Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo V. J., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent jis yra E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Nurodė, kad jis ieškovo nepažįsta, buvo matęs kažkada vieną kartą. Atsakovę pažįsta, jie susipažino kartu dirbdami Kauno Baltijoje, bendravo artimai, po kurio laiko pradėjo bendrauti intymiai, kartais praleisdavo bendrus savaitgalius. Kad laukiasi jo vaiko, atsakovė jį buvo informavusi. Gimus E. B., jis kartą buvo nuvykęs į ligoninę aplankyti atsakovės ir sūnaus, su juo kartu gyventi bendroje šeimoje nesutiko pati atsakovė. Jis siūlė atsakovei gyventi kartu, tačiau atsakovė jį atstovė, nurodė, kad turi kitą šeimą. Atsakovė jo nebuvo prašiusi pripažinti Eimantui tėvystę. Jis sutinka būti pripažintas E. B. tėvu, taip pat sutinka mokėti sūnui materialinį išlaikymą.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad institucija ieškovo reikalavimui šiuo metu iš esmės neprieštarauja, t. y. neprieštarauja ieškovo tėvystės nuginčijimui E. B., kadangi V. J. sutinka būti pripažintas vaiko tėvu, jis tuo yra įsitikinęs. A. B. taip pat vaiko tėvu nurodė V. J.. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, turi būti nustatoma vaikui tėvystė bei atitinkamai iš vaiko tėvo priteistas materialinis išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslinto ieškinio dalis dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo E. B. tenkintina.

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. 104 duomenyse nurodyta, jog motina – A. B. (atsakovė), tėvas – K. B. (ieškovas). Pastabose nurodyta, jog ,,tėvai susit. Kauno m. CMB 2006-06-02 Nr. 740; Papildymo, pakeitimo įrašas Nr. 2574 2006-11-16 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyrius“. Iš 2006 m. lapkričio 16 d. civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašo Nr. 2574 nustatyta, kad K. B. (ieškovas) E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), suteikė pavardę (duomenys neskelbtini). Įrašo 25 grafoje nurodyta, jog papildymo, pakeitimo, ištaisymo pagrindas – bendras tėvų prašymas tėvystei pripažinti Kauno m. CMB 2006 m. lapkričio 16 d. Nr. 703. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1069-814/2011 patvirtina, kad atsakovui K. B. nedalyvaujant, buvo nutraukta K. B. ir A. B. santuoka; iš K. B. buvo priteistas išlaikymas sūnui E. B. po 400 Lt (kas atitinka 115,84 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. liepos 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

2016 m. spalio 10 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad ieškovas nėra E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o jie nėra jo vaikai, apie ką ieškovas teigia sužinojęs iš pažįstamų tik 2016 m. birželio mėnesį, kai sugrįžo iš įkalinimo įstaigos. 2017 m. vasario 6 d. atlikus DNR ekspertizę buvo nustatyta, kad E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra K. B. sūnus, o jis – jo tėvas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad E. B. biologinis tėvas yra V. J.. Tikrasis vaiko tėvas atsakovei yra žinomas, šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti nepageidavo. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-26-527/2018, ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Taikė ieškinio senatį ir ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei su tuo susijusius kitus reikalavimus atmetė. Teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi atnaujino Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-26-527/2018 dalies dėl pareiškėjo K. B. tėvystės pripažinimo E. B. nagrinėjimą.

Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo laiku nesikreipė dėl to, kad sėdėjo įkalinimo įstaigoje, todėl jam buvo apsunkinta galimybė susitvarkyti dokumentus. Be to, jam atsakovė buvo nurodžiusi, kad būtent jis yra jos sūnaus tėvas. Atsižvelgus į nurodytas ieškovo aplinkybes, laikoma, jog ieškovas vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Kaip jau minėta, nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nurodoma, kad ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 9 punktas). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 straipsniai).

Bylos duomenimis ieškovas K. B. buvo įrašytas nepilnamečio E. B. tėvu gimimo įraše tuo metu, kai jis jau buvo susituokęs su atsakove. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (teismo ekspertizės išvados duomenys) patvirtina, kad ieškovas nėra nepilnamečio E. B. biologinis tėvas, todėl yra pagrindas ieškovo patikslinto ieškinio dalį dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo E. B. tenkinti (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl ieškinio patenkinimo, atsižvelgtina į prioritetinius nepilnamečio E. B. interesus. Šiuo atveju reikšminga tai, kad E. B. šiuo metu yra beveik 16,5 metų amžiaus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad E. B. ir E. B. gyvena kartu su dvyniais broliu ir sese (duomenys neskelbtini)ir I. R., bei motina A. B. ir jos sugyventiniu A. R.. Socialinių paslaugų centras šeimai teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. Vaikai žino, kad ieškovas nėra jų biologinis tėvas. Su dabartiniu A. B. sugyventiniu A. R. vaikai sutariantys gerai. Artimo emocinio ryšio tarp tėvo ir vaikų nėra.

