Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-06-25 · Civilinė byla Nr. e2-1135-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-25
Bylos Nr.
e2-1135-446/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00004-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1135-446/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00004-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 25 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui T. B.,atsakovui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. P. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. P. dukters A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Ieškovo atstovas paaiškino, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu motinos valdžia S. P. apribota neterminuotai, tėvo valdžia V. P. apribota laikinai, nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, iš vaiko tėvų priteistas išlaikymas - po 60 Eur kas mėnesį iš kiekvieno tėvo. Priimdamas sprendimą laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. P. dukters A. P. atžvilgiu, teismas konstatavo, kad atsakovas neturi galimybės sudaryti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų savo dukrai dėl savo sveikatos būklės, jis nėra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų, tėvo ryšys su dukra nėra visiškai nutrūkęs, jis nori pats auginti dukrą ir sieks sudaryti sąlygas, kurių reikia, kad dukra galėtų augti kartu su juo. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai atleisti nuo A. P. globėjo pareigų, Z. ir P. B. paskirti mažametės A. P. nuolatiniais globėjais ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise, A. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta Z. ir P. B. šeimoje. Atsakovui V. P. diagnozuota išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, organinė haliucinozė, neįgalumas nustatytas neterminuotai. Atsakovas nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti vaiką, 2018 m. dukros globos namuose neaplankė nei karto, vaikui išlaikymo neteikia, tik vieną kartą pervedė 60 Eur. Atsakovas nėra pajėgus tinkamai pasirūpinti vaiku, jo namuose nėra tinkamų sąlygų vaikui gyventi ir augti. Atsakovo nuolatinėje vietoje nustatyti girtavimo atvejai, nešvari, netvarkinga aplinka. Nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti. Galima teigti, kad atsakovas vengia atlikti savo, kaip tėvo, pareigas bendrauti su vaiku, juo rūpintis, auklėti, ugdyti, išlaikyti, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Atsakovo dabartinėje gyvenamojoje vietoje, kurioje jis nurodo gyvens su L. V., nėra tinkamos gyvenamosios patalpos, kuri gali būti skirta jo dukrai, kuri grįžusi į tėvo namus, galėtų apsigyventi. A. P. tėvas šiuo metu neturi galimybių susigrąžinti vaiką bei tinkamai pasirūpinti juo iki pilnametystės.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo ieškinį atmesti, palikti laikiną tėvo valdžios apribojimą dukters A. P. atžvilgiu. Paaiškino, kad jis yra neįgalus, jam diagnozuota epilepsija. Jis pripažįsta, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavo alkoholiu, dėl amoralaus kaimynų elgesio jis dažnai būdavo įtraukiamas į buitinius konfliktus, tačiau šiuo metu jis pakeitė gyvenamąją vietą, gyvena sugyventinės L. V. namuose (duomenys neskelbtini). Jie ruošiasi susituokti 2020 m. liepos 25 d., po santuokos sudarymo apsigyvens L. V. motinos nupirktame name (duomenys neskelbtini). Gyvendamas kartu su L. V. jis alkoholio nevartoja, rūpinasi namais, padeda auginti jos vaikus. Jo įsitikinimu, jų šeimoje galėtų gyventi ir augti jo dukra A.. Pripažįsta, kad nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad dukra būtų jam sugrąžinta, yra išklausęs pozityvios tėvystės kursą. Išlaikymo dukrai neteikia, nes pats pragyvena tik iš neįgalumo pašalpos, lėšų pragyvenimui pačiam nepakanka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Ji apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas netaikomas, jei nustatoma, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

2016 m. gruodžio 6 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia V. P., neterminuotai apribota motinos valdžia S. P. jų dukters A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, mažametei A. P. nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėju paskirti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai, iš vaiko tėvų priteistos 60 Eur dydžio mėnesinės išmokos dukters išlaikymui. Teismas konstatavo, kad A. P. iš savo tėvų V. P. ir S. P. šeimos paimta 2016 m. sausio 4 d., motina vaiką palikusi tėvo atsakomybei, tačiau tėvas dėl sveikatos būklės negalėjo pasirūpinti dukra, todėl mergaitė buvo apgyvendinta VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, vėliau jai nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų administracija. Sprendime nurodyta, kad V. P. neturi galimybės sudaryti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų savo dukrai dėl savo sveikatos būklės, todėl yra pagrindas atsakovui apriboti tėvo valdžią. Kadangi atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo savo tėvo pareigų, tėvo ryšys su dukra nėra visiškai nutrūkęs, atsakovas tvirtina, kad nori auginti dukrą ir sieks sudaryti sąlygas, kad dukra galėtų gyventi kartu su juo, todėl atsakovui V. P. tėvo valdžia ribojama laikinai.

2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų administracija atleista iš nepilnametės A. P. globėjos pareigų, nuolatiniais globėjais ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti Z. B. ir P. B., A. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta globėjų šeimoje.

2019 m. vasario 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo V. P. atmestas. Teismo sprendime konstatuota, kad, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis galima spręsti, kad šiai dienai atsakovas dar nėra materialiai ir moraliai pasirengęs dukters sugrįžimui į šeimą, atsakovas, siekdamas, kad būtų panaikintas laikinas tėvo valdžios apribojimas, turi rodyti aktyvias pastangas keisti šiuo metu esamą situaciją, gerinti buities sąlygas, jas sudarant tinkamas vaikams augti. Atsakovas taip pat turėtų noriai bendradarbiauti, įsiklausyti ir vykdyti socialinės darbuotojos nurodymus ir patarimus, kuriais iš tiesų turėtų būti siekiama padėti atsakovui ugdyti socialinius ir tėvystės įgūdžius, sudaryti galimybes gerinti gyvenimo sąlygas. Tam, kad atsakovas sugebėtų suvokti dukters poreikius ir žinoti, kaip juos tenkinti, reikalingas dažnesnis jo ir dukters bendravimas, įsitraukimas į jos gyvenimą, taip pat kuo dažnesnis komunikavimas su globos namų darbuotojais, aiškinantis dukters poreikius ir jų tenkinimo sąlygas.

Po šio teismo sprendimo atsakovas dalyvavo pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo praktiniuose užsiėmimuose nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., išklausė 24 val. programos kursą, ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d.., išklausė 20 val. programos kursą.

Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog nori susigrąžinti dukterį, deda visas įmanomas pastangas, kad dukra gyventų su juo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes.

Iš Raseinių rajono socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos matyti, kad V. P. nuo 2019 m. kovo 4 d. taikoma atvejo vadyba, 2019 m. kovo 18 d. skirtos ir pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Teikiant socialines paslaugas V. P. namuose lankosi socialinė darbuotoja, kuri informavo, kad paslaugų teikimo laikotarpiu yra fiksuojama nešvari, netvarkinga, prirūkyta gyvenamoji aplinka. V. P. yra ugdomi savitvarkos ir sveikos gyvensenos įgūdžiai, tačiau vyras nekeičia gyvenimo būdo, į pastabas bei raginimus menkai reaguoja, pastovaus teigiamo pokyčio nepavyksta pasiekti, tačiau trumpalaikiai pagerėjimai būna. Nuo 2019 m. rudens V. P. pradėjo draugauti su L. V., gyvenančia (duomenys neskelbtini). Ji augina du nepilnamečius vaikus, sugyventiniai pokalbių metu įvardija, kad planuoja 2020 m. liepos 25 d. susituokti ir gyventi kartu adresu (duomenys neskelbtini), L. V. motinos L. V. įsigytame gyvenamajame trijų kambarių ir virtuvės name. V. P. ir L. V. nurodytu adresu buvo apsilankyta 2020 m. birželio 4 d., pastebėta, kad gyvenamasis namas yra su visais reikalingais baldais bei namų apyvokos daiktais, su daliniais patogumais, apšildomas kietu kuru. Šeimos vaikams skirtas vienas atskiras kambarys, kadangi sugyventiniai teigia, kad kartu su jų šeima gyvens ir jos motina, atskiro kambario V. P. dukrai A. P. nėra. Sugyventiniai buvo atvykę susitvarkyti įsigyto gyvenamojo namo buities bei aplinkos ir teigė, kad planuoja atvykti nuolatinai gyventi tik apie liepos mėnesį, tikslios datos nenurodo, tačiau vestuves planuoja švęsti (duomenys neskelbtini). V. P. teigia, kad dar neatsisakys ir socialinio būsto (duomenys neskelbtini) miestelyje, planuoja rudenį jį išsipirkti ir siūlyti ten gyventi L. V. motinai. Socailių paslaugų centro nuomone, V. P. šiuo metu dar nėra sukūręs tinkamų, pastovių bei saugių sąlygų savo dukrai A. P. augti ir vystytis.

Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijoje nurodyta, kad L. V. šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, nuo 2018 m. liepos 11 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo socialinės paslaugos. 2018 m. Valstybes vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl L. V. piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų nepriežiūros vertino grėsmės vaikams lygius, kuriuose buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis. Moteris dėl alkoholio vartojimo problemos lankėsi Kelmės rajono psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą, jai skirtas medikamentinis gydymas, daugiau nei metus laiko L. V. piktnaudžiavimo alkoholiu atvejų nėra fiksuota. Nors moteris lankė individualias socialinio pedagogo konsultacijas vaikų priežiūros bei auklėjimo klausimais, ji ne visada geba laikytis rekomendacijų dėl asmeninių savybių, lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai, o patarimus bei pasiūlymus vaikų auklėjimo klausimais taiko fragmentiškai, todėl jai reikalinga socialinio darbuotojo pagalba ir pastiprinimas. Socialinės darbuotojos pateiktoje informacijoje nurodoma, kad 2019 m. lapkričio mėnesį apsilankius L. V. namuose rastas vyriškis, kurį klientės mama pristatė kaip dukros pusbrolį, atvykusį pasisvečiuoti. Tų pačių metų gruodžio pradžioje L. V. prisipažino, kad tai jos naujas draugas V. P.. Gavus informacijos apie vyro piktnaudžiavimą alkoholiu ir paskambinus L. V., ši įjungė garsiakalbį, tad į pokalbį įsijungė ir V. P.. Vyras pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, nes ten visi jo draugai piktnaudžiauja alkoholiu, kad būdamas pas L. V. jis taip pat su moters kaimynu vartojo alkoholį, kad būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti jis su motoroleriu važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė policijos pareigūnai. V. P. tikino, kad alkoholio daugiau nebevartos, tačiau siūlomos pagalbos atsisakė. Nors L. V. geranoriškai bendradarbiauja su socialine darbuotoja, galvoja apie geresnę šeimos ateitį, tačiau pastebima, kad moteriai trūksta asmens higienos, socialinių, kasdieninio gyvenimo įgūdžių, atsakomybės užtikrinant vaikų ugdymą, saugumą.

Raseinių ir Kelmės rajonų socialinių paslaugų centrų pateikta informacija pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad V. P. šeimos būste nėra sudarytos tinkamos nei buitinės, nei socialinės sąlygos augti ir vystytis mažametei dukrai, tiek jam pačiam, tiek jo naujajai gyvenimo draugei trūksta socialinių, savitvarkos įgūdžių. Teismo posėdžio metu atsakovas, išreikšdamas norą gyventi kartu su dukra, pripažino, kad šiuo metu jai sąlygų gyventi nėra sudaryta. Į naują būstą jis su savo nauja šeima dar neįsikraustė, nežino, nėra nusprendęs ir sugalvojęs, kokiame kambaryje galėtų būti sukurta tinkama aplinka jo mažametei dukrai gyventi.

Ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad atsakovui konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas, tačiau atsakovas šios problemos nepripažįsta, buvo įsipareigojęs iki 2019 m. gruodžio 31 d. nuvykti į VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centrą ir priimti medikamentinį gydymą, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė, raštu atsisakė gydytis dėl priklausomybės alkoholiui, neigia turįs problemų dėl alkoholio vartojimo. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pateikta informacija socialinių paslaugų centrui patvirtina, kad V. P. alkoholio vartojimo neatsisakė, jam 2019 m. kovo 26 d. nustatytas 2,11 promilių girtumas, 2020 m. sausio 3 d. – 2,16 promilių girtumas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 24 d. V. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti, už ką jam paskirta 350 Eur bauda. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nėra linkęs keistis, problemų, susijusių su žalingu alkoholio vartojimu, nesprendžia, dėl ko jo elgesys gali kelti grėsmę mažamečiui jo vaikui, jam gyvenant kartu su juo.

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2018 metais atsakovas dukters šioje globos įstaigoje neaplankė nei karto. Iš Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 metais V. P. dukrą A. aplankė du kartus, susitikimai vyko skyriaus vaiko kambaryje, truko apie 1 valandą, globėja žaisdavo su vaiku, atsakovas tik stebėdavo. Itin reti susitikimai su vaiku patvirtina aplinkybę, kad tėvo ir dukters, kurios tėvas faktiškai neaugino, emocinis ryšys yra nutrūkęs ir atsakovas nededa pastangų, kad toks ryšys būtų atkurtas.

A. P. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, didelis specialiųjų poreikių dydis, dėl ko mergaitei kiekvieną dieną reikalinga specialistų pagalba, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti dukters sveikatos problemų, įvardinti, kokia konkrečiai pagalba dukrai reikalinga, kas taip pat parodo atsakovo abejingumą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, kad mažametė A. P. globėjų šeimoje jaučiasi saugi, globėją Z. B. vadina mama, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad mergaitės grąžinimas tėvui gali sukelti jai daug neigiamų emocijų, su kuriomis tėvas dėl tėviškų įgūdžių stokos nesugebės susidoroti.

Byloje nustatyta, kad teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo atsakovas dukrai neteikia, nuo 2016 m. gruodžio 6 d., kai buvo priteistas išlaikymas, yra pervedęs tik vieną įmoką – 60 Eur.

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad mažametės A. P. tėvas atsakovas V. P. yra visiškai nusišalinęs nuo savo vaiko auginimo ir auklėjimo, faktiškai savo dukra nesirūpina, su ja bendrauja išskirtinai retai, išlaikymo neteikia. Teismo posėdžio metu jis nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jis pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės auginti ir auklėti dukrą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovo kaltės, jo abejingumo, asocialaus gyvenimo būdo jo nepilnametė dukra liko be tėvo globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvo valdžia atsakovui apribotina neterminuotai.

Pažymėtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje susidarė 12,24 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš V. P. 12,24 Eur (dvylika eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė