Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­šė­jas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus pro­ku­roro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteistas 60 MGL (2259,60 Eur) bauda. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir J. Ž. paskirta galutinė 40 MGL (1506,40 Eur) bauda.

J. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviem metams.

Automobilis „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. K. (T.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktas G. K. (T.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. Ž. nuteistas už tai, kad 2017 m. balandžio 7 d. apie 00.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vai­ruoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – au­to­mo­bilį “Hyundai”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo dau­giau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,59 promilių etilo alkoholio kraujyje). Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad visiškai įro­dyta, jog kaltinamasis J. Ž. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,59 promilės etilo alkoholio. Automobilio savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad J. Ž. vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. darys nusikalstamą veiką. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas sprendė, kad automobilis „Hyundai Coupe“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti konfiskuojamas, ir paliko jį savininkei G. K. (T.).Apeliaciniame skunde prokuroras Romanas Mackevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, išieškoti iš J. Ž. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur. Skunde teigiama, jog atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos vei­kos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami (2K-270/2004; 2K-363/2005; 1-79/2007). Pagal bau­džia­mąjį įstatymą konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įran­kis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Prokuroro teigimu, be automobilio nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymas būtų neįmanomas, todėl automobilis „Hyun­dai Coupe“, turi būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone. Skunde pažymėta, jog nagrinėjamu atveju konfiskuotina transporto priemonė – „Hyundai Coupe“ nuosavybės teise priklausė G. K.. Savininkė nežinojo, kad jai pri­klausantis automobilis naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti, todėl iš nuteistojo J. Ž. nuosprendžiu turėjo būti išieškota konfiskuotino turto vertę ati­tinkanti pinigų suma – 800 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė apeliaciniame skunde pa­reikštą prašymą, patvirtino jame nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nu­teis­tasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Ro­ma­no Mackevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nus­tatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skun­duose. Prokuroras nesutinka tik su J. Ž. individualizuota bausme, nurodydamas, kad nuteistajam nepagrįstai netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nekonfiskuota jo vairuoto automobilio „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teise priklausančio G. K.), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę ati­tinkanti pinigų suma – 800 Eur.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko J. Ž. buvo nepagrįstai neskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfis­kuo­tino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios bau­džia­mojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai ski­riamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus kon­fis­kuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įren­gi­niai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tačiau tur­tas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo J. Ž. nurodė, jog automobilis „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. Ž. sesei G. K., kuri nežinojo, kad J. Ž. yra apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog automobilis „Hyundai Cou­pe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti konfiskuojamas, todėl nuspręsta jį grąžinti savininkei G. K. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas net nesprendė klausimo dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutikti su apylinkės teismo sprendimu netaikyti nuteistajam J. Ž. konfiskavimo nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju J. Ž. vairavo automobilį „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas 1,61 promilių neblaivumas (b. l. 20), o kraujyje nustatyta 1,59 promilės etilo alkoholio (b. l. 25). Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės J. Ž. objektyviai nebūtų galėjęs pa­daryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nu­sikalstamos veikos padarymo priemone.Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus neabejotina, kad J. Ž. vairuoto automobilio „Hyundai Coupe“ konfis­ka­vi­mas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vaira­vi­mą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta ty­činė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusi­kal­timų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – G. K. (b. l. 28), kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 800 Eur (vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje) (b. l. 82).Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria trans­porto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju J. Ž. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai drau­džia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos po­būdį ir norėjo taip elgtis.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keis­tinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Ro­mano Mackevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, J. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti G. K. priklausančio au­to­mo­bilio „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.