Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BIOVELA-UTENOS MĖSA“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Utenos mėsa“) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 45 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. birželio 15 d. patikrinimo aktas Nr. 17-KD-6012018 (toliau – ir Patikrinimo aktas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1570-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1).

Teismų sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-927-525/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje padarytos išvados reikšmingos visapusiškam, teisingam ir objektyviam šios administracinės bylos išnagrinėjimui, todėl išnyko pagrindas bylos nagrinėjimo stabdymui. 2023 m. sausio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

Pareiškėja skunde nurodo, kad užsiima mėsos produktų gamybos, paruošimo, perdirbimo, konservavimo ir kita veikla. Produkciją importuoja, parduoda supakuotą inter alia metalinėse pakuotėse. 2013-2015 m. pagamino ir (ar) į Lietuvą įvežė bei į vidaus rinką išleido atitinkamai (duomenys neskelbtini) (2013 m.), (duomenys neskelbtini) (2014 m.), (duomenys neskelbtini) (2015 m.), iš viso (duomenys neskelbtini) metalinių pakuočių. Pareiškėja pagal teisės aktus yra laikoma gamintoju-importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą ir finansuoti šių atliekų tvarkymą. Ši pareiga gali būti vykdoma tik per licencijuotas gamintojų ir importuotojų organizacijas, sutarčių pagrindu pavedant joms vykdyti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas.

Nurodo, kad vykdydama minėtas įstatymines pareigas, sudarė sutartį su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir jai pavedė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų PPATĮ ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų gamintojams ir importuotojams vykdymą 2013-2015 metais.

Paaiškina, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013-2015 m. ir vykdydama sutartinius įsipareigojimus išdavė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1314VI0011-5513-8020 už 2013 metus, (duomenys neskelbtini) tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1414VI0001-5513-8020 už 2014 metus ir (duomenys neskelbtini) tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1514VI0001-5513-8020 už 2015 metus (toliau visi kartu – Patvirtinimai), grindžiamus licencijuoto atliekų perdirbėjo UAB „Metrail“ išrašytais atliekų perdirbimą įrodančiais dokumentais.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (toliau – ir MUATĮ), gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) už tą pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatytos pakuotės atliekų perdirbimo užduoties daliai, jei pateikia tokį perdirbimą pagrindžiančius dokumentus.

Teigia, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose deklaracijose nurodė minėtus Patvirtinimus, pagrindžiančius, kad pareiškėja sutvarkė (perdirbo) 54 proc. apmokestinamųjų gaminių (pakuotės) kiekio ir buvo atleista nuo Mokesčio mokėjimo.

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Vilniaus RAAD), atlikęs VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimą, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2013-2015 metus tuo pagrindu, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimais panaikino UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją apie Patvirtinimų panaikinimą ir nurodė, kad pareiškėja privalo patikslinti savo 2013-2015 m. deklaracijas ir sumokėti papildomą Mokestį. Pareiškėja, laikydamasi pozicijos, kad yra įvykdžiusi visus teisės aktų reikalavimus mokesčio lengvatai taikyti bei į tai, kad dėl Patvirtinimų panaikinimo vis dar vyksta teisminis ginčas, deklaracijų netikslino ir papildomo Mokesčio nemokėjo.

Nurodo, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – Utenos RAAD) atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad nesant galiojančių patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą (perdirbimą), pareiškėjai nebegali būti taikoma Mokesčio lengvata ir pareiškėja nepagrįstai neapskaičiavo ir nesumokėjo Mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 m. išleistą iš viso (duomenys neskelbtini) apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.

Pažymi, kad pareiškėja pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto atsakovui, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo. Skundžiamu sprendimu atsakovas patvirtino Patikrinimo aktą ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 44 296 Eur Mokestį (42 407 Eur už 2013 m., 756 Eur už 2014 m. ir 1 133 Eur už 2015 metus).

