Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ str., ir jam paskirta 600 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 25 d. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. sausio 25 d., apie 10.45 val., naujoje turgavietėje, adresu Taikos pr. 80, Klaipėda, iš automobilio „Mercedes C180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prekiavo vaistiniais preparatais neturėdamas tam licencijos. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ str.

Šioje byloje institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, paneigdama bendrąją nekaltumo prezumpciją, privalėjo įrodyti, kad jis vertėsi su vaistiniais preparatais susijusia veikla neturėdamas licencijos ar kitu neteisėtu būdu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo išsakyti teiginiai, kad jis negalėjo savo reikmėms turėti jo automobilyje rasto vaistinių preparatų kiekio, yra nepagrįsti, nes jokie įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato draudimo savo reikmėms turėti didelį vaistinių preparatų kiekį.

Kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad jo automobilio bagažinėje rasti dideli maišai su vaistais, tačiau, A. M. teigimu, tai neatitinka tikrovės, nes jis automobilyje turėjo mažą rankinę su vaistiniais preparatais. Be to, jei pareigūnai nurodė tokias aplinkybes (apie maišų su vaistais radimą), jie turėjo tokias aplinkybes patvirtinti įrodymais (pvz. nuotraukomis), tačiau to nebuvo padaryta.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad policijos pareigūnų parodymai visiškai objektyvūs, nes šie pareigūnai inicijavo jo nubaudimo procedūrą, siekė, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o jų kolega šį protokolą surašė. Tuo atveju, jei jis būtų pripažintas nekaltu, pareigūnams, kurie inicijavo jo traukimą administracinėn atsakomybėn, tai akivaizdžiai sukeltų neigiamų padarinių, nes tai reikštų, kad jie siekė patraukti administracinėn atsakomybėn nekaltą asmenį. Taigi pradėję patraukimo administracinėn atsakomybėn procesą pareigūnai yra suinteresuoti, kad apkaltintas pažeidimo padarymu asmuo būtų pripažintas kaltu.

Be to, A. M. pažymi, kad nors pareigūnai nurodė radę užrašą su nuoroda apie jo darbą, tačiau tą dieną, kai jam buvo surašytas protokolas, jis nedirbo, jei toks užrašas ir buvo, jis su juo visiškai nesusijęs. Be to, pareigūnų nurodomas užrašas nėra niekaip užfiksuotas, tai, kad jis buvo, nurodo vien tik pareigūnai, tačiau įrodymų nėra.

Taigi nesant patikimai įrodyto vaistinių preparatų pardavimo fakto teismas padarė prielaidomis pagrįstą išvadą, kad pas jį rasti vaistiniai preparatai buvo laikomi turint tikslą jais prekiauti ir kad tokią veiklą jis vykdė.

Dėl vaistinių preparatų pirkimo fiksavimo

Dėl pareigūnų teisės tikrinti jo veiklą

Kadangi jį tikrino pareigūnai, kurie šių veiksmų apskritai negalėjo atlikti, A. M. kyla įtarimų, kad pareigūnai galėjo siekti gauti iš jo kyšį arba galėjo vykdyti kieno nors (konkurento) užsakymą dėl susidorojimo su juo.

Nors pagal ATPK 259¹ str. policijos pareigūnai gali surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 44¹ str., tačiau minėtame ATPK 259¹ str. numatyta, kad protokolus surašo tam įgalioti pareigūnai, o nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad jam protokolą surašę pareigūnai būtų tam įgalioti. Be to, apeliantas pažymi, kad pagal jam surašyto protokolo formą matyti, kad jį tikrinę pareigūnai užsiima eismo pažeidimų kontrole, nes jam surašytas protokolas ant tokiems pažeidimams skirto specialaus blanko.

Dėl pažeistų teisės aktų

ATPK 260 str. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole taipogi turi būti nurodomas ne tik ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę, tačiau ir teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

ATPK normoms būdinga tai, kad jos numato tik atsakomybę už kituose teisės aktuose numatytų taisyklių pažeidimus, o pačios šių taisyklių nenustato. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė nekvalifikuotai – protokole nurodoma, kad jis pažeidė ATPK 44¹ str., nors, kaip minėta, šis ATPK straipsnis, kaip ir kiti ATPK straipsniai tik numato atsakomybę ir nereglamentuoja veiklos, susijusios su vaistiniais preparatais, vykdymo tvarkos, negana to, pats protokolas yra surašytas naudojant formą, skirtą dėl eismo padarytiems pažeidimams fiksuoti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 44¹ straipsnyje nustatyta, kad vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio įstatymo penktame skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis.

Asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse. Jei asmuo nori įgyti licenciją praėjus daugiau kaip vieneriems metams po studijų baigimo, jis turi pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija buvo keliama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 4 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 35 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

Kaip minėta, A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. sausio 25 d., apie 10.45 val., naujoje turgavietėje, adresu Taikos pr. 80, Klaipėda, iš automobilio „Mercedes C180“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prekiavo vaistiniais preparatais neturėdamas tam licencijos.

Nors apeliantas A. M. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir tvirtina, kad vaistus buvo įsigijęs savo reikmėms ir jų nepardavinėjo, tačiau tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius paneigia byloje surinktų ir teismo ištirtų bei skundžiamame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma, kurią sudaro administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-6591835-14 (b. l. 3), 2014-01-25 daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas (b. l. 5–6), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus specialistų V. L., A. G., M. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 9, 10, 11) bei šių pareigūnų parodymai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Priešingai apelianto tvirtinimui, abejoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir jų parodymais teisme nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar neteisingai apkaltinti A. M.. Be to, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes ir jų parodymus teisme patvirtina 2014-01-25 daiktų paėmimo protokolas, kurį pasirašė A. M. ir iš kurio matyti, kad A. M. automobilyje rasta net keturiasdešimties pavadinimų įvairių vaistinių preparatų. Teismas pažymi, jog A. M. automobilyje rasti vaistinių preparatų kiekiai bei rūšys yra per dideli asmeniniam vartojimui ir yra laikytini neteisėtos farmacinės veiklos objektais, laikomais turint tikslą juos realizuoti. Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė V. L. patvirtino, kad „Eglės“ turgaus lauko prekyvietėje prie jos priėjo A. M., pasiūlė prieiti prie netoliese esančio jo automobilio, kur už 6 Lt jai pardavė vaistinį preparatą „Drotaverin“, automobilio bagažinėje buvo didelis krepšys ir maišelis su vaistais, metalinė dėžutė su pinigais. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai M. M. ir A. G.. Iš aptartų duomenų matyti, kad A. M. vaistinius preparatus pardavinėjo, nors jis licencijos verstis farmacine veikla neturėjo. A. M. nurodyta aplinkybė, kad vaistų jis nepardavė ir nesiruošė parduoti, prieštarauja nustatytų aplinkybių visumai ir vertintina kaip pažeidėjo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė argumentus, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Priešingai apelianto tvirtinimui, iš šioje byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame yra nurodytos visos būtinos ATPK 260 str. 1 d. numatytos aplinkybės – jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kurios reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi akivaizdu, jog tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr. X-709, kurio reikalavimus A. M. pažeidė, nelaikytina protokolo turiniui įstatyme keliamų reikalavimų nesilaikymu ir nedaro šio administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtu.

ATPK 259¹ str. 1 d. 1 p. numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44¹ str., teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus specialistas M. M., todėl ATPK 259¹ str. reikalavimai pažeisti nebuvo, kadangi tokia policijos pareigūnų teisė įtvirtinta įstatyme ir jokio papildomo įgaliojimo nereikia.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ str. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. pateiktą versiją, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarimą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.