I t., b.l. 44-46). 2007-10-31 Nr. 85(1) „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ buvo paskelbtas Šiaulių TLK skelbimo papildymas, kuriuo papildyta specialiųjų reikalavimų dalis – turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje (I t., b.l. 47-48). Teismas atkreipia dėmesį, kad pastebėjus klaidą apie skelbime nenurodytą specialųjį reikalavimą turėti reikiamą darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje, buvo stengiamasi kuo operatyviau pašalinti skelbimo netikslumą, tai patvirtina aplinkybė, jog skelbimo papildymas buvo išspausdintas kitame „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 85(1) iš karto po pirmojo skelbimo išspausdinimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 84(1) (tai yra per objektyviai trumpiausią laiko tarpą pastebėjus klaidą) (I t., b.l. 44-48). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog apie konkursą ir jo sąlygas buvo paskelbta tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

Pareiškėjas ginčija tai, jog neteisėtai buvo nustatytas specialusis reikalavimas siekiant užimti Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę – ne mažesnė kaip trejų metų darbo patirtis privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pareiškėjas nurodė, kad Konstitucijos 33 str. 1 d. yra susijusi su Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Konstitucijos 33 str. 1 d. nuostata „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“ yra susijusi su Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostata „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“. Pareiškėjas teigė, kad iš konkurso skelbimo tekstų susidaro įspūdis, lyg jie būtų pritaikyti konkretiems žmonėms. Kolegija konstatuoja, jog piliečių konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, įtvirtinta Konstitucijos 33 str. 1 d., nėra absoliuti. Ji nereiškia draudimo nustatyti pretendentams diferencijuotų reikalavimų, atsižvelgiant į pareigoms užimti būtiną išsilavinimą, dalykines savybes ar darbo patirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-02 nutarimo Nr. 425 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimo Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Metodika) 12.2. p. numatė, kad įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas konkurso būdu, ir karjeros valstybės tarnautojams nustatoma darbo patirtis, atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį. Metodikos 1 priedo įstaigų struktūrinių padalinių vadovų, jų pavaduotojų ir patarėjų pareigybių vertinimo kriterijų dėmenyse nurodoma, jog atliekamos užduotys, susijusios su atlikimo metodų ir technikos tobulinimu, kitais elementais, kuriems reikia plačių ir nuodugnių atitinkamos srities žinių. Pagal Metodikos 2 priedą skyriaus, tarnybos, poskyrio vedėjo pavaduotojui rekomenduojama trejų metų darbo patirtis. Todėl, kolegijos nuomone, Šiaulių TLK parengusi ir patvirtinusi direktoriaus įsakymu Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą (I t., b.l. 39-42) laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų bei įvertinus šiai pareigybei priskirtinas funkcijas ir uždavinius darytina išvada, kad Šiaulių TLK teisėtai ir pagrįstai nustatė specialųjį reikalavimą – turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pareiškėjo argumentas, kad šis specialusis reikalavimas yra pritaikytas konkretiems asmenims, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi sveikatos draudimo sritis yra plati, todėl į šias pareigas galėjo pretenduoti ne tik Šiaulių TLK darbuotojai, bet ir kitos teritorinės ligonių kasos, vaistinės, medicinos įstaigos darbuotojai, turintys 3 metų darbo stažą privalomojo sveikatos draudimo srityje, tai yra viešo konkurso paskelbimo tikslas – sudaryti galimybę konkurse dalyvauti kuo platesniam pretendentų ratui, nebuvo paneigtas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas R. P. Šiaulių TLK dokumentus pateikė 2007-10-30, tai yra iki 2007-10-31 Nr. 85(1) „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbto skelbimo papildymo dėl Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo konkurso organizavimo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui pateikus dokumentus Šiaulių TLK, jis buvo žodžiu informuotas apie padarytą klaidą skelbime dėl konkurso organizavimo ir, kad siekiantiems užimti Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas yra numatytas specialusis reikalavimas – turėti trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje (šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas (III t., b.l. 190-191). Kolegija taip pat atkreipdama dėmesį į tai, jog Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymas, kuriame nustatytas šiai pareigybei specialusis reikalavimas turėti ne mažesnę kaip trejų metų patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje, buvo patvirtintas Šiaulių TLK direktorius įsakymu Nr. V-86 dar 2007-09-05 (I t., b.l. 39), bei į Aprašo 8. p. numatytą nuostatą, jog skelbiant pranešimą apie konkursą turi būti nurodoma, kur interesantas gali gauti išsamesnę informaciją apie skelbiamą konkursą (pareiškėjui pateikus dokumentus Šiaulių TLK jis buvo papildomai informuotas apie specialųjį reikalavimą), daro išvadą, jog pareiškėjas R. P. buvo tinkamai supažindintas su specialiaisiais reikalavimais Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti.

Pareiškėjas prašymą bei dokumentus dalyvauti konkurse Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti pateikė 2007-10-30 (I t., b.l. 49). Aprašo 9.5. p. numatė, kad pretendentas į valstybės tarnybą privalo pateikti darbo patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus, jeigu pareigybės, kurią užimti paskelbtas konkursas, aprašyme pretendentui nustatytas specialusis reikalavimas turėti atitinkamą darbo patirtį (stažą), ir jų kopijas. Iš dokumentų matyti, jog R. P. Šiaulių TLK nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo kaip pretendento užimti Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, tai yra nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jis turi ne mažesnę kaip trejų metų patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje (I t., b.l. 49-61). Šiaulių TLK 2007-10-31 raštu Nr. S-3709 pranešė pareiškėjui apie sprendimą neleisti jam dalyvauti konkurse Šiaulių TLK Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti, nes jis nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jis turi ne mažesnę kaip trejų metų patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje (I t., b.l. 62). Aprašo 14. p. numatė, kad personalo administravimo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 1 d. bendruosius reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų dokumentų duomenis. Aprašo 15. p. nustatė, jog jeigu pretendentas neatitinka šio Aprašo 14. p. nurodytų reikalavimų, jam per 5 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas apie tai, kad jam neleidžiama dalyvauti konkurse (pretendentų prašymai, anketos ir dokumentų kopijos negrąžinami), jeigu pretendentas atitinka šiuos reikalavimus, jam išsiunčiamas pranešimas apie konkurso datą, laiką ir vietą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. P. dokumentus pateikė 2007-10-30, Šiaulių TLK 2007-10-31 raštu Nr. S-3709 (kuris išsiųstas registruotu laišku 2007-11-06) pranešė jam apie tai, kad neleidžiama dalyvauti konkurse (b.l. 62-64). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Šiaulių TLK tinkamai ir laiku informavo pareiškėją apie tai, jog jam neleidžiama dalyvauti konkurse.

Kolegija konstatuoja, kad nustatytas specialusis reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje – atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytą pareigybės tikslą bei pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, laikytinas objektyviu ir nediskriminaciniu, jis buvo paskelbtas informaciniame pranešime, tačiau pareiškėjas, pretenduodamas užimti šias pareigas, akivaizdžiai jo neatitiko, dėl to atsisakymas pareiškėjui leisti dalyvauti konkurse laikytinas pagrįstu ir teisėtu, juo pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Kadangi teismas daro išvadą, jog viešojo administravimo subjekto atsisakymas pareiškėjui leisti dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas yra teisėtas ir pagrįstas, tai yra nėra nustatytas veiksmų neteisėtumo faktas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal LR CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, susijęs priežastiniais ryšiais su atsiradusiomis pasekmėmis (žala). Šiuo atveju iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog yra konstatuojama dabartinė pareiškėjo sveikatos būklė (II t., b.l. 5, 146; III t., b.l. 4, 110, 114, 122-123), tačiau nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie pareiškėjo sveikatos būklės pakitimą dėl vienokių ar kitokių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo). Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas pareiškėjo prašymu, siekdamas išsiaiškinti galimą priežastinį ryšį, buvo paskyręs kompleksinę medicininę-psichiatrinę-psichologinę ekspertizę (III t., b.l. 108-109, 115), tačiau pareiškėjas atsisakė ją atlikti, motyvuodamas, kad ji žeidžia jo orumą bei pažeidžia jo teises (III t., b.l. 156), todėl net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų konstatavęs viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus, nebūtų konstatuota viena iš civilinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, tai yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (žalos).

Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007-10-31 Šiaulių TLK raštą Nr. S-3709 bei priteisti atlyginti 22136 Lt turtinę žalą, 30000 neturtinę žalą ir 1221 Lt bylinėjimosi išlaidų atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė Šiaulių TLK, pateikė prašymą priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 6072,50 Lt. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 44 str. 4 d. numatyta, kad, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (LR ABTĮ 44 str. 6 d.). LR CPK 98 str. nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85) kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2004-03-26 nutarimas) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (nuo 2008-01-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 Lt). Rekomendacijų 9 p. numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Atsakovė Šiaulių TLK nurodė atstovavimo Šiaulių apygardos administraciniame teisme laiką 2,5 val. įvertinanti 500 Lt (I t., b.l. 131) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laiką 6 val. (2009-04-07 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo) įvertinanti 1785 Lt (III t., b.l. 5, 7-8). Šiaulių apygardos administraciniame teisme posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo advokatas, vyko: 2008-03-26 (nuo 9⁰⁰ iki 9³⁰ val. (I t., b.l. 97-98), 2008-04-23 (nuo 13³⁰ iki 15²⁵ val. (I t., b.l. 133-140), 2009-09-03 (nuo 13³⁰ iki 15³⁰ val. (III t., b.l. 80-84), 2009-10-14 (nuo 13³⁰ iki 15⁰⁰ val. (III t., b.l. 126-128), 2010-02-10 (nuo 9⁰⁰ iki 11⁰⁰ val. (III t., b.l. 187-198), tai yra truko 7 val. 55 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., jei teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, tai yra šiuo atveju dalyvavimo Šiaulių apygardos administraciniame teismo posėdžiuose trukmė yra 8 val. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo advokatas, vyko: 2009-03-31 (nuo 13⁰⁰ iki 14⁰⁰ val. (III t., b.l. 22-24), tai yra truko 1 val. Atsižvelgiant į tai priteistina 620 Lt už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose (pirmos instancijos teisme 800x0,15x8=960 Lt, atstovė nurodė 500 Lt; apeliacinės instancijos teisme 800x0,15x1=120 Lt, atstovė nurodė 1785 Lt (Rekomendacijų 7, 8.18, 9 punktai).

Atsakovė Šiaulių TLK nurodė, jog turėjo 100 Lt išlaidų, susijusių su 2008-04-08 rašto dėl prašymo išreikalauti dokumentus Šiaulių apygardos administraciniam teismui paruošimu (I t., b.l. 131). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 p. atsakovui priteistina 96 Lt (800x0,12 (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, sprendžiamo teisinio klausimo sudėtingumą, atsakovės Šiaulių TLK atstovavimo byloje laiką, parengtus procesinius dokumentus, mano, kad tikslinga priteisti atsakovės advokato turėtas 200 Lt išlaidas, susijusias su susipažinimu su Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-151-84/2008 medžiaga (Rekomendacijų 2 p. (I ., b.l. 131).

Atsakovės Šiaulių TLK nurodytos 800 Lt išlaidos, susijusios su jai atstovaujančio advokato teisės aktų, Konstitucinio Teismo nutarimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analize (I t., b.l. 131), atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi bendro pobūdžio teisės aktų analizė yra susijusi su tiesioginiu advokato kaip asmens, teikiančio teisines paslaugas, kvalifikacija, jo žinių ir gebėjimų tobulinimu, o išnagrinėtoje byloje sprendžiami teisiniai klausimai nereikalavo papildomos specialių žinių reikalaujančios teisės aktų taikymo studijos.

Atsakovė Šiaulių TLK nurodė, jog turėjo 1000 Lt išlaidų, susijusių su susipažinimu su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-05-06 sprendimu bei R. P. 2008-05-19 apeliaciniu skundu bei atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu (III t., b.l. 9). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 p. atsakovei priteistina 1000 Lt (800x1,5=1200 Lt, atstovė nurodė 1000 Lt (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).

Atsakovė Šiaulių TLK nurodė, jog turėjo 1487,50 Lt išlaidų, susijusių su susipažinimu su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-07 nutartimi, R. P. patikslintu skundu bei atsiliepimo į patikslintą skundą parengimu (III t., b.l. 10). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 p. atsakovei priteistina 1487,50 Lt (800x3=2400 Lt, atstovė nurodė 1487,50 Lt (Rekomendacijų 7, 8.2 punktai).

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes atsakovės Šiaulių TLK naudai iš pareiškėjo yra priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – iš viso 3403,50 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai trys litai 50 ct).

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal atsakovės Šiaulių TLK pateiktą 2008-05-22 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 48 (I t., b.l. 163) patirtos 200 Lt išlaidos iš pareiškėjo R. P. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai yra priteistos 2008-05-29 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi (I t., b.l. 169-171), kuri yra įsiteisėjusi ir vykdytina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą dėl 2007-10-31 Šiaulių TLK rašto Nr. S-3709 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei 22136 Lt turtinės žalos, 30000 Lt neturtinės žalos ir 1221 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Iš pareiškėjo R. P. atsakovės Šiaulių TLK naudai priteisti 3403,50 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus tris litus 50 ct) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos teisėjai Žanas KubeckasGražvydas PoškusVirginijus Stankevičius