- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- eI3-3178-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01284-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Iveta Pelienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės administracija
- Advokatai
- Valerijus Novikovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. 1P-78-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) dalies, esančios (duomenys neskelbtini) procedūros pradžios“ (toliau – ir Įsakymas).
Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas). 2020 m. kovo 5 d. pareiškėjai buvo įteiktas NŽT Įsakymas, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjos Žemės sklypo dalį paimti visuomenės poreikiams.
Pareiškėja teigia, jog turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame atsispindėtų konkretaus z?eme?s sklypo pae?mimo visuomene?s poreikiams bu?tinumo pagrindimas. Nesutinka su Elektrėnų savivaldybės administracijos teiginiu, kad tinkamas teritorijų planavimo dokumentas yra Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schema, patvirtinta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VI.TS-109 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemos patvirtinimo“. Teritorijų planavimo dokumente „Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schema“ aiškinamajame rašte nurodoma, kad Žeme?tvarkos schema rengiama vadovaujantis Elektre?nu? savivaldybe?s tarybos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. TS-58 „De?l Elektre?nu? savivaldybe?s vietine?s reikšme?s keliu? (gatviu?) sa?rašo patvirtinimo“ patvirtintu vietine?s reikšme?s keliu? (gatviu?) sa?rašu ir kartu su sa?rašu pateikiama vietine?s reikšme?s keliu? schema (aiškinamojo rašto 24 p., skyrius 2.6 susisiekimo infrastruktūra). Žemėtvarkos schemoje nurodomas keliu? tinklas parengtas esamo vietinės reikšme?s keliu? tinklo pagrindu. Projekte nauju? keliu? tiesimas nenumatomas - nagrinėjami tik esami, patvirtintuose sąrašuose nurodyti vietinės reikšmės keliai (skyrius 3 Sprendiniai, aiškinamojo rašto 25 p.). Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemoje nėra nurodytas konkretus žemės sklypas, kuris yra paimamas visuomenės poreikiams (nėra nurodyti sklypo kadastrinis numeris, projektuojamo kelio plotas ir kategorija, ir kiti identifikuojantys žemės sklypą duomenys). Pareiškėjos teigimu, šiame teritorijų planavimo dokumente nebuvo projektuojami nauji keliai, šis projektas buvo parengtas pagal Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus, kurie buvo patvirtinti Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu. Akivaizdu, kad kelių sąrašas ir sudaryta schema pagal šį sąrašą bei tarybos sprendimas nėra teritorijų planavimo dokumentas.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant ginčą dėl kadastrinių matavimų žemės sklypo priklausančio pareiškėjai (ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) atkarpos, administracinės bylos Nr. I-2155-331/2017), NŽT kreipėsi 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SD-(10.2.)-1335 „Dėl informacijos pateikimo“ į Elektrėnų savivaldybės administraciją ir prašė NŽT pateikti teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, kopiją bei informaciją, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 03.2-07-888 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo projektuota, nebuvo rengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas.
Pažymi, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos užsakymu buvo atliktas žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizė. Šioje atliktoje ataskaitoje visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas nurodytas sekančiai – gatvės šiaurinėje dalyje ((duomenys neskelbtini) yra 6 sodybos - mažaaukšte?s statybos gyvenamieji namai. Patogiai privažiuoti prie šiu? sodybu? galima tik Rugiagėlių? gatve. Eismo intensyvumas šioje gatve?s dalyje siekia 12 automobiliu? per para?, visi automobiliai lengvieji. Taigi, neva objektyvus pagrindimas ir tikslas yra tam, kad privatiems asmenims būtu patogiau privažiuoti prie esamų sodybų. Pareiškėjos teigimu, toks pagrindimas nėra teisėtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytus paėmimo visuomenės poreikiams atvejus. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie įvardijamų 6 sodybų yra suprojektuotas kelias, ir šie asmenys gali savo lėšomis įrengti kelio atkarpą.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundą jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 79-1895 M. K. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 8,15 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo ribos pažymėtos Trakų rajono Ausieniškių kadastro vietovės išskirstytų į vienkiemius Migūčionių ir Kakliniškių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte Nr. 2, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 164-79 (toliau – ir Projektas). Atsižvelgiant į tai, kad grąžinant žemę natūra nebuvo parengtas Žemės sklypo planas, matininkas, atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi Projekto ir Ausieniškių Vievio apylinkės Kakliniškių kaimo M. K. grąžinamos žemės vietos apžiūrėjimo akto sprendiniais.
