- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- e2-212-984/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00134-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- L. A.
- Kategorijos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 159,87 eurų skolą, 153,47 eurų palūkanas, 57,56 eurų delspinigius, 20,68 eurų palūkanų delspinigius, 43,58 eurų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 15 procentų dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 159,87 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2004-07-13 AB „Swedbank“ (buvęs AB bankas „Hansabankas“) ir atsakovė sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 04-026426-EG (toliau – ir Sutartis), kuria AB „Swedbank“ atsakovei suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo ieškovui grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas bei delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas ir Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau netinkamai vykdė įsipareigojimus, todėl AB „Swedbank“ nutraukė Sutartį. 2014-07-21 AB „Swedbank“ ir ieškovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, kuria ieškovas AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus pagal minėtą Sutartį į atsakovę. Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų neįvykdė.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio nuostatų. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, yra priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalie.
Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad 2004-07-13 AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 04-026426-EG, kuria kreditorius AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 577,79 eurų (1995 Lt) kredito limitą (19–20 el. b. l.). Atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka AB „Swedbank“ grąžinti kredito limitą, mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sumas, tačiau prievolės neįvykdė (21 el. b. l.). Ieškovas su AB „Swedbank“ 2014-07-24 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-20-42, kuria AB „Swedbank“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovės skolą (4–9 el. b. l.).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovė jų nevykdė (22 el. b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Byloje nustatyta, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo prievoles pradiniam kreditoriui, negrąžino kredito dalies (159,87 eur), į raginimus nereagavo, net reikalavimą perleidus UAB „Gelvora“. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 159,87 eurų negrąžinta kredito suma.
CK 6.881 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti kreditavimo sutarties sampratą, numato, jog kredito gavėjas įsipareigoja ne tik grąžinti kredito davėjui suteiktas pinigines lėšas (kreditą), bet ir mokėti palūkanas. Atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo mokėti ir palūkanas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ir 153,47 eurų palūkanas, kurias sudaro Reikalavimo perleidimo sutartimi, pirminio kreditoriaus ieškovui perleistos 119,90 eurų palūkanos bei 33,57 eurų palūkanos, paskaičiuotos nuo 2014-07-29 iki 2015-12-15, taikant 15 procentų dydžio palūkanų normą (15 el. b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu, todėl šis ieškovo reikalavimas yra tenkintinas ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 153,47 eurų dydžio palūkanos (CK 6.881 straipsnis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė pradiniam kreditoriui įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Ieškovo paskaičiavimu, delspinigiai sudaro 57,56 eurus, o delspinigiai už palūkanas – 20,68 eurus. Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes – į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus.
Nagrinėjamos atveju, atsakovė yra vartotoja bei sudarydama Sutartį buvo silpnesnioji Sutarties pusė, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų, į delspinigių sumą bei į jų susidarymo laikotarpį, todėl laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Aplinkybė, kad atsakovė tinkamai neįvykdė sutartinės prievolės, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita, todėl netesybos mažintinos iki 0,05 procento dydžio, iki 28,78 eur delspinigių bei 10,34 eur delspinigių už palūkanas. Toks dydis laikytinas pagrįstu ir pakankamu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą. Kita reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo, atmestina, kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 2 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti 43,58 eurus ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Iš pateikto šių išlaidų detalizavimo matyti (17 el. b. l.), kad jas sudaro darbo priemonės (vokas (17 vnt.), registruotas pranešimas (1 vnt.), paprasti pranešimai (16 vnt.), spausdinimas ir pakavimas, skambučiai (20 vnt.), užklausos Nekilnojamojo turto registrui (2 vnt.) ir Gyventojų registro tarnybai (16 vnt.). Tokios išlaidos, kaip darbo priemonės negali būti vertinamos atsakovės skolos nesumokėjimu nulemtos ieškovo išlaidos. Vertinant nurodytų išlaidų pagrįstumą, pažymėtina, kad ieškovas užsiima skolų išieškojimu ir prevencija (www.gelvora.lt), t. y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės komercinės veiklos rūšių bei šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovo atžvilgiu, atsakovė, kaip vartotoja, sudarydama vartojimo kredito sutartį negalėjo protingai šių išlaidų numatyti. Be to, tokių išlaidų, kaip pranešimų siuntimas, skambučiai, užklausos Nekilnojamojo turto registrui ir Gyventojų registro tarnybai, ieškovas nepagrindė (nepateikti išrašai iš minėtų registrų, duomenų teikimo sutartys, nepateikti pranešimų siuntimo įkainiai ir pan.). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų, kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).
Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 15 procentų dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo, (Sutarties 10.1 punktas). Sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo prašymas, priteisti iš atsakovės 15 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 159,87 eurų sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (352,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2016 m. vasario 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys pareikštas 435,16 eurų sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 352,46 eurus, tai yra patenkino 81 procentą pareikštų reikalavimų. Teikdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 12,15 eurų žyminio mokesčio.
Teismo turėtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali 3 eurų suma, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Ieškovui UAB „Gelvora“ (juridinio asmens kodas 125164834) iš atsakovės L. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 159,87 eurų skolą, 153,47 eurų palūkanas, 28,78 eurų delspinigius, 10,34 eurų palūkanų delspinigius, 15 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 159,87 eurų skolos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2016 m. vasario 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 352,46 eurų sumą, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2016 m. vasario 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 12,15 eurų žyminį mokestį.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.