Ieškovas nurodė, o atsakovė patvirtino, kad jie nuo 2008 m. balandžio mėnesio nebegyvena kartu ir nuo to laiko ieškovo bendravimas su E. B. yra minimalus. 2008 m. balandžio mėnesį ieškovas buvo suimtas, nuteistas ir įkalintas, sugrįžo iš įkalinimo vietos tik 2016 m. Per minėtą laikotarpį (7 metus) atsakovas su sūnumi kartu negyveno, todėl ganėtinai ilgą laiko tarpą tarpusavio santykiai bei emocinis ryšys nebuvo stiprinami, be to, per šį laikotarpį A. B. kartu su sūnumi apsigyveno kartu su dabartiniu sugyventiniu, su kuriuo vaikas gerai sutaria. Taigi, iš šių aplinkybių negalima teigti, kad per laikotarpį, kol ieškovas buvo įkalintas, vaikas su juo stiprių tėvo ir sūnaus santykių nepalaikė, didžiąją laiko dalį ieškovas su vaiku nebegyveno. Ieškovas nenori būti E. B. socialiniu tėvu ir iki pilnametystės teikti išlaikymą bei būti saistomas paveldėjimo santykiais. Būtina atsižvelgti į, kad ir pats E. B., apklaustas civilinės bylos Nr. 2-26-527/2018 teigė, jog jam visiškai nesvarbu, ar gimimo įraše K. B. bus įrašytas jo tėvu ar ne ir šiuo metu jo nebesieja emocinis ryšys su ieškovu. Šios aplinkybės rodo, kad tiek ieškovo, tiek vaiko atžvilgiu nėra nei emocinio nei dvasinio tarpusavio ryšio.

Teismas daro išvadą, kad E. B. jau pats gali suformuluoti ir aiškiai išreikšti savo nuomonę bei pažiūras dėl jo santykių su ieškovu. O jis būtent nurodė, kad jam nesvarbu, ar gimimo įraše K. B. bus įrašytas jo tėvu ar ne. Teismo vertinimu, patikslinto ieškinio dalies patenkinimas neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad tarp vaiko ir ieškovo nesusiformavo artimas giminystės ryšys, galintis būti pagrindu nustatyti ieškovo socialinę tėvystę.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo E. B. yra įrodyti ir pagrįsti, nepažeidžia vaiko interesų, todėl tenkinti, pripažįstant, kad ieškovas K. B. nėra vaiko E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis, (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Dėl paminėto šioje dalyje keistinas Kauno apylinkės teismo 2018m. vasario 13 d. sprendimas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo E. B., gim. 2003-12-30, atmetimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl tėvystės nustatymo.

Panaikinus K. B. tėvystę E. B. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti V. J. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Šalys ir trečiasis asmuo byloje pripažino, kad (duomenys neskelbtini) A. B. gimusio vaiko E. B. tėvas yra V. J.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių, nei trečiasis asmuo V. J. neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo yra tuo įsitikinę. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, ir įstatymams suteikiant teismui teisę šeimos pobūdžio bylose išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir imtis aktyvių veiksmų, nuginčijus ieškovo tėvystę, yra pagrindas nustatyti, kad V. J. yra E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Kadangi V. J. teismo posėdžio metu geranoriškai pripažino E. B. tėvystę, sutiko teikti sūnui materialinį išlaikymą, šiuo teismo sprendimu materialinio išlaikymo priteisimo klausimas nenagrinėjamas. Atsakovei A. B. išaiškintina, kad tuo atveju, jei materialinis išlaikymas sūnui nebus teikiamas, ji turi galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Kadangi ieškovas neteikė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės, jų atlyginimo klausimas nenagrinėtinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje mažesnės, nei numatytos 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, todėl jos valstybei iš atsakovės nepriteistinos.

Sprendimas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųstinas sprendimo nuorašą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę (CPK 399 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018m. vasario 13 d. sprendimo dalį atmesti patikslinto ieškinio reikalavimą dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo E. B. ir šią patikslinto ieškinio dalį tenkinti visiškai.

Atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą dėl K. B. tėvystės E. B. nuginčijimo.

Pripažinti, kad ieškovas K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. 104, esantį duomenų apie tėvą įrašą, kad K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. B. tėvas.

Nustatyti, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos įstaigoje, įrašant E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvu V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.