Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. R. (E. R.) atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geras meistras“ ieškinį atsakovui E. R. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geras meistras“ (toliau – ieškovė, darbdavys) prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-22020, darbo ginčą išnagrinėti iš esmės, priteisti ieškovei iš atsakovo E. R. (toliau – atsakovas, darbuotojas) 2 783,75 Eur dienpinigių permoką, 288 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-22020 dėl 1 488 Eur išieškojimo iš ieškovės atsakovui, priteisė ieškovei iš atsakovo 144 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atmetė kitą ieškinio dalį.

3. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad teismas realiai siuntė ieškinį su priedais į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas negavo ieškinio teismo nurodytu terminu, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į jį. Atsakovas taip pat teigė, kad ieškovė privalėjo ne tik apskaičiuoti mažesnius dienpinigius, bei ir konkrečiai pagal objektyvius kriterijus juos diferencijuoti. Atsakovo manymu, ieškovė turėjo aiškiai argumentuoti ir paaiškinti darbuotojui, kodėl mažinami dienpinigiai, tačiau ieškovė to nepadarė.

4. Ieškovė nepateikė atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas ir advokatas A. T. 2024 m. vasario 9 d. sudarė susitarimą, pagal kurį advokatas įsipareigojo atstovauti atsakovą civilinėje byloje. Teismo vertinimu, iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino buvo likę pakankamai laiko atsiliepimui pateikti arba prašyti teismo pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą, tačiau atsakovo atstovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, todėl teismas galėjo priimti sprendimą už akių.

7. Teismas sprendė, kad ieškovo aiškinimas, jog teismas neįvertino aplinkybės, kodėl atsakovui buvo mažinami dienpinigiai, ieškovė nebuvo pateikusi paskaičiuotų sumažintų dienpinigių sumų, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teismas sprendime už akių išanalizavo tarp šalių sudarytą darbo sutartį, kurios 5.6 punkte buvo numatyta, kad komandiruočių metu darbuotojui mokama 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą tvarką, tačiau, atsižvelgiant į konkrečias komandiruotės sąlygas, darbdavio nuožiūra gali būti mokama ir didesnė kaip 50 procentų dienpinigių suma, taip pat 2022 m. birželio 30 d. ieškovės direktoriaus įsakymą „Dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos ir komandiruotės metu patirtų išlaidų kompensavimo“, kuriame buvo numatyta, kad vairuotojams, dirbantiems įmonėje 183–365 kalendorines dienas, mokama 65 procentai Vyriausybės nustatytų dienpinigių normos. Atsakovas priklausė minėtai darbuotojų kategorijai, buvo supažindintas su šiuo įsakymu ir darbo sutartimi, išverstais į jam suprantamą rusų kalbą, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovui ieškovė išmokėjo 2 783,75 Eur dienpinigių permoką ir prašė ją priteisti iš atsakovo, tačiau teismas, priimdamas sprendimą už akių, atmetė šią ieškinio dalį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neatsakė į visus prašymo argumentus, jų neanalizavo.

1.2. Byloje nėra duomenų, kad teismas realiai siuntė ieškinį su priedais atsakovui. Atsakovas negavo teismo nutarties nurodytu terminu, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo, kai pasibaigė terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti.

1.3. Teismas nevertino, kad mokami dienpinigiai apskaičiuojami pagal mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus. Ieškovė privalėjo apskaičiuoti, pagrįsti mažesnius dienpinigius pagal objektyvius kriterijus, tačiau to nepadarė.

10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovui procesiniai dokumentai, išversti į atsakovui suprantamą rusų kalbą, įteikti atsakovo darbovietės administratorei. Atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas pasibaigė 2024 m. vasario 13 d. Atsakovas susitarimą su advokatu sudarė 2024 m. vasario 9 d. Tai patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma apie teismo procesą.

2.2. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. sprendime už akių išdėstyti konkretūs argumentai, kodėl atsakovo reikalavimai ieškovei yra nepagrįsti ir neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

14. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

15. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių dėl to, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog apie prasidėjusi teisminį procesą atsakovui buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad teismas realiai nesiuntė ieškinio su priedais atsakovui, teismas nevertino, kad ieškovės atsakovui mokėti dienpinigiai paskaičiuoti neteisingai.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį ir atsakovo teisę pateikti atsiliepimą į jį, todėl atsakovo argumentai dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

18. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 4 d. priėmė ieškinį, atsakovui nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Grįžus neįteiktiems ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje adresu išsiųstiems procesiniams dokumentams, pirmosios instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatė, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė jo darbovietės adresu. Byloje esanti pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą patvirtina, jog atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai buvo įteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorei 2024 m. sausio 30 d. Įstatyme nėra numatyta darbovietės administracijos pareiga pranešti teismui apie darbovietėje gautų procesinių dokumentų įteikimą darbuotojui, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo darbovietės administracija delsė perduoti atsakovui jam adresuotus procesinius dokumentus, tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas, nepagrįstai teigdamas, kad teismas apskritai jam nesiuntė procesinių dokumentų ir jis jų negavo, todėl konstatuotina, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2024 m. sausio 30 d. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad atsakovui buvo įteikti jam siųsti procesiniai dokumentai, įrodo ir ieškovo su advokatu 2024 m. vasario 9 d. sudarytas susitarimas, kuriuo advokatas įsipareigojo atstovauti atsakovui, be kita ko, ir visuose teismuose. Per pirmosios instancijos teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių, kuris buvo priimtas 2024 m. vasario 15 d. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, vertinant formaliuoju procesiniu aspektu, šioje byloje sprendimas už akių galėjo būti priimtas.

19. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovo pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019).

20. Vertinant, ar atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pažymėtina, kad atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog ieškovė privalėjo ne tik apskaičiuoti mažesnius dienpinigius, bei ir konkrečiai pagal objektyvius kriterijus juos diferencijuoti. Atsakovo manymu, ieškovė turėjo aiškiai argumentuoti ir paaiškinti darbuotojui, kodėl mažinami dienpinigiai, tačiau ieškovė to nepadarė. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus dėl netinkamo dienpinigių skaičiavimo pagrindžiančių įrodymų.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes pagrįstai nelaikė svarbiomis ir turinčiomis įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi vien atsakovo deklaratyvus nesutikimas su ieškovės paskaičiuotu dienpinigių dydžiu, nepaneigiant jo jokiais konkrečiais argumentais ir įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos atsakovo teisės ar teisėti interesai. Akcentuotina, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, tačiau turi įvertinti įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 3 dalimi, Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punktu, į užsienį dirbti vykstančiam darbuotojui turėjo būti mokami Vyriausybės patvirtinti maksimalūs už komandiruotės konkrečioje valstybėje laiką mokėtini dienpinigiai, jeigu mažesni dienpinigių dydžiai (kurie bet kuriuo atveju negali būti mažesni nei 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalaus dydžio dienpinigių) nenumatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte; jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad 2022 m. kovo 9 d. tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įdarbino atsakovą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ekspeditoriumi. Šalių sudarytos darbo sutarties 5.6 punkte buvo numatyta, kad komandiruočių metu darbuotojui mokama 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką; atsižvelgiant į konkrečios komandiruotės sąlygas, darbdavio nuožiūra gali būti mokama ir didesnė kaip 50 procentų dienpinigių suma. Ieškovės direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakyme „Dėl dienpinigių mokėjimo tvarkos ir komandiruotės metu patirtų išlaidų kompensavimo“ buvo numatyta, kad vairuotojams, dirbantiems įmonėje 183–365 kalendorines dienas mokama 65 procentai Vyriausybės nustatytų dienpinigių normos. Atsakovas priklausė minėtai darbuotojų kategorijai, su šiuo įsakymu ir darbo sutartimi, išverstais į jam suprantamą rusų kalbą, atsakovas buvo supažindintas. Tai reiškia, kad mažesni konkretūs dienpinigių dydžiai buvo nustatyti vietiniame norminiame teisės akte, atsakovas nenurodė jokių argumentų, kad ieškovės direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymas prieštarauja Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523, 2 punktui, todėl atsakovui negalėjo būti mokami 65 procentai Vyriausybės nustatytų dienpinigių normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo nurodyti argumentai nepagrindžia netinkamo dienpinigių skaičiavimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog byloje buvo priimtas akivaizdžiai neteisingas sprendimas už akių ir dėl to yra pagrindas jį panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.