- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2008-05-29
- Bylos Nr.
- I-151-84/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marytė Švažienė (pirm.), Donatas Daunys, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Petras Labanauskas
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės Marytės Švažienės,
dalyvaujant atsakovės – Šiaulių teritorinės ligonių kasos – atstovams Vitalijai Grušienei ir advokatui Dainiui Žiedui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. P. skundą dėl 2007-10-31 Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto Nr. S-3709 pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo bei turtinės ir moralinės žalos priteisimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2007 m. gruodžio 5 d. pateikė skundą bei 2007-12-22 patikslintą skundą, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007-12-31 Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštą Nr. S-3709 bei priteisti 20000 Lt turtinę ir 30000 Lt moralinę žalą atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, jog Valstybės žinių Informaciniuose pranešimuose Nr. 84 (2007-10-26) ir 85 (2007-10-31) Šiaulių teritorinės ligonių kasos (toliau – Šiaulių TLK) konkurso į valstybės tarnautojų pareigas paskelbtų reikalavimų viena sąlyga buvo „turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje“ ir tai sąlygojo, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti konkurse. Pareiškėjo manymu, Šiaulių TLK pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 str. bei „Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos“ (toliau - metodika) 12.2. p. bei 2 priedą (2007-05-02 Vyriausybės nutarimo Nr. 425 redakcija; Žinios, 2007, Nr. 50-1922) ir „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo“ 9.5. p. (Žin., 2002, Nr. 65-2654). 2005-10-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1152 „Dėl priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2005, Nr. 130-4671) tvarkos 9.5. p. paaiškinta, kad darbo patirtis suprantama kaip stažas; šis paaiškinimas išliko ir po paskutinio šio 9.5. p. pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 73-2784) 2006-06-28 aktualioje redakcijoje (kuriame buvo pakeistas ir pavadinimas į „Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos organizavimo aprašas“) bei paskutinėje šio aprašo 2008-04-11 aktualioje redakcijoje. Iš „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo” (aprobuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime), kur savo ruožtu remiamasi Konstitucinio Teismo 1997-02-13 ir 1997-05-06 nutarimais (Žin., 1997, Nr. 15-314 ir Nr. 40-77): „Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai“. Pareigybių aprašymo metodikos 2 priede „Skyrių/tarnybos/ poskyrio vedėjo pavaduotojams“ nenumatyta turėti „Darbo patirties tam tikroje srityje“. Šiaulių TLK nepateikė išvadų, kad pagrįstų 2008-01-09 rašte nurodytus teiginius, kad: 1) Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patikrino jų prašymų paskelbti konkursus formas, vadovaudamasis savo nuostatų 5.1. p. ir 2) Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros, kad Šiaulių TLK, rengdama ir tvirtindama Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą, veikė teisėtai ir nepažeidė norminių aktų reikalavimų. Nenurodė, kokiais teisės aktais vadovavosi Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymo specialiuose reikalavimuose nurodydami turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje bei skaičiuodami šią patirtį. Taip pat nesuformulavo nuomonės, kokią profesiją, specialybę bei kvalifikacinį laipsnį turintis juos geriausiai tenkintų dirbti Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotoju. Šiaulių TLK minėtame 2008-04-09 rašte nurodė, kad Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti konkursą laimėjo asmuo, turintis bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir matematiko ekonomisto kvalifikaciją. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime (Žin., 2004, Nr. 186-atitaisymas; 3 skyriaus 26 punkte) konstatavo: „26. Valstybės tarnyba – tai profesinė veikla, kurią atlieka valstybės ar savivaldybės institucijos darbuotojas, t. y. darbinė veikla”. Taigi teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, įtvirtinta Konstitucijos 33 str. 1 d., yra susijusi su Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Šiuo atžvilgiu Konstitucijos 33 str. 1 d. nuostata „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“ yra susijusi su Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostata „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“. Iš konkurso skelbimo tekstų susidaro įspūdis, kad jie lyg būtų pritaikyti konkretiems žmonėms. Pareiškėjas nurodo, kad šiam konkursui buvo gerai pasiruošęs. Tačiau jam neleido dalyvauti, kadangi neturėjo vienos iš sąlygų – 3 metų darbo patirties sveikatos draudimo srityje. 20000 Lt materialinę žalą sudaro 500 Lt skirtumas tarp atlyginimų. 500 Lt didesnį atlyginimą jis būtų gavęs, jei būtų laimėjęs konkursą ir būtų dirbęs iki pensijos. Neleidimas dalyvauti konkurse sužlugdė pareiškėjo karjerą iki pensijos. 30000 Lt sudaro sveikatos būklės pablogėjimas: sutriko nervai, pradėjo mirkčioti akimis, staigiai priaugo svorio, nepažįsta giminės. Į gydytojus nesikreipė. Susirgo depresija, kankina nemiga. Išlaiko šeimą, du vaikus, invalidę žmoną. Pareina iš darbo ir nebeturi jėgų nueiti pas gydytojus. Prašė skundą tenkinti bei pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007-12-31 Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštą Nr. S-3709 bei priteisti 20000 Lt turtinę ir 30000 Lt moralinę žalą atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjo atstovas nurodė, jog atsakovas pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 6 str., Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 12p., 12.2p., 13p., LR darbo kodekso 30 str., nukrypta nuo Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo praktikos apibendrinimo, aprobuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 plenarinėje sesijoje, remiantis LR Konstitucinio Teismo 2007-02-13, 2007-05-06 nutarimais. Nukrypta nuo 2004-12-13 LR Konstitucinio Teismo nutarimo konstatavimo. Pažeidimai padaryti, atsakovas dėl to kaltas. Įrodant 20000 Lt žalą remtasi Civilinio kodekso 6 knygos 249 str., jam padaryta žala dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų – Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktoriaus R. M.. Pareiškėjas gali reikalauti negautų pajamų, yra skirtumas tarp dabar gaunamos algos ir, jei jam būtų leista dalyvauti konkurse, jis būtų gavęs kitokį atlyginimą. Sveikatos būklė – tai moralinė žala. Pareiškėjas susirgo depresija, nuo depresijos mažai kas gydosi, čia kiekvieno žmogaus reikalas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 nutarime administracinėje byloje Nr. A14-653-2007 teigiama, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Aukščiausiojo Teismo nutartis 2005-04-18 civilinėje byloje Nr. 3K-7-255-2005, teismas, nustatydamas neturtinė žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Yra konkretus dalykas – turtinės žalos dydis 20000 Lt ir 30000 Lt moralinės žalos dydis, orientuotas į turtinės žalos dydį, atsakovo turtinę padėtį. Sveikatos būklė apibūdinta, to pakanka, kad būtų galima remtis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktika. Teismas atmetė prašymą patraukti bendraatsakovu LR teisingumo ministeriją, todėl remiantis LR CK 6.273 str., Vyriausybė 2001-07-26 nutarimu Nr. 932 nustatė, kad valstybę žalos atlyginimo bylose atstovauja valstybės institucija, valstybinio administravimo subjektas, dėl kurių pareigūnų, tarnautojų neteisėtų veiksmų atsirado žala. Administravimo subjektas yra Šiaulių teritorinė ligonių kasa, todėl atsakovas dėl turtinės ir neturtinės žalos tinkamas. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovo atstovai nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Rengiant konkursą buvo išanalizuoti visi teisės aktai, paruoštas pareigybės aprašymas. Vienas iš numatytų specialiųjų reikalavimų pretendentams į šias pareigas – turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Šis reikalavimas yra pagrįstas, logiškas ir netgi būtinas užtikrinti tinkamą Šiaulių teritorinės ligonių kasos funkcionavimą. Reikalavimas – turėti aukštąjį arba jam prilygstantį išsilavinimą bei patirtį šioje srityje. Sveikatos draudimo sritis yra plati, todėl į šias pareigas galėjo pretenduoti ne tik Šiaulių teritorinės ligonių kasos darbuotojai, bet ir kitos teritorinės ligonių kasos, vaistinės, medicinos įstaigos darbuotojai, turintys 3 metų darbo stažą sveikatos draudimo srityje. Šitas reikalavimas nėra apribojimas, kaip teigia pareiškėjas, tai yra reikalavimas. 2008-01-22 LR Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžiama, kad piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į LR valstybinę tarnybą nėra absoliuti: valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybinėje tarnyboje, valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius, norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį. Piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, gali ir turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo reikalavimai suponuoja ir tai, kad teisės aktais gali būti nustatyti ir specialieji reikalavimai asmenims, siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje ar konkrečioje valstybės arba savivaldybės įstaigoje – specialiosios sąlygos siekiantiems tam tikrų pareigų valstybės tarnyboje, šios specialiosios stojimo į valstybės tarnybą sąlygos gali būti diferencijuojamos pagal atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje turinį. Iš tokių reikalavimų – specialiųjų stojimo į valstybės tarnybą sąlygų paminėtini profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialių žinių ar įgūdžių ir panašūs reikalavimai. Konstitucinis Teismas pasisako, kad reikalavimai turi būti keliami. Turtinė ir neturtinė žala kildinama iš to, kad jei pareiškėjas būtų užėmęs tas pareigas, būtų gavęs atitinkamą atlyginimą, ir išskiria skirtumą. Žala ir jos dydis turi būti įrodyta. Tai pat turi būti įrodytas priežastinis ryšys. Nebuvo nuginčytas pareigybės aprašas, kurio pagrindu buvo keliami reikalavimai. Taip pat nebuvo nuginčyti konkurso rezultatai. Pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybės, kad jei nebūtų šio reikalavimo, jis būtų laimėjęs šį konkursą, sudaręs sutartį ir gavęs atitinkamo didžio atlyginimą. Neįrodžius šitos aplinkybės, negalima kelti klausimo dėl turtinės žalos, kuri neva yra padaryta. Nėra priežastinio ryšio tarp sąlygos ir keliamo klausimo apie žalą. Sprendžiant neturtinę žalą praktikoje įprasta vadovautis vidutinio žmogaus įgyta kategorija, kriterijum, kaip vidutinis žmogus reaguotų į atitinkamas situacijas ir atlygius. Konkurse į valstybės tarnybą varžosi keli asmenys, ir atitinkamas pareigas užims vienas. Negalima teigti, kad žmogui, kuris neatitiko reikalavimų, buvo padaryta neturtinė žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, remiantis Civilinio kodekso 6.273 str. 1 d., valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 įgaliojo atstovauti valstybei valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Pagal esamą praktiką, atsakovu traukiama Lietuvos Respublika, kurią atstovauja institucija, dėl kurios veiksmų buvo padaryta žala. Šioje byloje žala yra kildinama iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos, tačiau atsakovu ji negali būti, ji tik gali atstovauti LR valstybę. Prašė 2007-12-22 pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. P. skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Priėmimas į valstybės tarnybą vykdomas vadovaujantis 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu Nr. VIII-1316 (toliau – Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Priėmimo tvarka). Įstatymo 9 str. nustato, kad asmuo priimamas į valstybės tarnautojus, turi atitikti įstatymo nustatytus bendruosius reikalavimus ir specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Priėmimo tvarkos 9.5. p. numato, kad pretendentas į valstybės tarnybą privalo pateikti darbo patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus, jeigu pareigybės, kurią užimti paskelbtas konkursas, aprašyme pretendentui nustatytas specialusis reikalavimas turėti atitinkamą darbo patirtį (stažą), ir jų kopijas. Priėmimo tvarkos 6. p. nustato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo raštu valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai pateikia prašymą paskelbti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas (nurodydamas pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją) ir valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos interneto tinklalapyje užpildo arba įgalioja konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinį padalinį arba valstybės tarnautoją, atliekantį personalo administravimo funkcijas, užpildyti elektroninę prašymo paskelbti konkursą į valstybės tarnautojo pareigas formą. Valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga per 7 kalendorines dienas nuo valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens raštu pateikto prašymo paskelbti konkursą gavimo dienos skelbia apie šį konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir valstybės tarnybos tvarkymo įstaigos interneto tinklalapyje. Priėmimo tvarkos 8. p. nustato, kad valstybės tarnybos tvarkymo įstaiga, „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbdama apie konkursus į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, pateikia bendrą informaciją apie tai, kokius dokumentus ir iki kada privalo pateikti asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, taip pat pareigybių, dėl kurių skelbiami konkursai, sąrašą, nurodydama įstaigos pavadinimą, pareigybės pavadinimą, lygį, kategoriją, specialiuosius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme, įstaigos reikalaujamus dokumentus ir vietą, kur priimami pretendentų dokumentai. Taip pat nurodoma, kur galima gauti išsamesnę informaciją apie skelbiamą konkursą. Šiaulių TLK 2007-10-18 Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą paskelbti konkursus valstybės tarnautojų pareigybėms užimti, taip pat ir Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei užimti (b.l. 43). 2007-10-26 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 84(1) bei 2007-10-31 Nr. 85(1) buvo patalpintas skelbimas apie konkursą Šiaulių TLK Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti, kuriame buvo nurodyti bendrieji ir specialieji reikalavimai pretendentams į valstybės tarnautojo pareigybę (b.l. 44-48). Tai yra apie konkursą ir jo sąlygas buvo paskelbta tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.
Pareiškėjas ginčija tai, jog neteisėtai buvo nustatytas specialusis reikalavimas siekiant užimti Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę – ne mažesnė kaip trejų metų darbo patirtis privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pareiškėjas nurodė, kad Konstitucijos 33 str. 1 d. yra susijusi su Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą. Konstitucijos 33 str. 1 d. nuostata „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“ yra susijusi su Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostata „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“. Pareiškėjas teigė, kad iš konkurso skelbimo tekstų susidaro įspūdis, lyg jie būtų pritaikyti konkretiems žmonėms. Kolegija konstatuoja, jog piliečių konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, įtvirtinta Konstitucijos 33 str. 1 d., nėra absoliuti. Ji nereiškia draudimo nustatyti pretendentams diferencijuotų reikalavimų, atsižvelgiant į pareigoms užimti būtiną išsilavinimą, dalykines savybes ar darbo patirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-05-02 nutarimo Nr. 425 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-05-20 nutarimo Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Metodika) 12.2. p. numato, kad įstaigų vadovams, priimamiems į pareigas konkurso būdu, ir karjeros valstybės tarnautojams nustatoma darbo patirtis, atsižvelgiant į rekomenduojamą darbo patirtį. Pagal Metodikos 2 priedą skyriaus, tarnybos, poskyrio vedėjo pavaduotojui rekomenduojama trejų metų darbo patirtis. Todėl, kolegijos nuomone, Šiaulių TLK parengusi ir patvirtinusi direktoriaus įsakymu Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybės aprašymą laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų bei įvertinus šiai pareigybei priskirtinas funkcijas ir uždavinius darytina išvada, kad Šiaulių TLK teisėtai ir pagrįstai nustatė specialųjį reikalavimą – turėti ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje. Pareiškėjo argumentas, kad šis specialusis reikalavimas yra pritaikytas konkretiems asmenims, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi sveikatos draudimo sritis yra plati, todėl į šias pareigas galėjo pretenduoti ne tik Šiaulių TLK darbuotojai, bet ir kitos teritorinės ligonių kasos, vaistinės, medicinos įstaigos darbuotojai, turintys 3 metų darbo stažą privalomojo sveikatos draudimo srityje.
Kolegija konstatuoja, kad nustatytas specialusis reikalavimas – turėti ne mažesnį kaip trejų metų darbo patirtį privalomojo sveikatos draudimo srityje – atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytą pareigybės tikslą bei pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas, laikytinas objektyviu ir nediskriminaciniu, jis buvo paskelbtas informaciniame pranešime, tačiau pareiškėjas, pretenduodamas užimti šias pareigas, akivaizdžiai jo neatitiko (tai matyti iš prie prašymo leisti dalyvauti konkurse pateiktų dokumentų), dėl to atsakovo atsisakymas pareiškėjui leisti dalyvauti konkurse laikytinas pagrįstu ir teisėtu, juo pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Šiaulių TLK 2007-10-31 individualus aktas Nr. S-3709 „Dėl dalyvavimo konkurse“, kuriuo R. P. nebuvo leista dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Pareiškėjo reikalavimas priteisti 20000 Lt turtinę ir 30000 Lt moralinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.271 str. LR CK 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. LR CK 6.271 str. 4 d. neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laiko šių subjektų neteisėtą veiką – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. LR CK 6.249 str. dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šias LR CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, susijęs priežastiniais ryšiais su atsiradusiomis pasekmėmis (žala) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1202/2006). Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Kadangi teismas priėjo išvadą, jog viešojo administravimo subjekto – Šiaulių TLK – priimtas individualus teisės aktas, kuriuo R. P. nebuvo leista dalyvauti konkurse į karjeros valstybės tarnautojo Sutarčių skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, yra teisėtas ir pagrįstas, tai yra nėra nustatytas veiksmų neteisėtumo faktas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007-10-31 Šiaulių TLK raštą Nr. S-3709 bei priteisti atlyginti 20000 Lt turtinę ir 30000 Lt moralinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovas Šiaulių TLK pateikė prašymą priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1600 Lt. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 44 str. 4 d. numatyta, kad, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (LR ABTĮ 44 str. 6 d.). LR CPK 98 str. nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2004-04-02 įsakymas Nr. 1R-85) kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2004-03-26 nutarimas) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 p. numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (nuo 2008 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga 800 Lt). Rekomendacijų 9 p. numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.
Atsakovas nurodė atstovavimo Šiaulių apygardos administraciniame teisme laiką 2,5 val. ir įvertino 500 Lt (b.l. 131). Teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovo advokatas, vyko 2008-03-26 (nuo 9.⁰⁰ iki 9.³⁰ val. (b.l. 97-98)) ir 2008-04-23 (nuo 13.³⁰ iki 15.²⁵ val. (b.l. 133-140)), tai yra truko 2 val. 25 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., jei teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, tai yra šiuo atveju dalyvavimo posėdžiuose trukmė yra 2 val., todėl priteistina 240 Lt (800x0,15x2 (Rekomendacijų 7, 8.18, 9 punktai)).
Atsakovas nurodė, jog turėjo 100 Lt išlaidų, susijusių su 2008-04-08 rašto dėl prašymo išreikalauti dokumentus Šiaulių apygardos administraciniam teismui paruošimu. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 p. atsakovui priteistina 96 Lt (800x0,12 (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai)).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį (kuri nėra didelė), sprendžiamo teisinio klausimo sudėtingumą, atsakovo atstovavimo byloje laiką, parengtus procesinius dokumentus, laiko tikslinga priteisti atsakovo advokato turėtas 200 Lt išlaidas, susijusias su Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-151-84/2008 medžiagos susipažinimu (Rekomendacijų 2 p. (b.l. 131)).
Atsakovo nurodytos 800 Lt išlaidos, susijusios su jį atstovaujančio advokato teisės aktų, Konstitucinio Teismo nutarimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analize, atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi bendro pobūdžio teisės aktų analizė yra susijusi su tiesioginiu advokato kaip asmens, teikiančio teisines paslaugas, kvalifikacija, jo žinių ir gebėjimų tobulinimu, o išnagrinėtoje byloje sprendžiami teisiniai klausimai savo pobūdžiu nereikalavo ypatingos ir sudėtingos teisės aktų analizės, nereikalavo papildomos specialių žinių reikalaujančios teisės aktų taikymo studijos.
Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes atsakovo naudai iš pareiškėjo yra priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos viso: 536 Lt (penki šimtai trisdešimt šeši litai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo R. P. skundą dėl 2007-10-31 Šiaulių TLK rašto Nr. S-3709 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei 20000 Lt turtinės ir 30000 Lt moralinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo R. P. atsakovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai 536 Lt (penkis šimtus trisdešimt šešis litus) teismo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.