Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams V. P., S. R. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „Klaipėdos jūrų karavanas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto normų taikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2012-08-13 priimtas ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys atsakovams V. P., S. R. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir papildomų išlaidų priteisimo. 2012-12-27 teisme buvo gautas V. P. ieškinys UAB „Swedbank lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. 2013-01-14 nutartimi minėtos civilinės bylos sujungtos ir tiek ieškovo, tiek atsakovo V. P. pareikštus materialinius reikalavimus nuspręsta nagrinėtini vienoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-05 nutartimi nustatė atsakovui V. P. 10 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos teismui pateikti 18 012 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nurodė, kad nepašalinus trūkumų, atsakovo pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu. Nustatė, jog pagal pareikštą ieškinį atsakovas V. P. prašo pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis Nr. LT050359/L-1 ir LT-050362/L-1, kurių bendra suma sudaro 1 429 999,97 Lt, todėl sprendė, kad už ieškinį mokėtinas 18 300 Lt dydžio žyminis mokestis, Kadangi atsakovas V. P. į bylą pateikė 2012-12-18 mokėjimo patvirtinimą, įrodantį, jog sumokėta tik 288 Lt žyminio mokesčio dalis, todėl atsakovą įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį - 18 012 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-3-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad ieškinys jau buvo priimtas ir nebuvo nustatyti jokie trūkumai, todėl teismas bylos nagrinėjimo metu neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą nutartį. Teigia, kad ieškiniai dėl pripažinimo, skirtingai nei ieškiniai dėl priteisimo, neturi būti priverstinai vykdomi, todėl priskirtini prie neturtinio pobūdžio reikalavimų. Apelianto teigimu, jis nereiškia jokių turtinių reikalavimų, todėl už jo reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais žyminis mokestis turi būti mokamas kaip už neturtinio pobūdžio ginčą. Pažymi, jog bankrutavus UAB „Klaipėdos jūrų karavanas“ niekur nedirba, todėl finansiškai nėra pajėgus sumokėti 18 012 Lt žyminį mokestį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio trūkumų šalinimo institutą, pasisakoma, jog teismas priėmęs ieškinį ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus galį jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai prieš tai nustato ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, ir tik pirmos instancijos teisme. Pažymi, kad nors šiuo atveju priešieškinys (atsakovo V. P. ieškinys) ir buvo priimtas, tačiau toks procesinis sprendimas neapribojo pirmos instancijos teismo teisės nustatyti papildomus priešieškinio trūkumus bei terminą jiems pašalinti, kas pagrįstai ir teisėtai buvo padaryta teismo 2013-03-05 nutartimi. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose pasisakoma, jog prašymas pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis savo esme yra reikalavimas dėl pripažinimo, tačiau atsižvelgiant į teisines pasekmes, kurios atsirastų tokio reikalavimo patenkinimo ar atmetimo atveju, reikalavimas traktuotinas kaip turtinis, jeigu tarp šalių kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal sutartis, už kurių pagrindu kilusias prievoles laidavo tokį reikalavimą pareiškęs asmuo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-12-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme registruotas apelianto V. P. ieškinys atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. 2012-12-31 teisėjos rezoliucija ieškinys buvo priimtas, t.y. nurodytą dieną buvo iškelta civilinė byla. Nustačius, jog apelianto pareikštas ieškinys yra susijęs su Vilniaus miesto apylinkės teisme jau nagrinėjama civiline byla pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams V. P. ir S. R. dėl skolos, palūkanų ir papildomų išmokų priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-14 nutartimi minėtos civilinės bylos buvo sujungtos, nustatant, kad pareikšti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo V. P. materialiniai reikalavimai nagrinėtini vienoje byloje. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje buvo nustatyta, kad atsakovo V. P. pareikštas ieškinys neatitinka procesinio pobūdžio reikalavimų, numatytų CPK 80 str., t.y. ieškinys neapmokėtas atitinamo dydžio žyminio mokesčiu, taigi buvo priimta skundžiama nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Šiuo atveju teismo nutartis dėl ieškinio procesinio pobūdžio trūkumų pašalinimo buvo priimta ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant iš esmės. Nors procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas (LR CPK 115 str.) turi būti taikytinas sprendžiant ieškinio (pareiškimo, priešieškinio) priėmimo klausimą, tačiau kai ieškinio trūkumai nustatomi vėliau, t. y. kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tačiau rengiantis bylos nagrinėjimui ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, teismas, nors ir priėmęs procesinį dokumentą, gali nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tik pirmosios instancijos teisme (LR CPK 296 str. 2 d.). Taigi priešingai nei teigia apeliantas, CPK normos nedraudžia procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutą taikyti civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje stadijoje, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau pažymėtina, kad kitose civilinio proceso stadijose šio instituto taikymas turėtų būti tik išimtinais atvejais. Pažymėtina ir tai, kad kai ieškinio priėmimo stadijoje teismas ieškinio trūkumų nepastebėjo, tolimesnėse civilinio proceso stadijose procesinio pobūdžio trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas tik tuomet, kai išaiškėję procesinio pobūdžio trūkumai yra esminiai. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, kad apeliantas ieškinyje nereiškia jokių turtinių reikalavimų, todėl už jo reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nagrinėjimą žyminis mokestis turi būti mokamas kaip už neturtinio pobūdžio ginčą, nepagrįstas ir atmestinas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai nurodė argumentus, dėl kurių jis sprendžia, jog ginčas dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtinio pobūdžio, t.y. reiškiamu ieškiniu siekiama išvengti prievolės pagal laidavimo sutartis vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks vertinimas yra teisingas, jį visiškai patvirtina pakankamai gausi teisminė praktika, jog ieškinių dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis suma nustatoma pagal prievolės, už kurią laiduota, dydį ir jie apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu - tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas bylose, kurių faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-665/2011, 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-114/2011, 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1523/2010, 2010 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31/2010). Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio pobūdžio nustatymą ir jo apmokestinimą žyminiu mokesčiu, dėl ko tenkinti atskirąjį skundą nėra jokio pagrindo.

Atskirajame skunde nurodoma ir tai, jog apeliantas niekur nedirba, todėl finansiškai nėra pajėgus sumokėti 18 012 Lt žyminį mokestį. Nurodyta aplinkybė neturi reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodyto argumento nevertina ir dėl jo nepasisako. Pažymėtina tai, jog proceso teisės normos esant atitinkamoms sąlygoms numato žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo galimybes; teismo nutartis neužkerta apeliantui kelio kreiptis su prašymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Dėl nurodytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.