Mano, kad elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir vykdė visus su mokesčio lengvatos taikymu susijusius reikalavimus. Pareiškėja negali būti įpareigota sumokėti mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos nežinojo bei negalėjo žinoti. Tuo labiau, kad atliekos galimai nebuvo tinkamai sutvarkytos dėl aplaidžių valstybės institucijų veiksmų, t. y. nevykdant tinkamos už atliekų tvarkymą atsakingų asmenų kontrolės, o Patvirtinimai panaikinti nesant teisinio pagrindo.

Pažymi, jog Mokestis apskaičiuotas ne dėl to, kad objektyviai nebuvo sutvarkytos pakuotės atliekos, tačiau dėl to, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai ir susieti su pareiškėjai išduotais Patvirtinimais. Be to, 2013-2014 m. Patvirtinimų panaikinimas grindžiamas kitų įrodančių dokumentų, kurie Patvirtinimuose apskritai nėra nurodyti, panaikinimu, t. y. Mokestis skaičiuojamas nesant objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent pareiškėjos atliekos. Tokia situacija pažeidžia viešojo administravimo reikalavimus, nes tampa neaiškus Skundžiamo sprendimo faktinis pagrindas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ) įtvirtintą mokesčių mokėtojų lygybės principą, nes vienodai lengvatos sąlygas išpildžiusios įmonės, mokesčių tikslais vertinamos skirtingai, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, draudžiančią „loterijos“ principo taikymą.

Mano, kad Skundžiame sprendime nurodytos abstrakčios teisės aktų nuostatos dėl to, kad gamintojai ir eksportuotojai turi pareigą mokėti mokestį nustatyta tvarka, nenurodant jokios konkrečios šios tvarkos nuostatos, kurią pareiškėja būtų pažeidusi. Priešingai, pareiškėja pagrįstai taikė mokesčio lengvatą, nes teisės aktų nustatyta tvarka pateikė Patvirtinimus dėl atliekų sutvarkymo, kaip to reikalauja teisės aktai.

Pažymi, kad remiantis sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principais, kurie taikomi mokestiniuose teisiniuose santykiuose, mokesčių mokėtojui, kuris elgėsi atidžiai bei rūpestingai ir nežinojo bei protingomis priemonėmis negalėjo sužinoti apie galimai neteisėtą trečiųjų asmenų veiklą, dėl šios neteisėtos veiklos negali kilti neigiamos finansinės teisinės pasekmės.

Teigia, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms draudžiama įpareigoti tiekėją, kuris veikė sąžiningai ir pateikė įrodymų, iš pirmo žvilgsnio patvirtinančių jo teisę būti atleistam nuo mokesčio, vėliau sumokėti mokestį, kai paaiškėja, kad šie įrodymai yra suklastoti, tačiau neįrodyta, jog minėtas tiekėjas dalyvavo sukčiavime mokesčių srityje, jeigu jis ėmėsi visų protingų priemonių, kurių galėjo imtis, jog įsitikintų, kad nedalyvauja mokesčių sukčiavime.

Nurodo, kad vienintelis pareiškėjai apskaičiuotų mokesčių faktinis pagrindas yra Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai. Dėl jokių kitų aplinkybių priekaištų neišsakyta, t. y. pareiškėja deklaravo teisingus Lietuvoje pagamintų, į Lietuvą įvežtų ir išleistų į vidaus rinką gaminių metalinių pakuočių kiekius, laikėsi Vyriausybės nustatytos užduoties 54 proc. rodiklio ir Mokesčio lengvatos taikymo reikalavimų, tvarkos ir procedūrų.

Teigia, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, įsigydama paslaugas iš UAB „Metrail“, jas įsigijo iš atliekų tvarkytojo, kuris paslaugų teikimo metu buvo įtrauktas į Atliekų tvarkytojų sąrašą. Dėl atliekų tinkamo sutvarkymo pareiškėja buvo užtikrinta, kadangi Aplinkos apsaugos agentūra kiekvienais metais tikrindavo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ metines ataskaitas apie sutvarkytas metalines pakuotes ir nei vienais metais nenustatė jokių veiklos pažeidimų. Aplinkos apsaugos pareigūnai nenustatė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ar jos pavedimo davėjų, tarp jų ir pareiškėjos, veikloje jokių pažeidimų.

Mano, kad pačios valstybės institucijos aplaidžiai vykdė savo pareigą kontroliuoti už atliekų tvarkymą atsakingus asmenis ir savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie situacijos, kai sąžiningai savo pareigą vykdę gamintojai-importuotojai yra verčiami antrą kartą susimokėti už pakuočių atliekų tvarkymą.

Nurodo, jog UAB „Metrail“ Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. AV-131 buvo įspėta apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, tačiau jau 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-150 įspėjimas buvo panaikintas. 2015 m. birželio 3 d. UAB „Metrail“ buvo pakartotinai įspėta apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir tik 2015 m. liepos 21 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-184 išbraukta. Tačiau UAB „Metrail“ veikloje pažeidimai iki 2015 m. vidurio nebuvo nustatyti ir (ar) apie juos nebuvo laiku informuota VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, kas lėmė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2013-2015 m. įsigijo metalinių pakuočių sutvarkymo paslaugas iš UAB „Metrail“, kurios išduoti įrodantys dokumentai bei jų pagrindu išduoti Patvirtinimai vėliau buvo panaikinti Vilniaus RAAD, kuris pats laiku nesustabdė ir (ar) neapribojo galimai neteisėtų UAB „Metrail“ veiksmų, sprendimu.

Pažymi, kad mokestinę lengvatą suteikiantys Patvirtinimai panaikinti nesant įstatyminio pagrindo, kadangi nei vienas įstatymas nesuteikia teisės aplinkos apsaugos pareigūnams panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto redakcija, pagal kurią Vilniaus RAAD neva gali panaikinti Patvirtinimus, atsirado praėjus keliems metams po Patvirtinimų išdavimo. Iki to laiko nė vienas teisės aktas nenumatė teisės ar galimybės Vilniaus RAAD ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išduoti už 2013-2015 metų laikotarpį. Tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais ir jos rezultate Patvirtinimų panaikinimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Teigia, kad atsakovė aplinkybes apie tai, jog pareiškėjos metalinės pakuočių atliekos neva nebuvo sutvarkytos, grindžia „loterijos“ būdu priskirtais įrodymais. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ metalinės pakuotės atliekų tvarkymo paslaugas 2013-2015 m. įsigijo ne tik iš UAB „Metrail“, bet ir iš kitų atliekų tvarkytojų. Iš visų atliekų tvarkytojų gauti pakuočių atliekų tvarkymą įrodantys dokumentai buvo paskirstyti tarp įmonių (taip pat ir pareiškėjos) taip, kad vieni gamintojai ir importuotojai gavo patvirtinimus UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu, kiti - kitų atliekų tvarkytojų įrodančių dokumentų pagrindu. Atitinkamai, faktas, kad pareiškėjai Patvirtinimai buvo išduoti nurodant UAB „Metrail“ įrodančius dokumentus neidentifikuoja atliekų tvarkymo darbų atlikusios įmonės. Pareiškėja „loterijos“ būdu gavo Patvirtinimus, išrašytus būtent to atliekų tvarkytojo įrodančio dokumento pagrindu, kuris buvo panaikintas, ir dėl šios „nesėkmės“ neteko teisės į mokesčio lengvatą. Skundžiamas sprendimas grindžiamas tuo, kad panaikinti Patvirtinimai, o pastarieji dėl to, kad panaikinti UAB „Metrail“ įrodantys dokumentai, su kuriais pareiškėja apskritai nėra susijusi.

Nurodo, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. (38-19)-VR-1.7- 9547, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie Patvirtinimų panaikinimą, nurodyti panaikintų UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų numeriai, nesutampantys su pareiškėjai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotuose Patvirtinimuose nurodytais įrodančių dokumentų numeriais. Dėl tokios situacijos tampa neaiškus faktinis Skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindas. Taip pat pažymi, kad „loterijos“ principo taikymas nesuderinamas su mokesčių mokėtojų lygybės principu. Nagrinėjamu atveju įmonės, vienodai įvykdžiusios mokesčio lengvatos taikymo sąlygas, atsidūrė iš esmės skirtingose situacijose. Dalis įmonių, tarp jų ir pareiškėja, kurios gavo Patvirtinimus, išrašytus UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu, neteko teisės į mokesčio lengvatą, o kita dalis įmonių, gavusių Patvirtinimus kitų įrodančių dokumentų pagrindu, nepatyrė absoliučiai jokių neigiamų pasekmių, nepaisant to, kad visos vienodai susimokėjo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už pakuočių atliekų tvarkymą ir gavo tos pačios organizacijos Patvirtinimus.

Teigia, kad pareiškėja neturėjo pareigos tikslinti mokesčio deklaracijų. Teisės aktai nustato mokesčių mokėtojo teisę, bet ne pareigą taisyti mokesčio deklaraciją, todėl vien pareiškėjos informavimas apie neva egzistuojančius deklaracijos trūkumus yra tik mokesčių administratoriaus nuomonės išreiškimas ir pasiūlymo patikslinti deklaraciją pateikimas, nesukuriantis pareiškėjai pareigų.

Papildomai paaiškina, kad Skundžiamu sprendimu pareiškėjai nepagrįstai perkeliamos valstybės klaidos ir neveikimo pasekmės, kas prieštarauja Europos Žmogaus teisių teismo praktikai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. Analogiškoje byloje (administracinės bylos Nr. I-1468-484/2019) teismas pripažino, kad gamintojui ir (ar) importuotojui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas nepagrįstai, o teismas privalo vadovautis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose priimtais teismų sprendimais. Pagal savo pobūdį ir sukeliamas pasekmes, apskaičiuotas mokesčio dydis yra laikytinas sankcija, kuri negali būti taikoma nesant pareiškėjos kaltei. Net ir pripažinus priešingai, vadovaujantis aktualiausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, apskaičiuotas mokesčio dydis laikytinas neproporcingu ir privalo būti iš esmės sumažintinas.

Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėjant gamintojo ir (ar) importuotojų mokestines bylas, susijusias su UAB „Metrail“ istorija, turi būti vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti, kad atitinkamas kiekis atliekų buvo faktiškai sutvarkytas.

Atkreipia dėmesį, kad visuotinai žinomas faktas, jog metalas (metalinė pakuotė ar gabalai) aplinkoje nesimėto, kadangi jis turi vertę rinkoje, tokia atlieka yra superkama ir yra tvarkomas ne tik per atitinkamas licencijuotas organizacijas, bet ir privačių atliekų tvarkytojų, todėl pripažintina, kad tokios metalinės pakuotės, išleistos į rinką 2013-2015 m., yra sutvarkytos. Aplinkybė, kas konkrečiai šias metalines pakuočių atliekas yra sutvarkęs, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, juo labiau, įvertinus, kad pareiškėja jokių neteisėtų veiksmų šioje atliekų tvarkymo grandinėje neatliko.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (9-1)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti patikrinimus tų regionuose esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti Patvirtinimai buvo panaikinti Vilniaus RAAD sprendimu. Vilniaus RAAD atliko VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimą ir priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio pasėkoje Patvirtinimai neteko galios. Šis spendimas galiojo tiek Skundžiamo sprendimo priėmimo metu, tiek atsiliepimo teikimo metu, todėl juo vadovaujamasi kaip galiojančiu kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu. Į pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti Patvirtinimai. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pareiškėjai išrašė Patvirtinimus, nors realiai metalinės pakuotės atliekos sutvarkytos nebuvo.

Paaiškina, kad Vilniaus RAAD informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. vasario 15 d. apskaičiuoti ir susimokėti Mokestį, nes Patvirtinimai yra netekę galios.

