Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-874-290-2014

2014 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam A. B., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 227 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. A. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., ši paskirta ir 1/3 sumažinta bausmė subendrinta bausmių dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-30 nutartimi, kuria Norvegijos Karalystės Salteno apylinkės teismo 2012-06-20 nuosprendžiu pagal Norvegijos baudžiamojo kodekso 257 straipsnį (už vagystę) paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams, prilyginta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijai ir A. B. palikta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (paleistas lygtinai neatlikus 6 mėn. 23 d.) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai (10) mėnesių. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014-09-22. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-08-07 iki 2014-09-22.

Vienas 200 litų nominalo banknotas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje konfiskuotas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1, 2 d.).

Iš A. B. priteista - 280 Lt proceso išlaidų, valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. B. nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. gegužės 17 d. apie 12 val. 15 min. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui priklausančiame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad policijos pareigūnai nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl to, kad 2014-05-17 apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini), jis pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. Š. ir vyresniajam patruliui S. R. tiesiogiai pasiūlė 200 litų kyšį ir po to iškart dar 100 litų kyšį.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. B., sutikdamas su nuteisimu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos ir subendrintos bausmės dydžiu.

Teisėjų kolegija, spręsdama nuteistajam A. B. pagal BK 227 str. 2 d. paskirtos bausmės teisingumo klausimą, pažymi, kad skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. A. B. skundžiamu nuosprendžiu skirta žymiai mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi BK 41 straipsnyje 2 dalyje numatytais bausmės tikslais ir nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, t. y. atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, į tai, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas, neatlikęs bausmės, teistumui neišnykus. Be to, teismas įvertino, kad A. B. yra baustas administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, nedirba, Psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas. Teismas įvertinęs visas šias aplinkybes nusprendė skirti straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis turi mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, tačiau pažymima, jog byloje duomenų pagrindžiančių nuteistojo teiginius susijusius su išlaikymo teikimu vaikui nėra, su apeliaciniu skundu nuteistasis šią aplinkybę patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, kaip minėta turi mažametį vaiką, nustatė bausmės dydį žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t.y. nustatė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. B. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirtas tinkamai, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis kaltę visiškai pripažino, ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Aplinkybės susiję su apelianto šeimos narių silpna sveikata ir jiems reikalinga pagalba negali būti iškeliamos aukščiau už viešojo intereso apsaugą ir šiuo konkrečiu atveju nesuteikia pagrindo švelninti bausmę. Paskirta bausmė padės sulaikyti A. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką, būdamas lygtinai atleistas prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 str.). BK 64 str. 3 d. nurodyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pirmosios instancijos teismas subendrino skundžiamu nuosprendžiu už BK 227 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę prie jos pridėdamas dalį A. B. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies t. y. pridėjo 4 mėnesius neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Sutiktina, kad nuteistasis lygtinai buvo paleistas 2013-12-30, tai yra neatlikęs 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kai tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog jis paleistas lygtinai neatlikęs 6 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tačiau šis apsirikimas paskirtos subendrintos bausmės dydžiui reikšmės neturi, kadangi teismas parinko palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą ir prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo neatliktos bausmės dalį t.y. 4 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmių bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo, todėl rašymo apsirikimas, neįtakojantis galutinės subendrintos bausmės dydžio ištaisytinas.

Įvertinus visas šias aplinkybes daroma išvada, kad paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, kad skiriant bausmę tiek už atskirą nusikaltimą, tiek galutinę subendrintą bausmę BK 54 ir 41 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos. Konstatuojama, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagristas, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse ir laikyti, kad A. B. paleistas lygtinai neatlikęs 5 mėnesių paskirto bausmės laiko.