Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininkui priklausančią gyvenamąją patalpą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą nagrinėjamas vykdymo proceso šalims nepranešus (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį Nr. 2-1425-897/2013 dėl 482191,27 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko B. V., už skolą parduodant skolininkui priklausantį įkeistą turtą iš varžytynių, išieškotojos Swedbank AB naudai. Vykdydamas teismo nutartį antstolis turi skelbti varžytynes skolininko turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas turi būti įvertintas. Skolininkui pranešimas apie paskirtą turto vertinimą įteiktas (v.b.l. 37, 41-42). Turto vertintojui nepavyko patekti į nurodytą butą ir atlikti turto vertinimą (v.b.l. 40). Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad antstoliui kartu su turto vertintojais nėra objektyvios galimybės apžiūrėti skolininkui priklausančios gyvenamosios patalpos, turint tikslą atlikti gyvenamosios patalpos turto vertinimą.

Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra apžūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota Civilinio proceso kodekso 615 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 str. 2 d.).

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui pripažįstama, kad išieškojimui vykdyti, išieškotojo, skolininkės ir jos sutuoktinio teisėms vykdymo procese užtikrinti, siekiant nustatyti skolininkui priklausančios gyvenamosios patalpos vertę, yra reikalinga apžiūrėti šias patalpas, į kurias pareiškėjas nėra įleidžiamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 615 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Dėl teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą atskirasis skundas, vadovaujantis CPK 593 str. 5 d., 615 str., negali būti duodamas (Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-12 nutartis civ. byloje Nr. 2S-1307-163/2013, proceso Nr. 2-06-3-05265-2013-5).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 615 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Leisti pareiškėjui antstoliui A. S. kartu su turto vertintojais įeiti į gyvenamąją patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jį apžiūrėti, siekiant nustatyti nurodyto turto vertę.

Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.