Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. D., Valstybinis studijų fondas, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, UAB „Arneksta“ ir ko, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Sienos“, UAB „Cramo“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Pango LT“, UAB „Vejuva“, UAB „Multikontraktas“, UAB „Atrasa“, UAB „Gulbelės prekyba“, UAB „Julianus Inkaso“, antstoliai Andrius Bublys, Rimantas Vižainiškis, Saulius Mulevičius, Dalius Traigys, Saulius Ramanauskas, Darius Bliznikas, Marius Alšauskas, Valentina Žydelienė, Vitalis Milevičius, Virginija Meškauskienė ir Vytautas Mitkus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Pareiškimas teisme priimtas 2023 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjas nurodė, kad iš viso yra skolingas kreditoriams 545 606,50 Eur, kad stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau susidariusi skola yra neproporcinga jo pajamoms ir jam jos neįmanoma sugrąžinti. Pareiškėjas nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gauna 840 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių). Kitoje pareiškimo vietoje pareiškėjas nurodė, kad gauna 1 130 Eur (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjas nurodė, kad pragyvenimui kas mėnesį jam reikia 770 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad papildomai pradės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu už 379 Eur (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjas nurodė, kad visą laiką dalis uždarbio buvo nuskaitoma antstoliams, tačiau esant tokioms didelėms skoloms dirbti reikėtų dar kokius kelis šimtus metų. Pareiškėjas nurodė, jog turi du nepilnamečius vaikus, neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, nei vertybinių popierių, nei pinigų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis yra sudaręs povedybinę sutartį, todėl jo ir sutuoktinės finansiniai ūkiai yra atskirti.

2. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepime prašė bylą nagrinėti ir sprendimą priimti pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus. Minėta antstolė atsiliepime nurodė, kad fizinio asmens bankroto paskirtis – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atsiliepime nurodė, kad neprieštaraus prašymui, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų. VMI nurodė, kad 2024 m. sausio 3 d. duomenimis pareiškėjas valstybės biudžetui skolingas 5 378,40 Eur (1 723,40 Eur pagal vykdomuosius dokumentus ir 3 655 Eur pagal ATPK baudas). VMI atsiliepime taip pat nurodė, kad būtina išsiaiškinti, ar per paskutinius 3 metus skolininkas nesudarė sandorių, neatliko kitokių veiksmų (pavyzdžiui, savo pinigus kam nors be pagrindo perleido ir pan.), kurie būtų sukėlę skolininko nemokumo būseną.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Arneskta“ ir ko atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Atsiliepime minėtas suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškime teisingai nurodyta, jog pareiškėjo skola jam yra virš 325 000 Eur.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Pango LT“ atsiliepime prašė netenkinti pareiškėjo prašymo iškelti jam bankroto bylą. Minėtas suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo skola jam yra 1 337,66 Eur (iš kurių 287,80 Eur yra palūkanų suma). UAB „Pango LT“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nėra sąžiningas, nes nuosekliai prisiėmė naujus įsipareigojimus iš anksto žinodamas, kad negalės jų įgyvendinti. Be to, jau daugiau nei 2 metus pareiškėjas dirba direktoriumi, gaudamas mažesnį nei minimalų atlyginimą ir neieško geriau apmokamo darbo. UAB „Pango LT“ atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir atsiliepimai apie jo vadovaujamą įmonę, ir tai, kad jo vadovaujama įmonė neperveda įmokų antstoliams, išieškotinų nuo pareiškėjo atlyginimo. Sodroje nėra duomenų apie pareiškėjui išmokėtą atlyginimą per visą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį, kuris sudaro daugiau kaip pusę metų. Minėtas suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad šaunamųjų ginklų duomenų bazėje buvo rasta, kad pareiškėjui priklauso du šaunamieji ginklai, pareiškėjas buvo raginamas juos perduoti, tačiau pareiškėjas tai ignoravo, todėl ginklai buvo paimti su policijos pagalba. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad pareiškėjas policijai ginklus perdavė išardytus, ne pilnos komplektacijos, todėl netinkamus realizuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, uždirbo vos pusę minimalios algos, tačiau 2022 metais vienam iš kreditorių (J. R.) sumokėjo 2 216 Eur, kurie buvo priteisti teismo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas slepia tikrąsias gaunamas pajamas, vengdamas atsiskaityti su kreditoriais.

6. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą teismui nepateikė.

7. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė prašymo argumentus ir prašė jam iškelti bankroto bylą. Suinteresuoto asmens UAB „Pango LT“ direktorius teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjui bankroto bylos neiškelti.

8. Suinteresuoti asmenys VMI, UAB „Arneksta“ ir ko, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Julianus Inkaso“, antstoliai Saulius Ramanauskas, Virginija Meškauskienė ir Darius Bliznikas pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti teismo posėdyje jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, šiuo įstatymu sudaromos sąlygos sąžiningiems fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

10. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad fizinio asmens nemokumas yra tokia jo būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (šiuo metu 25 MMA yra 23 100 Eur).

11. Pareiškėjas nurodo, kad skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma yra 545 606,50 Eur. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jokio turto neturi. Įvertinus duomenis apie pareiškėjo šiuo metu gaunamas pajamas (pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis), išlaidas būtiniesiems poreikiams, konstatuotina, kad pareiškėjo šiuo metu esama finansinė padėtis neleidžia per protingą terminą įvykdyti turimų pradelstų skolinių įsipareigojimų. Darytina išvada, jog pareiškėjo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą nemokumo būseną, t. y. vieną iš būtinųjų FABĮ 6 straipsnio 1 dalies įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo sąlygų.

12. Tam, kad asmeniui būtų galima iškelti bankroto bylą, neužtenka vien tik konstatuoti jo nemokumo būklę, tačiau taip pat turi nebūti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (sąlygų), kurie yra kliūtis iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

13. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, iš aptartos įstatymo nuostatos matyti, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą nesąžiningam asmeniui.

14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

15. Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

16. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

17. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas stengiasi sąžiningai dirbti, atlyginimas nuosekliai auga, kad pareiškėjas ieško kitų darbo galimybių, kiek išgali, tiek visus pinigus skiria skolų grąžinimui. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad dirba toje pačioje darbovietėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) jau ne vienerius metus (nuo 2017 m.) (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 13 min.). Tai, kad pareiškėjas dirba toje pačioje darbovietėje 7 metus ir jo darbo užmokestis po mokesčių atskaitymo yra vos 730 Eur, nors pareiškėjo pareigos yra minėtos bendrovės direktorius, rodo, kad pareiškėjo teismui pateikta informacija, jog jis stengiasi dirbti nėra sąžininga. Teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentas apie jo atlyginimo nuoseklų augimą yra nepagrįstas bylos duomenimis. Priešingai byloje yra VSDFV duomenys, iš kurių matyti, kad už 2021 m. vasario mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo jam 337,89 Eur darbo užmokesčio sumą (neatskaičius mokesčių), o po to (2021 m. kovo, balandžio mėnesiais) darbo užmokesčio suma pareiškėjui mažėjo (balandžio mėnesį siekė vos 183,43 Eur neatskaičius mokesčių). Po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokamos darbo užmokesčio išmokos nežymiai didėjo, tačiau 2021 m. rugpjūčio mėnesį vėl sumažėjo iki 204,27 Eur (neatskaičius mokesčių) taip ir nepasiekusi 2021 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio sumos. Priešingai nei teismui nurodė pareiškėjas, nuoseklaus darbo užmokesčio augimo minėtoje bendrovėje nebuvo ir 2022 metais (pareiškėjui buvo apskaičiuojamos tai šiek tiek didesnės, tai vėl mažesnės darbo užmokesčio sumos). Pareiškėjas prašydamas iškelti jam bankroto bylą nurodė, kad jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra 770 Eur, tačiau toks užmokestis pareiškėjui nuo 2023 m. kovo 29 d. dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo priskaičiuotas pirmą kartą tik už 2023 m. rugsėjo mėnesį, t. y. tą mėnesį, kai pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su prašymu iškelti jam bankroto bylą (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys civilinėje byloje Nr. 2FB-9005-956/2023). Taigi, nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją. Papildomai šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas atskaičius mokesčius gauna lygiai tokio dydžio darbo užmokestį, kokia suma pareiškėjo yra nurodyta, kaip būtina jam būtinųjų poreikių tenkinimui, t. y. 770 Eur. Atitinkamai pareiškėjo pareiškime nurodyti argumentai, kad pareiškėjas kiek išgali, tiek visus pinigus skiria skolų grąžinimui, teismo pripažįstami nepagrįstais bylos duomenimis. Juo labiau, kad 770 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui pradėjo mokėti tik 2023 m. rugsėjo mėnesį, t. y. pareiškėjo kreipimosi į teismą mėnesį. Nors pareiškėjas nurodė, kad ieško kitų darbo galimybių, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas tik nuo 2023 m. spalio 5 d., o pirmasis mėnuo, už kurį pareiškėjui minėtoje bendrovėje buvo priskaičiuotas darbo užmokestis (523 Eur neatskaičius mokesčių) buvo tik 2023 m. lapkričio mėnuo. Taigi, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl ieškotų kitų darbo galimybių teismas vertina kritiškai, nes iš esmės visus 3 metus iki kreipimosi į teismą su prašymu iškelti jam bankroto bylą, pareiškėjas nesiekė didesnių pajamų gavimo. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad jau ilgą laiko tarpą (nuo 2017 metų) pareiškėjas darbiniais santykiais yra susijęs su viena ir ta pačia bendrove (UAB „(duomenys neskelbtini)“), iš kurios didžiąją laiko dalį gavo itin mažas darbo pajamas (taip pat ir iš esmės visus 3 metus iki kreipimosi į teismą) ir nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas visą šį laiką būtų aktyviai ieškojęs kito darbo, darytina išvada, kad tokia pareiškėjo padėtis jį tenkino, t. y. pareiškėjas nesiekė atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas pažymi, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus (gimęs 1979 metais), nurodė teismo posėdyje, kad turi aukštąjį išsilavinimą (baigė universitetą, vėliau baigė statybų koledžą (duomenys neskelbtini)) gyvena ne toli nuo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), turi ilgametės (apie 20 metų) patirties statybų verslo sektoriuje. Ypatingai pažymėtina, kad šalyje vidutinis darbo užmokestis 2023 m. III ketvirtį buvo 2 005,90 Eur (neatskaičius mokesčių), o šiuo atveju pareiškėjas eina vadovaujamas pareigas (vadovauja statybos įmonei). Taigi, teismas pareiškėjo elgesį vertintina kaip nesąžiningą neveikimą – sąmoningą pastangų nedėjimą gauti didesnes pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas byloje neįrodė (ir net neįrodinėjo) savo siekio keisti padėtį ir dėti didesnes pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, bandė pateisinti tokį savo pasyvumą tuo, kad jo sutuoktinė, su kuria pareiškėjas dar 2014 m. liepos 3 d. sudarė vedybų sutartį, dirbo per 2-3 darbus, be to, finansiškai šeimai padėjo pareiškėjo tėvas, kas niekaip nesietina su siekiu elgtis palankesniu kreditoriams būdu.

18. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nevengia atsiskaityti su kreditoriais, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas bent kiek ženkliau mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų grąžinimo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas (jų dalį) grąžinti per paskutinių 3 metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.

19. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nedėdamas pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais bei nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Tuo tarpu šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, o priešingai – vengė atsiskaitymo su kreditoriais, todėl toks jo neveikimas pripažintinas nesąžiningu FABĮ taikymo prasme. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes nustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5, 6 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti iškelti pareiškėjui M. D. bankroto bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.