Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-15 · Civilinė byla Nr. e2-3942-466/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-15
Bylos Nr.
e2-3942-466/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38170-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statau PATS“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Gazholderis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3942-466/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38170-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statau PATS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gazholderis“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statau PATS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė teismo sumažinti automobilio pirkimo kainą 6380,00 Eur suma ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gazholderis“ 6380,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei UAB „Gazholderis“ ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Statau PATS“ ir atsakovė UAB „Gazholderis“ 2019 m. rugsėjo 11 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ir pardavė automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovė įsipareigojo nupirkti ir nupirko automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 68 000,00 Eur. Minėtos sumos sumokėjimą atsakovei patvirtina ieškovės atliktas 2019 m. rugsėjo 11 d. bankinis pavedimas ir 2019 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Po automobilio įsigijimo ieškovė įsigytam automobiliui užsakė papildomą apsaugos sistemą, tvarkė stiklą, ir šių darbų atlikimo metu preliminariai buvo nustatyta, kad automobilis galimai buvo patekęs į eismo įvykį ir yra remontuotas. Pamatavus automobilio dažų sluoksnius specialia įranga buvo nustatyta, kad automobilis buvo apgadintas, dėl to automobiliui buvo perdažytos dalys ir galimai keistos tam tikros dalys. Ieškovė siekdama tiksliai nustatyti įsigytos transporto priemonės defektus, kreipėsi į atestuotą specialistą – turto vertintoją E. L.. Transporto priemonių vertintojui E. L. atlikus automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir vertinimą, buvo surašyta 2019 m. lapkričio 25 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad turto vertintojas nustatė remontinio dažymo požymius ant šių kėbulo dalių: variklio gaubtas, priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, galinė šoninė kairė pusė. Taip pat apžiūros metu buvo aptiktas sulaužytas priekinis ortakis bei apgadinti priekinio bamperio smūgio sugėrėjai. Be to, priekinio kairės sparno nišoje įmontuotas vidinis užpildymo elementas neatitinkantis modifikacijos, su matomais pjovimo požymiais, siekiant pritaikyti. Vidinėje priekinio sparno nišoje, dėl nekokybiškai atliktų apklijavimo darbų, matomos uždažytos plastmasinės dalys. Matomos priekinio žibinto išmontavimo – sumontavimo žymės. Galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti eksploatuojant automobilį, nes tikėtini važiuoklės pažeidimai kairėje pusėje, kurie galėjo būti pašalinti pakeičiant įvykio metu sugadintas dalis.

Ieškovė pažymėjo, kad sudarydama 2019 m. rugsėjo 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir įsigydama automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai tikėjosi, kad automobilis jokiuose eismo įvykiuose nėra dalyvavęs, jam nėra atlikta remonto darbų, o atsakovė parduodama automobilį užtikrino, kad automobilis be defektų, nebuvo apgadintas eismo įvykio metu, tokių įvykių neturėjo, taip pat nebuvo remontuotas, tačiau vėliau buvo nustatytos priešingos aplinkybės. Todėl teigtina, kad atsakovė neatskleidė esminių aplinkybių, o ieškovė įsigijo automobilį, kuriam, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nebebus taikoma garantija, taip pat automobilio vertė dar jo pirkimo metu buvo ženkliai mažesne nei analogiško automobilio, kuris nebuvo apgadintas eismo įvykio metu. Ieškovė žinodama automobilio apgadinimo faktą, reikšmingas aplinkybes, nebūtų pirkusi jo už 68 000,00 Eur, kadangi ši kaina buvo sutarta už automobilį anksčiau neturėjusį jokių sugadinimų, taisymų ir pan. Vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta, kad automobilio BMW X5, rinkos vertė (neremontuoto) neatsižvelgiant į nustatytus remonto požymius yra 62 830,00 Eur, o automobilio rinkos vertė atsižvelgiant į nustatytus remonto požymius yra 56 150,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, skirtumas tarp šių verčių sudaro 6230,00 Eur, todėl teigtina, jog automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo kaina turi būti sumažinta bendrai 6380,00 Eur (6230,00 Eur (skirtumas tarp automobilio verčių) + 150,00 Eur (už automobilio vertinimo ataskaitos rengimą)). Ieškovė 2019 m. spalio 8 d. siuntė atsakovei pretenziją, reikalaudama sumažinti parduoto automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo kainą, tačiau atsakovė į ieškovės pretenziją nereagavo. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo kainos nesumažino, ieškovei skolos negrąžino. Priešingų duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamo daikto kokybė atitinka nustatytus reikalavimus daiktui. Įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę gali būti ir netaikoma (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį, pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę.

CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Vadovaujantis formuojama praktika, atsakovė, kaip pardavėja, turi byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įrodyti atsakovės atsakomybę šalinančius pagrindus. Ieškovės, kaip pirkėjos, nerūpestingumas nepasirūpinus specialia automobilio patikra savaime neeliminuoja pardavėjos atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatytos parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų, konstatuotina, kad atsakovės parduotas ieškovei automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su paslėptais trūkumais, kurie buvo nustatyti 2019 m. lapkričio 25d., atlikus automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir vertinimą, todėl teigtina, jog automobilio trūkumai sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovei metu egzistavo, atsakovei (pardavėjai) apie juos, tikėtina, buvo žinoma, ir neatskleidusi šių aplinkybių ieškovei pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, atsakovė elgėsi nesąžiningai. Pažymėtina, kad nustatyti trūkumai nėra akivaizdus ir lengvai pastebimi, nes minėti trūkumai buvo nustatyti atlikus specialią automobilio patikrą, kurią atliko atestuotas specialistas – turto vertintojas, tam tikri trūkumai buvo nustatyti išardžius automobilį, t. y. nuėmus priekinį bamperį, kitas detales. Be to, pagal ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti, nesant priešingų ar prieštaraujančių duomenų, atsakovė patikino ieškovę, kad automobilis jokiuose eismo įvykiuose nėra dalyvavęs, jam nėra atlikta remonto darbų, o atsakovė parduodama automobilį užtikrino, kad automobilis be defektų, nebuvo apgadintas eismo įvykio metu, tokių įvykių neturėjo, taip pat nebuvo remontuotas, tačiau atlikus automobilio patikrinimą, minėti atsakovės teiginiai buvo paneigti. Taip pat pažymėtina, jog teismas neturėjo pagrindo abejoti ir nesiremti 2019 m. lapkričio 25 d. turto vertintojo E. L. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų, kurie paneigtų minėtos ataskaitos pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 178 straipsnis). Įvertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė savo įrodinėjamas aplinkybes. Ji pateikė dokumentus, patvirtinančius automobilio defektus. Nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovė būtų atleistina nuo atsakomybės, taip pat teismui jų nebuvo pateikta.

Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Atsižvelgiant į nustatytų automobilio trūkumų pobūdį ir mastą akivaizdu, kad automobilio kaina buvo netinkamai nustatyta. Ieškovė, kaip pirkėja, turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisė reikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Minėta, jog ieškovė, remdamasi kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, nagrinėjamu atveju prašė sumažinti pirkto automobilio kainą 6380,00 Eur suma, t. y. iki 61 620,00 Eur, ir priteisti ieškovei iš atsakovės nurodytos ir sumokėtos kainos skirtumą – 6380,00 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sudaro 6230,00 Eur (skirtumas tarp automobilio verčių) + 150,00 Eur (už automobilio vertinimo ataskaitos rengimą).Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas yra proporcinga priemonė, siekiant apginti pažeistas ieškovės, kaip pirkėjos, teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog išaiškėjus automobilio trūkumams, ieškovė iš karto kreipėsi į atsakovę, siūlė ginčo sprendimo būdus, tačiau atsakovė nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė UAB „Gazholderis“ būtų patenkinusi ieškovės reikalavimus (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl pirkimo kainos sumažinimo ir 6380,00 Eur skolos priteisimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės metines palūkanos už priteistą sumą (6380,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 144,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir pridėjo 2017 m. spalio 4 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. JJZ 830, bei 2020 m. vasario 3 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo pavedimą už suteiktas teisines paslaugas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimu nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,37 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Sumažinti automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo kainą iki 61 620,00 Eur, ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gazholderis“, į. k. 159783658, 6380,00 Eur sumokėtos kainos skirtumą (skolą), 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (6380,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1051,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statau PATS“, į. k. 302442358, naudai

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gazholderis“, į. k. 159783658, 5,37 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas