- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- Iv-2042-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01203-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. S. ir jo atstovei N. A., atsakovo atstovei Ingai Titovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. (toliau – pareiškėjas) su prašymu (b. l. 2-3) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2010-03-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, Vilniaus AVPK) įsakymo Nr. 10-TE-155 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. S.“ (toliau – Įsakymas) 1 p., paskirti švelnesnę nuobaudą ir grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Grigiškių policijos nuovados tyrėjo pareigas.
Prašyme nurodė, kad, pareiškėjo nuomone, jam taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos yra per griežta. Teigė, kad 2010-03-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje padarytos išvados yra nepagrįstos, nes jis tiesioginės tyčios pasisavinti Vilniaus AVPK priklausantį turtą neturėjo. Be to, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2009-10-12 paaiškinimą, kad jis automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į „Lukoil“ degalinę, esančią Grigiškėse, (duomenys neskelbtini), užsipilti kuro. Privažiavęs prie dujų užpylimo kolonėlės į savo automobilį įsipylė dujų ir nuėjo į degalinę atsiskaityti už kurą. Tuomet pastebėjo, kad neturi su savimi piniginės, todėl, neturėdamas kitos išeities, pasinaudojo tarnybiniam transportui VW Passat priskirta magnetine kuro kortele už 22,31 litrą sumokėjo 36,58 Lt. Gautą kvitą pridėjo prie tarnybinio automobilio kelionės lapo. Vėliau į minėtą tarnybinį transportą įpylė kuro už atitinkamą sumą. Tvirtino, kad sutinka, kad padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Vilniaus AVPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių atitinkamą nuostatą, tačiau pasinaudoti tarnybine kortele asmeniniais tikslais neketino. 22 litai kuro yra nemažas kiekis, leidžiantis nuvažiuoti apie 180 kilometrų. Pažymėjo, kad jeigu jis nebūtų vėliau iš savo lėšų užpylęs kuro į tarnybinį transportą, mėnesio gale būtų susidaręs kuro trūkumas. Pareiškėjas nesiekė gauti neteisėtų pajamų, nes degalų kiekis per mėnesį kiekvienam tarnybiniam automobiliui yra ribotas ir netgi yra numatyta galimybė savo lėšomis įpilti degalus į tarnybinį automobilį, vėliau pateikus kasos čekį ir motyvuotą prašymą jas susigrąžinti. Dėl savo netinkamų veiksmų prisipažino ir gailėjosi, taip pat sutiko, kad yra visiškai svarus pagrindas jį nubausti, tačiau laiko, kad jam paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Atkreipė dėmesį, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – pati griežčiausia nuobauda, todėl jos skyrimas turi būti pagrįstas nusižengimų pasekmėmis, nusižengimų aplinkybių visuma, pareigūno kalte ir veikla iki nusižengimo padarymo. Pareiškėjui skiriant griežtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, nebuvo įvertinta ta faktinė aplinkybė, jog jis padaryto tarnybinio nusižengimo neginčijo, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi. Materialinė žala siekia vos 36,58 Lt, kurie buvo išskaičiuoti iš jam priklausančio darbo užmokesčio, jis dėl to neprieštaravo, nors ir patyrė nuostolius, nes už atitinkamą sumą jau buvau įpylęs kuro į tarnybinį transportą už asmenines lėšas. Pabrfėžė, kad 2010-02-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, kuria buvo priimtas sprendimas pareiškėją nubausti už ATPK 50 str. nustatytą pažeidimą, nesutikdamas su ja, apskundė įstatymų nustatyta tvarka. Akcentavo, kad 2010-02-17 jam suėjo 18 metų vidaus tarnybos stažo, taigi, iki teisės išeiti į užtarnautą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją teliko vos 1 metai ir 7 mėnesiai. Todėl mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė patvirtino prašyme išdėstytus motyvus, prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Tvirtino, kad įrodymų, jog į tarnybinį automobilį įpylė tokį pat kiekį degalų už savo asmenines lėšas, negali pateikti, nes neturi (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo A. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į prašymą (b. l. 12-15) nurodė, kad 2010-03-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje neginčijamai ir aiškiai konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, kurio vienas pagrindinių uždavinių, kaip nurodyta Policijos veiklos įstatymo 5 str., yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas bei tyrimas, aptariamu atveju pats padarė teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 50 str. Policijos pareigūnas privalo gerbti ir sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau pareiškėjas ne tik sąmoningai padarė ATPK 50 str. numatytą teisės pažeidimą bet ir nusižengė Vilniaus AVPK tarnybinių ir netarnybinių automobilių naudojimo taisyklių 85 p. nuostatai, jog degalai pilami tik į tarnybinio automobilio kuro baką. Be to, degalinėje gautą degalų įsigijimo kvitą pareiškėjas vėliau pridėjo prie tarnybinio automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo bei nurodė kelionės lape, kad įsigytas degalų kiekis buvo supiltas į šio tarnybinio automobilio kuro baką. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹, 50, 286, 287 ir 288 str., 2010-02-22 nutarimu administracinėje byloje Nr.A2.2-951-503/2010 pripažino pareiškėją kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., ir nubaudė jį 50 Lt bauda. Teismas nutarime nustatė, kad A. S. 2009-10-12 degalinėje įsipylė į nuosavą automobilį 22,31 litrus dujų automobilinio kuro, už kurį atsiskaitė debetine magnetine kortele kurui įsigyti, skirta Vilniaus AVPK priklausančiam tarnybiniam automobiliui kurui įsigyti, tokiu būdu pasisavino 33,46 Lt. Teismas nutarime pažymėjo, kad A. S. savo kaltę pripažino, dėl padaryto labai gailėjosi. Patikrinimo metu negauta duomenų, kad sprendimas per nustatytą terminą skųstas. Šis nutarimas turi prejudicinę galią ir neginčytinai patvirtina išvadoje konstatuotų pažeidimų teisingumą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teigia, kad jį šokiravo tas faktas, kad jį apkaltino vagyste, o tuo pačiu ATP bylos nagrinėjime (ir ATP protokoluose) pagal ATPK 50 str. „Smulkusis svetimo turto pagrobimas“ (t. y. ta pati vagystė) pažeidimo padarymą pripažino. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo prašyme teismui pateikė įvykių aplinkybes iš jam palankios pusės, jo pateikti argumentai vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant suklaidinti teismą ir kitaip apibudinti savo veiksmus nei yra ištiktųjų ir taip išvengti atsakomybės už tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjo prašyme nurodomi argumentai negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjo 2010-04-29 prašymą. Be kita ko, nurodė, kad vertinant pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos rūšies pagrįstumą, būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobauda už buvimą tarnybos metu neblaivaus – laipsnio pažeminimas viena pakopa. Akcentavo ir tai, kad ginčo atveju, jis sąmoningai, t. y. tyčia pasinaudojo kortele, atsiskaitydamas už degalus, kuriuos įsipylė į savo asmeninį automobilį. Tarnybinio patikrinimo atlikimo metu tarnybinį patikrinimą atlikusiems pareigūnams pateikti paaiškinimai vertintini, kaip sąmoningai klaidinantys (tikrovės neatitinkantys faktai), t. y. kad nuėjęs į degalinę atsiskaityti už kurą, pastebėjo, kad su savimi neturi piniginės, todėl atsiskaitė tarnybiniam automobiliui priskirta „Lukoil“ magnetine kortele. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu susipažinus su „Lukoil“ degalinės vaizdo įrašu nustatyta, kad 2009-10-12 12.29 val. automobiliu Opel vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko prie dujų užpylimo kolonėlės. Įpylęs kurą į nuosavą automobilį nuėjo į degalinę atsiskaityti. Magnetine kortele atsiskaitęs už kurą (12.32 val.), grįžo prie automobilio ir išvažiavo iš degalinės (12.33 val.). Niekur nepastebima galima reakcją į tai, kad jis su savimi neturi piniginės, niekur nepastebimi neįprasti veiksmai (sutrikimas, piniginės ieškojimas, bandymas degalinės operatoriaus paprašyti atsiskaityti vėliau ar pan.), atliekant įprastą suplanuotą atsiskaitymą. O tai negali būti vertintina niekaip kitaip, kaip tik suplanuotas, numatytas, sąmoningas veiksmas atsiskaitant nenuosavomis lėšomis. Pareiškėjo 2009-10-12 veiksmais padarė turtinės žalos atsakovui, t. y. ir Lietuvos valstybės biudžetui. Vilniaus AVPK Autoūkiui pateiktose ataskaitose bei tarnybinių automobilių kelionės lapuose šiais atvejais nurodyta, kad kuras piltas į tarnybinį transportą. Būtent tokiu būdu padaryta turtinė žala, ir ne tik buvo pasisavintos atsakovo lėšos, skirtos atsiskaityti už į tarnybinį transportą pilamą kurą, bet ir pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys kelionės lapuose bei ataskaitose. Patikrinimo metu negauta jokių faktinių duomenų, kad pareigūnas atlygino padarytą žalą, o būtent savanoriškai iki tarnybinio nusižengimo padarymo išaiškėjimo dienos. Pabrėžė, kad atsiskaitymas Vilniaus AVPK priklausančia debetine kortele, pilant kurą į nuosavą automobilį, yra pareiškėjo pasikartojantis veiksmas. Atsakovo pareigūnai kito tarnybinio patikrinimo metu (2010-04-30 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS-3462(09)) nustatė, kad 2010-01-28 pareiškėjui už tai, kad jis 2009-09-29, atostogų metu, Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini) esančioje „Lukoil“ degalinėje (toje pačioje) į asmeninį automobilį Opel vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė kuro (už 20,4 litrų dujų sumokėta 33,46 Lt), už kurį pareigūnas S. Bogdanovičius atsiskaitė Vilniaus AVPK priklausančia magnetine kortele, skirta atsiskaityti už į tarnybinį automobilį, tokiu būdu pareiškėjas sukčiavimo būdu pasisavino 33,46 Lt, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50 str., medžiaga priimti sprendimą buvo išsiųsta į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-07 nutarimu Nr. A2.2.-952-487/2010, vadovaujantis ATPK 286 str., 287 str., S. Bogdanovičius ir pareiškėjas pripažinti kaltais padarius ATPK 50 str. nustatytą teisės pažeidimą ir jiems skirtos po 300 Lt baudos. Tiek S. Bogdanovičius, tiek pareiškėjas kaltę pripažino, dėl pažeidimo gailėjosi. Patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad sprendimas per nustatytą terminą skųstas. Kadangi S. Bogdanovičius 2009-12-30 atleistas iš vidaus tarnybos ir pareiškėjas 2010-03-30 atleistas iš vidaus tarnybos, tai vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 8.4 p., tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas, nes pareigūnai nebedirbo vidaus tarnybos sistemoje. Pažymėjo ir tai, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-03-26 įsakymu Nr. 5-V-220 „Dėl tipinių policijos įstaigų tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 2007 m. taisyklės buvo pripažintos netekusiomis galios. Be to, pareiškėjas nesiėmė veiksmų, numatytų jo minimų 2007 m. taisyklių 53 p. Taisyklės (tiek 2007 m., tiek Automobilių naudojimo taisyklėse, tiek šiuo metu galiojančios Tipinės policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisykles) nesuteikia teisės pareigūnams disponuoti Vilniaus AVPK priklausančiomis kortelėmis savo nuožiūra, nesilaikant nustatytos tvarkos, ir atsiskaityti jomis už į asmenines transporto priemones pilamus degalus. Tvirtino, kad išvadoje pareigūno veiksmai įvertinti ne tik kaip tarnybinis nusižengimas, bet ir tuo pačiu kaip veiksmai, žeminantys policijos pareigūno vardą. Todėl Vilniaus AVPK viršininkas, turėdamas diskrecinę teisę ir įvertinęs visus pažeidimo aspektus priėmė sprendimą paskirti tarnybines nuobaudas atleidimą iš vidaus tarnybos. Be to, byloje nėra ginčijami patys faktai, kad pareiškėjas slaptai įsipylė kurą į savo nuosavą automobilį, vėliau apie įvykį nieko neinformavo, suklastojo tarnybinio automobilio kelionės lapo (griežtos atskaitomybės dokumento) duomenis (pridėjo degalų įsigijimo kvitą bei nurodė kelionės lape, kad įsigytas degalų kiekis buvo supiltas į šio tarnybinio automobilio kuro baką). Akivaizdu, kad tokie pareiškėjo (kaip pareigūno) veiksmai traktuotini kaip nesąžiningi veiksmai. Tokie pareigūno, kuris turi viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, veiksmai, negali būti toleruojami. Asmuo toleruojantis tokius veiksmus negali būti tarnybos, kurios pagrindinė užduotis asmens, visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos užtikrinimas, teisės pažeidimų užkardinimas bei prevencija, sudėtyje. Pareiškėjo, akivaizdžiai priešingi Policijos veiklos įstatyme apibrėžtiems policijos tikslams bei uždaviniams, veiksmai, vertintini kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, padarytas tyčia, už kurį vidaus reikalų sistemos pareigūnams skirtina griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2010-03-30 įsakymo Nr. 10- TE-155 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo viršilai A. S.“ 1 p. (toliau – Įsakymas), kuriuo, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 26 str. 1 d. ir remiantis Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų, naudojantis Vilniaus AVPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už tarnybinį transportą pilamą kurą, dalyje dėl turėjo A. S. veiksmų, 2010-03-10 išvada Nr. 10-7-IS-346, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – viršilos A. S., gim. 1971-04-17, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Grigiškių policijos nuovados tyrėjo – atleidimas (b. l. 4, 17).
Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Įsakymo 1 p. teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – tarnybinių nuobaudų skyrimo už tarnybinius nusižengimus sąlygos ir tvarka.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą ir 2010-03-10 surašė Tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų naudojantis Vilniaus AVPK priklausančiomis magnetinėmis kortelėmis, skirtomis atsiskaityti už į tarnybinį transportą pilamą kurą, dalyje dėl tyrėjo A. S. veiksmų išvadą Nr. 10-7-IS-346, kurioje buvo konstatuota, kad Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos Grigiškių policijos nuovados tyrėjas A. S. 2009-10-12 12.31 val. Vilniuje, Grigiškėse, (duomenys neskelbtini) esančioje „Lukoil“ degalinėje į asmeninį automobilį Opel vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , įsipylė 22,31 l dujų (sumokėjo 36,58 Lt), už kurą atsiskaitė Vilniaus AVPK priklausančia kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (skirta atsiskaityti už į tarnybinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilamą kurą). A. S. pasisavino savo naudai svetimą Vilniaus AVPK priklausantį turtą ir padarė 36,58 Lt turtinės žalos, t. y. padarė teisės pažeidimą. Patikrinimo metu nebuvo gauta A. S. teiginį, kad jis kurą į tarnybinį automobilį pylė už savo lėšas, patvirtinančių faktinių duomenų. Teisme A. S. pripažino padaręs šiuos veiksmus atitinkantį teisės pažeidimą. Be kita ko, konstatuota, kad A. S. nurodytais veiksmais 2009-10-12 padarė turtinės žalos Vilniaus AVPK (b. l. 5-8, 18-21).
Iš byloje esančių medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus AVPK viršininko 2009-12-02 Įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. S.“ Nr. 10-TE-597, pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa (b. l. 22).
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad A. S. (pareiškėjas) jau du kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 str. padarymą (b. l. 46, 49-50, 51).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Įstatymas) ir Statutas.
Įstatymo 2 str. 6 d. nustatyta, kad statutinis valstybės tarnautojas yra valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas, ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu. Pagal minimo įstatymo 4 str. 2 d., statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16¹ straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas. Įstatymo 5 str. reglamentuojama, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.
Statuto 5 str. 2 d. nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.
Vadovaujantis Statuto 25 str., pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pagal Statuto 26 str. 1 d., numatyta, už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnams gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos. Statuto 26 str. 2 d. reglkamentuojama, kad tarnybinė nuobauda atleidimas iš vidaus tarnybos, be kitų pagrindų, gali būti skiriama ir už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų (26 str. 2 d. 4 p.), ir už tarnybinį nusižengimą jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda (26 str. 2 d. 5 p.).
Įstatymo 29 str. 4 d. nustatyta, kad tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda -griežtas papeikimas (viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų hierarchijoje).
Remiantis Įstatymo 29 str. 5 d., šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.
Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje yra konstatuota, kad taikant konkrečią nuobaudos rūšį, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 1-249/2004, Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs, kad pareiškėjui Vilniaus AVPK viršininko 2009-12-02 įsakymu Nr. 10-TE-597 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui A. S.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – laipsnio pažeminimas viena pakopa, ši tarnybinė nuobauda, priimant skundžiamą Įsakymą, buvo galiojanti, pagal ATPK 50 str. jis yra trauktas administracinėn atsakomybėn du kartus už tos pačios rūšies teisės pažeidimus (2009-09-29 ir 2009-10-12), jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų neginčijo, dėl jų padarymo gailėjosi, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad Įsakymo 1 p. priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Įsakymo 1 p. yra teisėtas ir pagrįstas, juo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas – yra adekvati padarytam pareiškėjo pažeidimui. Todėl teismas sprendžia, kad Įsakymo 1 p. nurodytais motyvais ir kitais motyvais, naikinti, paskirti pareiškėjui švelnesnę tarnybinę nuobaudą ir grąžinti jį į tarnybą, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo A. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.