Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Civilinė byla Nr. 2S-2499-392/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
2S-2499-392/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33393-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Civilinė byla Nr.2S-2499-392/2014(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33393-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija: (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. spalioo13 d. nutarties

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: Santuoką tarp ieškovo K. A. ir atsakovės L. A. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Nustatyti nepilnamečio sūnaus A. A. ir nepilnametės dukros S. A. gyvenamąją vietą kartu su jo motina L. A.; Priteisti iš ieškovo K. A. sūnaus A. A. ir dukros S. A. išlaikymą iki jų pilnametystės po 500 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį; Nustatyti ieškovo dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo su jais tokią tvarką: ieškovas su vaikais galės bendrauti tiek, kiek tai netrukdys vaikų mokymuisi, užsiėmimams, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, vaikų interesų ar jų kasdieninės dienotvarkės. Taip pat ieškovas prašė teismo išspręsti turtinius šalių klausimus.

Ieškinio motyvuojamojoje dalyje ieškovas detalizavo prašomą nustatyti bendravimo su vaikais tvarką nurodydamas, kad pageidauja sekančio bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant grafiko:

Ieškovas turi teisę du kartus per savaitę bei kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus ir reikiamu metu juos pristatyti atsakovei prieš tai laiką ir datą suderinęs su atsakove.Vaikų kasmetinių atostogų metu, ieškovas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, turi teisę su vaikais praleisti ½ atostogų laiko.Švenčių metu ieškovas su vaikais galės bendrauti tiek, kiek tai nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų bei vaikų interesų.

Nurodė, kad detalesnę bendravimo su vaikais tvarką, šalys galės nusistatyti geranoriškai bendru sutarimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2014 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Nutartyje nurodė, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 4 p. reikalavimų. Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, jau parengiamojoje proceso stadijoje galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ieškovas be kitų reikalavimų prašo nustatyti su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka yra netiksli, neaiški, todėl turi būti tikslinama. Būtina konkrečiai nurodyti, kurios mėnesio savaitės (I, II, III, IV, V) dieną (ar pirmadienį, ar antradienį, ar trečiadienį ir t.t.) ir valandą ieškovas ketina pasiimti vaikus iš motinos, nurodant, iš kurios vietos ieškovas vaikus pasiims ir kur juos grąžins, nurodant kelintą valandą. Taip pat būtina detaliai nustatyti, kuriais metais (poriniais, neporiniais) vaikai per metų šventes bendrauja su tėvu, o kuriais su motina, nurodant konkrečią valandą, kada tėvas vaikus pasiima ir kada grąžina motinai, nurodant paėmimo ir grąžinimo vietą. Taip pat visiškai neaiškus kasmetinių atostogų laikas - 1/2. Būtina konkrečiai nurodyti, kiek ieškovas dienų (14 dienų, 24 dienas, ar pan.) praleidžia su vaikais atostogas. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas prašo nustatyti su dukra S. A., kuriai š.m. lapkričio 14 dieną sueis 16 metų bendravimo tvarką. Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas vaiko teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius. Kilęs ginčas dėl nepilnametės S. A., gimusios 1998-11-14, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.177 str.). Penkiolikmetė Santa turi teisę pareikšti savo nuomonę bendravimo su tėvu klausimais. Sprendžiant tėvų ginčus, susijusius su vaiku, prieš vaiką negali būti naudojama nei fizinė, nei psichologinė prievarta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi sukonkretinti reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo tvarkos.

Šalies argumentai

Ieškovas K. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 10 13 nutartį ir pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Nurodė, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas ieškovui keliamą reikalavimą kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą aiškino plečiamai. Taikyti trūkumų šalinimo institutą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ir ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka buvo nurodyta teismui tokia, kokios reikalauja ieškovas ir tai, kad, galimai, ji nėra aiškiai detalizuota, nepažeidžia atsakovės interesų ir neatima galimybės jai, kaip proceso šaliai, reikšti prieštaravimus ir siūlyti kitokią bendravimo tvarką. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, nes proceso įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. patikslintą ieškinį, bylos Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išsiaiškinęs, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys iš esmės yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kai netinkami suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2010 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Nagrinėjamu atveju, Ieškovas aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl teismo priimta nutartis iš esmės peržengia trūkumų šalinimo instituto ribas bei proceso koncentruotumo principą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas, ar teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą šalinti ieškinio trūkumus.

Nagrinėjant šį atskirąjį skundą atsižvelgtina į tai, kad jis kilo šeimos teisinių santykių byloje.

Pagal CK 3.155 straipsnį abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš ieškinio turinio ieškovas siekia pakankamai maksimalaus bendravimo su vaikais todėl pareiškė reikalavimą, kuris tik minimaliai ribotų šią jo teisę, o kartu ir pareigą. Ieškovas ieškinio rezoliucinėje dalyje pareiškė reikalavimą nustatyti, kad ieškovas su vaikais galės bendrauti tiek, kiek tai netrukdys vaikų mokymuisi, užsiėmimams, nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų, vaikų interesų ar jų kasdieninės dienotvarkės, t.y. pakankamai plačiai. Be to ieškinio motyvuojamojoje dalyje šį reikalavimą išdėstė detaliau: Ieškovas turi teisę du kartus per savaitę bei kas antrą savaitgalį pasiimti vaikus ir reikiamu metu juos pristatyti atsakovei prieš tai laiką ir datą suderinęs su atsakove; Vaikų kasmetinių atostogų metu, ieškovas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, turi teisę su vaikais praleisti ½ atostogų laiko; Švenčių metu ieškovas su vaikais galės bendrauti tiek, kiek tai nepažeis šeimoje egzistuojančių tradicijų bei vaikų interesų. Iš to matyti, kad ieškovas ne tik siekia bendrauti su vaikais, bet ir stengiasi suderinti bei užtikrinti vaikų bei atsakovės interesus į vaikų ugdymo bei kito užimtumo laiko pasirinkimą, o taip pat nepagrįstai neriboti savo ir atsakovės užimtumo bei dienotvarkės. Toks ieškovo siekis laikytinas pozityviu. Tokia liberali bendravimo su vaikais tvarka, nesant dalyvaujančių byloje asmenų ginčo, gali būti nustatyta. Be to bendravimo su vaikais tvarka nustatytina ir atsižvelgiant į būsimą atsakovės poziciją. Sprendžiat šį reikalavimą ieškovo reikalavimų apimtis teismo nesaisto, nes CPK 376 str. 3 d. yra pasakyta, kad nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundo argumentais ir konstatuoja, kad ieškinio trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti.

Ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius