- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- ATP-325-135/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00394-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto Ž. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. A. 2014 m. sausio 9 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 124 ¹ str. 2 d. ir paskirta 110 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. sausio 14 d. 16.51 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 531 reikalavimus, t.y. paliko automobilį stovėti šio ženklo galiojimo zonoje, kurioje automobiliai gali stovėti tik su specialiais leidimais.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu Ž. A. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi Ž. A. skundo netenkino ir Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro 2014-01-09 nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-28 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo priteisti Ž. A. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde Ž. A. nurodo, kad jis apie tai, kad 2013-01-14 padarė KET pažeidimą, sužinojo tik 2013 m. balandžio mėn., kai su juo telefonu susisiekė pareigūnai, todėl praėjus tokiam ilgam laikui jis objektyviai negalėjo prisiminti, kas 2013-01-14 dieną vairavo jam priklausančią transporto priemonę, kadangi automobilis yra išnuomotas (duomenys neskelbtini). Teigia, kad buvo neteisingai traktuoti jo parodymai, nes jis, nurodydamas, jog ir pats kartais vairuoja automobilį „Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-01-14 dieną galimai jį vairavo, ir aikštelėje (duomenys neskelbtini) yra buvęs, nes su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis, kalbėjo abstrakčiai. Pažymi, kad jis niekada nei raštu, nei žodžiu nėra pripažinęs padaręs jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą, todėl nutarimą grįsti jo prisipažinimu nebuvo pagrindo. Tvirtina, kad jis teisme nurodė, kad jeigu jis būtų vairavęs šią transporto priemonę ir būtų matęs šį ženklą, nebūtų sustojęs ir eismo taisyklių nebūtų pažeidęs. Apelianto teigimu, minėtoje aikštelėje dažniausiai parkuojami mikroautobusai, kurie užstoja dalį ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“.
Taip pat nurodo, jog iš jo darytų nuotraukų matyti, kad kelio ženklas, dėl kurio pažeidimo jis pripažintas kaltu, nėra įrengtas taip, kad būtų visada gerai matomas ir jo neužstotų kokios nors kliūtys, ženklo dalis buvo apipurkšta dažais, kas irgi mažino jo matomumą, o blogą šio ženklo matumą lėmė ir tai, kad jis pakabintas netinkamai ir nesilaikant norminių aktų. Apeliantas pabrėžia, kad automobilių parkavimo (stovėjimo) aikštelė adresu (duomenys neskelbtini), tiek šalia jos ant pastato sienos įrengtas ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, yra įrengti neteisėtai, nesilaikant nustatytos tvarkos, Šiaulių m. savivaldybės administracija dėl automobilių aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo informacijos neturi, Šiaulių miesto savivaldybės turto apskaitoje šios aikštelės nėra, savivaldybėje taip pat nėra jokių dokumentų, įrodančių ženklo įrengimo faktą, nei viena iš įrengiant ženklą privalančių dalyvauti institucijų neturi jokių duomenų apie tokio ženklo įrengimą. Nurodo, kad kelio ženklai gali būti įrengiami tik griežtai laikantis projekto reikalavimų, suderinus su eismo saugumą prižiūrinčiomis organizacijomis, kelio savininku ir gavus minėtų asmenų leidimą, o ginčo ženklas niekur neregistruotas, nepriduotas, jo įrengimas nepripažintas teisėtu, tinkamu naudoti. Apelianto teigimu, nors teismas nurodo, kad ženklas yra suderintas su kelių policija dar 1998-09-14, tačiau suderintas yra ne ženklas, o teritorijos planavimo dokumentas, parengtas tvarkant privažiavimą į ofisą (duomenys neskelbtini), kuriame apie tokio ženklo įrengimą net neužsimenama. Atsižvelgdamas į tai, jog nėra duomenų, kad adresu (duomenys neskelbtini), būtų įrengtas toks ženklas, apelianto nuomone, jam negali atsirasti atsakomybė už tokio ženklo pažeidimą.
Nurodo, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai 2013-07-14 nutarimu jam skyrė 200 Lt baudą, o 2014-01-09 nutarimu – 110 Lt baudą, mano, kad ir pareigūnai akivaizdžiai abejoja savo veiksmais. Nurodo, kad byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad į įvykio vietą būtų atvykę pareigūnai, kad jie fiksavo pažeidimą, todėl apeliantui kyla klausimas, kuo remiantis byloje konstatuota, kad automobilis stovėjo, o ne užfiksuotas pravažiuojant ar sustojus daryti apsisukimo manevro. Dėl liudytojo Ž. M. parodymų apeliantas nurodo, kad šis liudytojas teisme nepatvirtino paties įvykio fakto, nematė ir negalėjo nurodyti nei transporto priemonės, nei jos vairuotojo, nežinojo kas, kada ir kokia įranga (su kokiais jos nustatymais) padarė fotonuotraukas, kurias jis tik persiuntė policijai. Tvirtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad net tais atvejais, kai byloje yra fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas konkretus automobilis, pavyzdžiui, pastatytas neleistinoje vietoje, tai nėra pakankamas įrodymas išvadai, jog buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, o kad tokie duomenys taptų įrodymais, jie turi būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka.
Ž. A. tvirtinimu, šiuo atveju jis nubaustas vadovaujantis tik Ž. M. pranešimu, t.y. jo policijai persiųsta fotonuotrauka, kurios jis pats nepatvirtino daręs bei negalėjo nurodyti šią fotonuotrauką padariusio asmens. Mano, kad šis asmuo ar kiti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai galėjo jį apkalbėti dėl savanaudiškų paskatų, nes teismui yra pateikti duomenys, kad jis 2003-2007 m. dirbo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėju bei siekė panaikinti įvažiavime neteisėtai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, kam labai priešinosi UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2007 m. jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2010-04-14 nutraukė su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl kompiuterių priežiūros, todėl jo ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų santykiai buvo konfliktiški. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas daro išvadą, jog nuotrauka galėjo būti ir sumontuota ar kitaip suklastota, padaryta daugiau nei prieš metus, kai bausti jau apskritai negalima.
Nurodo, kad jam bauda paskirta nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustačius pažeidimą padariusio asmens, jo kaltės, o automobilių parkavimo (stovėjimo) aikštelė (duomenys neskelbtini) bei šalia jos ant pastato sienos esantis ženklas Nr. 531 ,,Rezervuota stovėjimo vieta“ yra įrengtas neteisėtai, todėl nesukelia privalomų nurodymų eismo dalyviams, byloje nėra jokių pirminių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas, t. y. nutarimas priimtas nesant jokių įrodymų apie pažeidimo padarymą, administracinė nuobauda paskirta praleidus įstatyme numatytą terminą. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad priimtas nutarimas laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo netenkinti Ž. A. skundo, nes mano, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės. Institucijos nuomone, pateiktoje fotonuotraukoje akivaizdžiai matosi, kad automobilis ,,Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priešais nurodomąjį kelio ženklą Nr. 531 ,,Rezervuota stovėjimo vieta“, kurio neįmanoma nepastebėti, todėl vairuotojas privalėjo laikyti kelio ženklo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Ž. A. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, <...............> užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 300 Lt.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. A. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtą pažeidimą argumentuodamas tuo, kad įvykio metu ne jis galėjo vairuoti automobilį, su kuriuo padarytas pažeidimas, nes įvykis buvo senai ir jis to gerai neprisimena, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kad kelio ženklo galėjo ir nepastebėti, kad kelio ženklas pastatytas neteisėtai ir nuobauda skirta pasibaigus įstatyme nustatytam nuobaudų skyrimo terminui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. A. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Ir nors pažeidėjas skunde ginčija, jog nagrinėjimo įvykio metu jis vairavo automobilį ir kelio ženklas galėjo nesimatyti, tačiau šie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš pateiktų nuotraukų bei pareigūno paaiškinimų matyti, kad kelio ženklas yra aiškiai matomoje vietoje, o Ž. A. automobilį buvo pasistatęs būtent priešais šį kelio ženklą ir automobilis stovėjo, o ne manevravo. Taip pat iš paties Ž. A. parodymų teisme bei skundo argumentų akivaizdu, jog ši automobilio stovėjimo aikštelė jam buvo žinoma ir anksčiau, jis iki 2010-04-14 buvo UAB (duomenys neskelbtini) klientas, kas leidžia manyti, jog šioje įmonėje jis lankėsi ir žinojo automobilio statymo sąlygas, o dirbdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus vedėju dar 2007 metais sprendė su šia automobilių stovėjimo aikštele susijusius klausimus. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog jis ženklo galėjo nematyti ir nežinoti, jog automobilį stato nesilaikydamas kelio ženklų reikalavimų, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl Ž. A. argumentų, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairuoti galėjo ir ne jis, pažymėtina, jog iš 2013-06-10 paaiškinimo matyti, jog jis pats nurodė, kad tuo metu automobilį galėjo vairuoti ir jis pats (9 b. l.), t.y. Ž. A. nenurodė kitų asmenų. Byloje nustatyta, kad automobilis ,,Nissan Patrol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Ž. A.. Be to, pažymėtina, kad LR Saugaus eismo keliais įstatymas įpareigoja transporto priemonės savininką, jeigu transporto priemonės nebuvo paimta prieš jo valią, įpareigoją automobilio savininką pateikti pareigūnams informaciją teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (20 str. 2 d.). Už šios pareigos nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė. Todėl šiuo atveju pareigūnai, gavę iš transporto priemonės savininko informaciją, jog nagrinėjamo pažeidimo metu transporto priemone galimai naudojosi pats savininkas, pagrįstai administracinėn atsakomybėn patraukė Ž. A..
Dėl Ž. A. skundo argumentų, liečiančių (duomenys neskelbtini), įrengto kelio ženklo Nr. 531 teisėtumą bei nuobaudos skyrimo terminų, pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismas dėl šių skundo argumentų skundžiamojoje nutartyje pasisakė ir su šiomis išvadomis aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl dėl jų antrą kartą nepasisako.
Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl apelianto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad ATPK 279 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimą, įtvirtinta, jog turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Taigi, ATPK nėra numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ž. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.