Teigia, kad remiantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, pareiškėja, pastebėjusi, kad Mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, turėjo jį perskaičiuoti. Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenimis, pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus RAAD raginimo neįvykdė, todėl vykdant Aplinkos ministerijos 2018 m. kovo 8 d. pavedimą Nr. (9-1)-D8(E)-62, Utenos RAAD surašė pavedimą organizuoti Utenos regiono gamintojų ir importuotojų mokestinius patikrinimus pagal pateiktus sąrašus. Atitinkamai, buvo nurodyta atlikti pareiškėjos patikrinimą su tikslu patikrinti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis 2013-2015 m. paskaičiavimo teisingumą ir deklaravimą.

Pažymi, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, mokesčių mokėtojui netikslinant deklaracijos, mokesčių administratorius privalo atlikti mokestinį patikrinimą ir priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuoti mokesčius (pavyzdžiui, 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-202-602/2017). Pagal MAĮ, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais, kas ir buvo padaryta.

Nurodo, kad atlikus pareiškėjos patikrinimą 2018 m. birželio 15 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas Nr. 17-KD-60/2018 ir paskaičiuotas Mokestis, kuris už 2013 m. mokestinį laikotarpį sudaro 42 407 Eur, už 2014 m. laikotarpį 756 Eur, o už 2015 m. laikotarpį 1 133 Eur, iš viso 44 296 Eur.

Pažymi, jog pareiškėjai buvo užtikrinta teisė pateikti pastabas dėl akto, kuria ji pasinaudojo 2018 m. liepos 12 d. pateikdama pastabas dėl 2018 m. birželio 15 d. Patikrinimo akto. Minėtos pastabos buvo įvertintos prieš priimant Skundžiamą sprendimą. 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 45 nutarta patvirtinti 2018 m. birželio 15 d. Patikrinimo aktą ir pareiškėjai apskaičiuotą mokėti 44 296 Eur sumą už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Paaiškina, kad pareiškėjos veiklos patikrinimo metu išanalizavus Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje esančius Mokesčio deklaracijų duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. į vidaus rinką išleido (duomenys neskelbtini) pirminės metalinės pakuotės, 2014 m. – (duomenys neskelbtini), 2015 m. – (duomenys neskelbtini) metalinės pirminės pakuotės. Mokesčio pareiškėja už nurodytus ataskaitinius laikotarpius nemokėjo, kadangi laikė, kad vykdė 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytą metalinių pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį. Tačiau faktiškai metalinės pakuotės sutvarkymą įrodantys dokumentai ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Patvirtinimai buvo išrašyti nepagrįstai bei neteisėtai visa apimti, nes realiai juose minimos pareiškėjos tiektos metalinės pakuotės atliekos nebuvo sutvarkytos. Pareiškėjos pasirinkimas kaip jam įgyvendinti PPATĮ savaime nepanaikina pareiškėjos atsakomybės ir pareigos susimokėti mokestį, jei 2006 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatyta pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis faktiškai nebuvo įvykdyta. Visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, o ne išrašinėjami sutvarkymą liudijantys dokumentai, neįsitikinant ir neužtikrinant faktinio nustatytos užduoties įvykdymo.

Teigia, jog pagal PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, pareiškėjai galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas, o pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, 4 dalį ir 5 dalį, pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. Pareiškėja pasirinko minėtas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Pasirinkdama pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą mokėti Mokestį, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių.

Nurodo, kad MUATĮ nustato, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tik už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas faktiškai įvykdytos Vyriausybės nustatytos pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai ir, norėdami pasinaudoti šia lengvata, turi turėti dokumentus, realiai patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Taigi, mokesčio lengvatą suteikia tik tie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą. Nagrinėjamu atveju yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, dokumentai yra pripažinti išrašytais neteisėtai bei nepagrįstai ir yra visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, todėl mokesčio lengvata nėra taikytina.

Teigia, kad pareiškėjos tiektos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašomų dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai.

Pažymi, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau tokio pagrindimo pareiškėja nepateikė. Pareiškėja nepateikė jokios informacijos, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis, todėl atsakovas laiko, kad pareiškėjai taikytina PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį paskaičiuota 44 296 Eur suma už 2013-2015 m.

Nurodo, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, sprendimus dėl gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato, kad dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kurį patvirtina Aplinkos apsaugos departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

Papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, atlikus perskaičiavimus UAB „Biovela-Utenos mėsa“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 45 patvirtinta 44 296 Eur mokesčio suma perskaičiuota į 41 844 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 m.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 45 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja užsiima mėsos produktų gamybos, paruošimo, perdirbimo, konservavimo ir kita veikla. Produkciją importuoja, parduoda supakuotą inter alia metalinėse pakuotėse. 2013-2015 m. pagamino ir (ar) į Lietuvą įvežė bei į vidaus rinką išleido atitinkamai (duomenys neskelbtini) (2013 m.), (duomenys neskelbtini) (2014 m.), (duomenys neskelbtini) (2015 m.), iš viso (duomenys neskelbtini) metalinių pakuočių. Pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoju-importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą ir finansuoti šių atliekų tvarkymą.

Vykdydama Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais, vykdydama sutartinius įsipareigojimus PTO išdavė pareiškėjai (duomenys neskelbtini) tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1314VI0011-5513-8020 už 2013 metus, (duomenys neskelbtini) tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1414VI0001-5513-8020 už 2014 metus ir (duomenys neskelbtini) tonų metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinanti dokumentą Nr. 1514VI0001-5513-8020 už 2015 metus, grindžiamus licencijuoto atliekų perdirbėjo UAB ,,Metrail" išrašytais atliekų perdirbimą įrodančiais dokumentais.

Remdamasi šiais patvirtinimais pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013 m.–2015 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.

Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Utenos mėsa“ išrašyti Patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013-2015 m. ir nurodė, kad pareiškėja turi sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus iki 2018 m. vasario 15 d.

2018 m. birželio 15 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 17-KD-60/2018, kuriame konstatuota, kad teikdama deklaracijas už 2013-2015 d. mokestinius laikotarpius įmonė teisingai nurodė išleistos metalinės pakuotės kiekį, tačiau nevykdė pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių ir negali naudotis MUATĮ 5 straipsnio 6 punkte nustatyta lengvata, todėl buvo paskaičiuota nesumokėta mokėtino Mokesčio dalis – 44296 eurai.

Departamentas 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 45 patvirtino 2018 m. birželio 15 d. patikrinimo aktą Nr. 17-KD-60/2018.

Pareiškėja nesutikdama su atsakovo Sprendimu, pateikė skundą teismui.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

Teikdamas rašytinius paaiškinimus 2023 m. vasario 28 d., atsakovas nurodė, kad remiantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Aplinkos apsaugos departamentas atliko perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, UAB „Biovela-Utenos mėsa“ (įmonės kodas 284268020) 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 45 patvirtinta 44 296 Eur mokesčio suma buvo perskaičiuota į 41 844 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013, 2015 metų mokestinius laikotarpius (40711 Eur – už 2013 m.; 1133 Eur – už 2015 m.). Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 41 844 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu (t.y. 2018 m. rugpjūčio 16 d.) galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais. Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog ji neturėjo pareigos nagrinėjamu perskaičiuoti Mokesčio nepagrįsti, todėl atmestini.

Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, todėl jam kyla ir pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalis numato, jog nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti: 1) individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 2) kolektyviai – steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais; 3) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 11² straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 - ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Aprašo 53 punkte numatyta, kad, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Apraše nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais priima Aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis Aprašo 53 punktu (Aprašo 54 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kurį patvirtina Aplinkos apsaugos departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo savo sprendimu teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (Aprašo 55 punktas).

LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas regionų aplinkos apsaugos departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. lapkričio 23 d. LVAT nutarties 106 pastraipa).

LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ ir PPATĮ. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013 m. spalio 5 d. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo patvirtintas Aprašas, 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir minėtu atveju atsakovui priimant sprendimą (Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. lapkričio 23 d. LVAT nutarties 114 pastraipa).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos argumentai, jog nesant jos kaltės, Aplinkos apsaugos departamento Skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes pareiškėja elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nėra padariusi teisės pažeidimų, susijusių su pakuočių tvarkymu, taip pat argumentai, kad Patvirtinimai yra panaikinti nesant įstatyminio pagrindo atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Rašytinių įrodymų apie faktinį atliekų sutvarkymą byloje nėra pateikta. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai, kad visuotinai žinomas faktas, jog metalas (metalinė pakuotė ar gabalai) aplinkoje nesimėto, kadangi jis turi vertę rinkoje, tokia atlieka yra superkama ir yra tvarkomas ne tik per atitinkamas licencijuotas organizacijas, bet ir privačių atliekų tvarkytojų, todėl pripažintina, kad tokios metalinės pakuotės, išleistos į rinką 2013-2015 m., yra sutvarkytos, o aplinkybė, kas konkrečiai šias metalines pakuočių atliekas yra sutvarkęs, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nelaikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu realų atliekų sutvarkymą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė faktinio atliekų sutvarkymo, todėl ji negalėjo pasinaudoti ir Mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Teismas pažymi, kad Skundžiamu sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija (kaip teigia pareiškėja), nėra taikoma atsakomybė, todėl nėra būtina nustatinėti atsakomybės taikymui būtinų sąlygų. Skundžiamu sprendimu tiesiog yra apskaičiuotas mokestis už į rinką išleistą pareiškėjos deklaruotą pakuotės kiekį, pareiškėjai nepagrindus teisės pasinaudoti Mokesčio lengvata.

Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Aplinkos apsaugos departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, Aplinkos apsaugos departamentas atliko perskaičiavimus ir UAB „Biovela-Utenos mėsa“ 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 45 patvirtinta 44 296 Eur mokesčio suma perskaičiuota į 41 844 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą už 2013, 2015 metų mokestinius laikotarpius. Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.

Pareiškėja teigia, kad pareiškėjos mokestinės lengvatos paneigimas po keleto metų nesiderina su pareiškėjos teisėtų lūkesčių principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas. Nurodo, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos tinkamai nevykdė į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklos priežiūros ir kontrolės, tokiu būdu pareiškėjai negali būti perkelta atsakomybė dėl valstybinių institucijų neveikimo. Teigia, kad atitinkamai, net jeigu būtų pripažinta, kad Patikrinimo aktu mokestis pareiškėjai buvo priskaičiuotas teisėtai, papildomai priskaičiuotas mokestis turėtų būtų mažinamas tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo padalinant valstybės institucijų padarytų klaidų mokestines pasekmes.

Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos išsakytais argumentais nesutinka. Visų pirma, minėta, kad pareiškėjai nėra skirta sankcijas, nėra taikoma atsakomybė, o tiesiog apskaičiuotas mokestis pagal pareiškėjos pateiktų deklaracijų duomenis, nesant pagrindo taikyti MUATĮ numatytą lengvatą.

Pareiškėjos argumentus, kad šioje byloje turėtų būti vadovaujamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1468-484/2019, nes jis buvo priimtas esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad to paties teismo priimti sprendimai niekaip nesaisto teisėjų kolegijos šioje byloje priimant sprendimą. Be to, minėtas VAAT sprendimas dar neįsiteisėjo. Tad teisėjų kolegija priimdama sprendimą nesivadovauja pareiškėjos nurodytu VAAT sprendimu. Šiai bylai aktualūs tik anksčiau minėti LVAT nutartyse pateikti išaiškinimai, kuriais ir yra vadovaujamasi šioje byloje priimant sprendimą.

Pareiškėja dar akcentuoja, kad atsakovas nevykdė pareigos užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan. Teismas pažymi, kad UAB „Metrail“ veiklos aplinkosauginės kontrolės efektyvumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Su šiuo aspektu susiję pareiškėjos teiginiai labiau deklaratyvaus pobūdžio. Be to, net ir nustačius, kad aplinkos apsaugos institucijos netinkamai vykdė savo kontrolės funkcijas, šios aplinkybės neturėtų reikšmės vertinant lengvatos taikymo pareiškėjai faktinį pagrindą ir Skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Pažymėtina, kad, jei dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, pareiškėja patyrė nuostolių, šie nuostoliai galėtų būti atlyginami žalos kompensavimo mechanizmo pagalba.

Įvertinus anksčiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Skundžiamas sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjai buvo užtikrinta teisė pateikti pastabas dėl akto, kuria ji pasinaudojo 2018 m. liepos 12 d. pateikdama pastabas dėl 2018 m. birželio 15 d. Patikrinimo akto. Minėtos pastabos buvo įvertintos prieš priimant Skundžiamą sprendimą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.

Teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos ginčijamu laikotarpiu buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos (o taip pat, kad Vyriausybės nustatytas užduoties dydis pasiektas). Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis. Tačiau, kaip jau minėta, Patvirtinimai pripažinti negaliojančiais, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja nepagrindė savo teisės pasinaudoti MUATĮ nustatyta lengvata.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Skundžiamas sprendimas, keistinas, sumažinant mokestį iki 41 844 Eur mokėtinos mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumos už 2013, 2015 metų mokestinius laikotarpius. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, prašydama išaiškinti, ar 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (toliau – ir Direktyva) 36 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio bei 14 straipsnio nuostatos gali būti aiškinamos taip, kaip suteikiančios nacionaliniam mokesčio administratoriui teisę gamintojui ir / ar importuotojui priskaičiuoti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kuris dešimtimis kartų viršija atliekų sutvarkymo paslaugų rinkos kainą, kuomet gamintojas ir / ar importuotojas tinkamai įvykdė savo pareigas kolektyvinėje atliekų tvarkymo grandinėje, tačiau jo teisėtai gautas patvirtinimas apie atliekų sutvarkymą iš atliekų apdorojimo grandinės dalyvio, kurių išdavimą kontroliavo ir prižiūrėjo pati valstybė, yra panaikintas nesant gamintojo ir / ar importuotojo kaltų veiksmų“?

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Teismui nusprendus kreiptis į ESTT, nagrinėjama administracinė byla sustabdoma, kol bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas.

Pagal ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nacionaliniai teismai nėra saistomi proceso šalių iniciatyvos dėl prejudicinio sprendimo. ESTT yra nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 267 straipsnis nėra nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims suteikiama kreipimosi į ESTT priemonė, ir dėl to vienos šalies tvirtinimo apie byloje kylantį klausimą dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo nepakanka, kad atitinkamas teismas privalėtų laikyti, jog iškilo klausimas SESV 267 straipsnio prasme (ESTT 2006 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Nr. C-344/04 International Air Transport Association ir kt., p. 28). Tik pats bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas gali nuspręsti, ar ESTT pateiktas Europos Sąjungos teisės išaiškinimas yra svarbus bylai, t. y. galėtų turėti reikšmės ginčo baigčiai. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C-466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2969-1062/2019).

Teismo vertinimu byloje aktualus teisinis reglamentavimas yra aiškus ir nekelia teisės aiškinimo klausimų, todėl pareiškėjos prašymas dėl Direktyvos nuostatų išaiškinimo kreiptis į ESTT yra nepagrįstas ir netenkintinas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokėtiną Mokesčio sumą pagal Aplinkos apsaugos departamento atliktą Mokesčio perskaičiavimą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BIOVELA-UTENOS MĖSA“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Utenos mėsa“) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 45 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, sumažinant mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis sumą iki 41 844 Eur (už 2013, 2015 metų mokestinius laikotarpius).

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.