Teigia, kad Žemės sklypo ribos 1992 m. rugsėjo 15 d. buvo paženklintos vietovėje ir surašytas žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas, kurio skiltyje „Kiti pastebėjimai“ nurodyta, kad „iš ūkio ploto išjungti įsiterpę objektai dujotiekis 7 m pločio (0,15 ha) ir bendro naudojimo kelias 8 m pločio (0,30 ha)“.
NŽT 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SD-(10.2.)-1335 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administraciją, prašydama pateikti teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, kopiją bei informaciją, kokiu teisiniu pagrindu R. K. nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 03.2-07-888 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo projektuota, nebuvo rengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas.
Nurodo, kad NŽT gavusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 18 d. raštą Nr. 3IN-Kol34-1911-1340 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2014 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. 4D-2014/1-1580/3D-3021 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. lSS-(7.5.)-24 „Dėl skundo nagrinėjimo“ pateikė atsakymus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės privatizavimo.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios dalis patenka į privatų žemės sklypą Nr. 80 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teise valdo R. K., įrengimui 1996-1997 metais buvo skirtos lėšos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondo lėšų, NŽT rekomendavo: 1) organizuoti susitikimą su žemės sklypo Nr. 80 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke ir informuoti ją apie galimybę administracine tvarka (esant savininkės sutikimui) patikslinti žemės sklypo Nr. 80 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, teritorijų planavimo dokumentus (pvz.: suprojektuoti žemės sklype kelią ir nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims važiuoti per žemės sklypą; 2) informuoti, ar žemės sklypo Nr. 5-1 rytinėje dalyje pažymėtas (numatytas) naujas 315 m ilgio 6 m pločio kelias yra įrengtas; jei taip, vadovaujantis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad NŽT organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, patikrinti ar kiti asmenys turi galimybę juo pravažiuoti iki jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų; 3) jeigu žemės sklypo Nr. 5-1 rytinėje dalyje pažymėtas (numatytas) naujas 315 m ilgio 6 m pločio kelias neįrengtas, informuoti, kas, kieno lėšomis turi (turėjo) įrengti šį kelią ir kaip kiti asmenys šiuo metu gali privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.
Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo tuo atveju, jeigu Žemės sklypo savininkė R. K. nesutiks administracine tvarka patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenų (NŽT pateikus informaciją apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus) apsvarstyti galimybę privataus Žemės sklypo dalį, kurią užima (duomenys neskelbtini) gatvė, paimti visuomenės poreikiams.
Nurodo, kad NŽT Elektrėnų skyrius 2015 m. spalio 14 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal GEO“ prašymą (reg. Nr. 51GK-897) patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2014 m. spalio 14 d. prašymą (reg. Nr. 51FP-1335) patvirtinti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). NŽT Elektrėnų skyrius patikrino gautą Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suformuotas 3 atskirais žemės sklypais (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) kadastro duomenų bylas, nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti šiose bylose komplektuojamus parengtus žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) planus, ir atitinkamai surašė 2016 m. spalio 24 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 51KAM-99966, Nr. 51KAM-99967 ir Nr. 51KAM-99970. Teigia, kad NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas 2016-10-24 suderino žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) kadastro duomenų bylose komplektuojamus parengtus šių žemės sklypų planus ir priėmė 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 51SK-715-(14.51.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) 1 nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino UAB „Inreal GEO“ matininkės S. D. 2016 m. rugsėjo 22 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, t. y. žemės sklypo Nr. 1, kurio plotas 3,0578 ha kadastro duomenis; žemės sklypo Nr. 2, kurio plotas 4,2875 ha kadastro duomenis; žemės sklypo Nr. 3, kurio plotas 0,5283 ha kadastro duomenis.
Atsakovė pažymi, jog Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 13 d. raštas Nr. 03.2-07-888 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ buvo svarbus sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo, kadastrinių matavimų derinimo, t. y. ar reikėtų formuoti du atskirus sklypus ir (duomenys neskelbtini) gatve užimtą plotą, išimti iš bendro dėl Žemės sklypo ploto ir tai niekaip nėra susijęs su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Tai, kad 1998 metais pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengiant (duomenys neskelbtini) gatvę, nebuvo parengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas, nėra kliūtis 2020 metais paimti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kurioje įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, visuomenės poreikiams.
Akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa / dalis, kuri yra įrengta pareiškėjai nuosavybės teises priklausančiame žemės sklype ir užima 3 arus, teisės aktų nustatyta tvarka laikytina keliu, ir gali būti žemės paėmimo visuomenės poreikiams objektu, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Paaiškina, kad Kelių tinklo schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, savivaldybės lygmens žemėtvarkos schema. Kelių schemos pagrindiniame brėžinyje, (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, esanti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, pažymėta kaip „esami vietinės reikšmės keliai esantys privačiose valdose, įteisinami žemės paėmimo visuomenės procedūra ar sandoriu“. Remiantis Kelių schema (duomenys neskelbtini) gatvė priskiriama I kategorijos vietinės reikšmės keliui.
Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini), kurios dalis patenka į pareiškėjos Žemės sklypą, yra įrengta 1998 metais, 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 172 minėtai gatvei suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Pareiškėjai jau 2016 m. buvo žinoma, kad jai nuosavybės teise priklausančiame sklype yra įrengta gatvė, kuriai suteiktas pavadinimas ir kurį yra registruota Registrų centre, tačiau ji niekada minėtų sprendimų neginčijo ir neprašė jų panaikinti. Tai, kad minėta gatvė nebuvo suprojektuota teritorijų planavimo dokumente, niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad minėta gatvė faktiškai egzistuoja.
NŽT teigia, kad priešingai nei teigia pareiškėja, analizė patvirtina Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę (privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje esančių sodybų galima tik šia gatve, pagal siūlomą sprendinį susiekimo sąlygos ir mobilumas būtų geresnis su alternatyviu sprendiniu visais aspektais, pagal viešųjų paslaugų pasiekiamumą, kultūros įstaigų ir lankomų objektų pasiekiamumą), taip pat proporcingumą, racionalumą bei efektyvumą, (paimama 0,03 ha žemės sklypo dalis, kurioje jau yra įrengta gatvė, todėl jos įrenginėti nereikės, reikės tik prižiūrėti, o alternatyvios gatvės įrengimas savivaldybei kainuos 70 000 eurų, visuomenė patirs socialinę - ekonominę naudą).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus nesutikimo argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. V.TS-192 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė teikti NŽT prašymą dėl Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (esamam keliui eksploatuoti (bendram (viešam) naudojimui).
Teigia, kad Elektrėnų savivaldybės administracija, siekdama pagrįsti konkretaus visuomenės poreikio egzistavimą ir konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, užsakė žemės paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) dalies (duomenys neskelbtini)) sąnaudų ir naudos analizę, kurią atliko UAB „Kelprojektas“. Atlikus analizę, pateiktos išvados: 1) prie (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje esančių sodybų galima privažiuoti tik šia gatve, tačiau šios gatvės dalis buvo privatizuota, nenustačius servituto naudotis gatve; 2) siekiant užtikrinti privažiavimą prie nuosavų sklypų pagal siūlomą sprendinį, reikia paimti 0,03 ha žemės iš sklypo (duomenys neskelbtini)., kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) numatomo paimti žemės sklypo dalies kaina, skaičiuojant proporcingai pagal sklypo vertę, sudaro apie 43 eurus; 4) pagal alternatyvų sprendinį reikėtų įrengti apie 0,75 km ilgio kelią, kurio įrengimo kaina sudarytų apie 70 000 eurų; 5) (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies gyventojams pagal alternatyvų sprendinį važiavimo atstumas būtų 2 km ilgesnis, lyginant su siūlomu sprendiniu; 6) pagal siūlomą sprendinį susisiekimo sąlygos ir mobilumas būtų geresni, lyginant su alternatyviu sprendiniu visais aspektais: pagal viešųjų paslaugų pasiekiamumą, kultūros įstaigų ir lankomų objektų pasiekiamumą, neatidėliotinų tarnybų veiklos užtikrinimą; 7) paėmus konkretaus žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, visuomenė patirs socialinę – ekonominę naudą. Taikant Europos Komisijos rekomenduojamą metodiką apskaičiuota, kad projekto ekonominiai rodikliai ženkliai viršija nustatytus minimalius reikalavimus ir yra labai geri pagal priimtus vertinimo kriterijus: grynoji dabartinė vertė sudaro 81,8 tūkst. eurų; naudos / sąnaudų santykis sudaro 4,95; 8) įgyvendinusi siūlomą sprendinį, Elektrėnų savivaldybė neturės finansinės naudos, o patirs išlaidas – (duomenys neskelbtini) gatvės ruožo priežiūra 30 metų laikotarpiu kainuos apie 47,9 tūkst. eurų; 9) realūs žemės kainos bei eismo intensyvumo pokyčiai projektui įtakos neturės; 10) egzistuoja visuomenės poreikis paimti žemės sklypo dalį, priklausančią privačiam asmeniui, ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimta konkretaus žemės sklypo dalis.
Pažymi, kad Elektrėnų savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VI.TS-109 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemos patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti Elektrėnų savivaldybes vietinės reikšmės kelių tinklo schemą, pateiktą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS (www.tpdris.lt teritorijų planavimo dokumento Nr. SRJ-42-17-662). Elektrėnų savivaldybės administracija 2019 m. spalio 31d. raštu Nr. 03.2-07-1644 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ kreipėsi į NŽT Elektrėnų skyrių, prašydama priimti atitinkamą sprendimą ir imtis veiksmų dėl dalies Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.
2020 m. kovo 2 d. Įsakymu NŽT direktorius nusprendė pradėti Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) dalies, esančios (duomenys neskelbtini) procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Įsakymo, kuriuo pradėta pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2009-03-26 nuosavybės teise priklauso 4,2875 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. popierinio priedo l. 2–6).
Iš byloje esančių duomenų (NŽT Elektrėnų skyriaus 2015 m. raštų, LR Seimo kontrolieriaus pažymos turinio) nustatyta, kad J. B. ir kitų Elektrėnų savivaldybės (duomenys neskelbtini)gyventojų skundą dėl NŽT pareigūnų veiksmų (neveikimo) sprendžiant privažiavimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų klausimą išnagrinėjo Seimo kontrolierius ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 4D-2015/1-282/3D-2197 NŽT pateikė ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr. 4D-2015/1-282 „Dėl J. B. ir kitų (duomenys neskelbtini)gyventojų skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios dalis patenka į privatų žemės sklypą Nr. 80 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teise valdo R. K., įrengimui 1996-1997 metais buvo skirtos lėšos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondo lėšų, NŽT rekomendavo: 1) organizuoti susitikimą su žemės sklypo Nr. 80 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke ir informuoti ją apie galimybę administracine tvarka (esant savininkės sutikimui) patikslinti žemės sklypo Nr. 80 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, teritorijų planavimo dokumentus (pvz.: suprojektuoti žemės sklype kelią ir nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims važiuoti per žemės sklypą; 2) informuoti, ar žemės sklypo Nr. 5-1 rytinėje dalyje pažymėtas (numatytas) naujas 315 m ilgio 6 m pločio kelias yra įrengtas; jei taip, vadovaujantis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad NŽT organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, patikrinti ar kiti asmenys turi galimybę juo pravažiuoti iki jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų; 3) jeigu žemės sklypo Nr. 5-1 rytinėje dalyje pažymėtas (numatytas) naujas 315 m ilgio 6 m pločio kelias neįrengtas, informuoti, kas, kieno lėšomis turi (turėjo) įrengti šį kelią ir kaip kiti asmenys šiuo metu gali privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Be to, LR Seimo kontrolierius Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui rekomendavo tuo atveju, jeigu Žemės sklypo savininkė R. K. nesutiks administracine tvarka patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenų (NŽT pateikus informaciją apie rekomendacijos nagrinėjimo rezultatus) apsvarstyti galimybę privataus Žemės sklypo dalį, kurią užima (duomenys neskelbtini) gatvė, paimti visuomenės poreikiams.
2015 m. rugsėjo 21 d. NŽT Elektrėnų skyriuje buvo organizuojamas susirinkimas dėl galimybės Žemės sklypui nustatyti kelio servitutą, tačiau, kaip matyti iš byloje pateikto susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašo, į šį susirinkimą Žemės sklypo savininkė R. K. neatvyko. Atsižvelgiant į tai, NŽT Elektrėnų skyrius 2015 m. spalio 19 d. pakartotinai suorganizavo susirinkimą dėl galimybės privačiam Žemės sklypui nustatyti kelio servitutą. 2015 m. rugsėjo 21 d. susirinkime dalyvavo P. K., E. V. ir R. K. atstovaujantis asmuo Valerijus Novikovas. Susirinkime dalyvavęs E. V. nesutiko, kad Žemės sklypui būtų nustatytas kelio servitutas ir pageidavo, kad ginčo kelias būtų numatytas kaip bendro naudojimo kelias. R. K. atstovaujantis asmuo Valerijus Novikovas nurodė, kad kelio atkarpa, esanti R. K. Žemės sklype, kaip sprendinys nei teritorijų planavimo dokumente, nei Žemės sklypo abrise nėra pažymėtas. Atsižvelgiant į tai, kad susirinkimo metu nebuvo susitarta tarpusavio susitarimu sudaryti sandorį dėl kelio servituto privačiam Žemės sklypui nustatymo, NŽT Elektrėnų skyrius, vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. pažymos Nr. 4D-2015/1-282 „Dėl J. B. ir kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ 15.2 papunktyje išdėstytą rekomendaciją, 2015 m. spalio 20 d. raštu Nr. 51SD-2280-(14.51.92.) „Dėl informacijos pateikimo“ apie NŽT Elektrėnų skyriuje 2015 m. spalio 19 d. įvykusio susirinkimo rezultatus informavo Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorių.
Nustatyta, jog NŽT Elektrėnų skyrius 2015 m. spalio 14 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal GEO“ prašymą (reg. Nr. 51GK-897) patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2014 m. spalio 14 d. prašymą (reg. Nr. 51FP-1335) patvirtinti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). NŽT Elektrėnų skyrius patikrino gautą Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris suformuotas 3 atskirais žemės sklypais (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) kadastro duomenų bylas, nenustatė pažeidimų, trukdančių suderinti šiose bylose komplektuojamus parengtus žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) planus, ir atitinkamai surašė 2016 m. spalio 24 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 51KAM-99966, Nr. 51KAM-99967 ir Nr. 51KAM-99970.
Elektrėnų savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. TS-58 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo patvirtino Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašą.
Elektrėnų savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. V.TS-192 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). dalies paėmimo visuomenės poreikiams“ nusprendė teikti NŽT prašymą dėl Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams (esamam keliui eksploatuoti (bendram (viešam) naudojimui).
NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjas 2016 m. spalio 24 d. suderino žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) kadastro duomenų bylose komplektuojamus parengtus šių žemės sklypų planus ir priėmė 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 51SK-715-(14.51.98.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino UAB „Inreal GEO“ matininkės S. D. 2016 m. rugsėjo 22 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, t. y. žemės sklypo Nr. 1, kurio plotas 3,0578 ha kadastro duomenis; žemės sklypo Nr. 2, kurio plotas 4,2875 ha kadastro duomenis; žemės sklypo Nr. 3, kurio plotas 0,5283 ha kadastro duomenis.
Elektrėnų savivaldybės administracijos užsakymu 2017 m. vasario mėn. UAB „Kelprojektas“ atliko žemės paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) dalies (duomenys neskelbtini)) sąnaudų ir naudos analizę ir pateikė išvadas: 1) prie (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje esančių sodybų galima privažiuoti tik šia gatve, tačiau šios gatvės dalis buvo privatizuota, nenustačius servituto naudotis gatve; 2) siekiant užtikrinti privažiavimą prie nuosavų sklypų pagal siūlomą sprendinį, reikia paimti 0,03 ha žemės iš sklypo (duomenys neskelbtini)., kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) numatomo paimti žemės sklypo dalies kaina, skaičiuojant proporcingai pagal sklypo vertę, sudaro apie 43 eurus; 4) pagal alternatyvų sprendinį reikėtų įrengti apie 0,75 km ilgio kelią, kurio įrengimo kaina sudarytų apie 70 000 eurų; 5) (duomenys neskelbtini) šiaurinės dalies gyventojams pagal alternatyvų sprendinį važiavimo atstumas būtų 2 km ilgesnis, lyginant su siūlomu sprendiniu; 6) pagal siūlomą sprendinį susisiekimo sąlygos ir mobilumas būtų geresni, lyginant su alternatyviu sprendiniu visais aspektais: pagal viešųjų paslaugų pasiekiamumą, kultūros įstaigų ir lankomų objektų pasiekiamumą, neatidėliotinų tarnybų veiklos užtikrinimą; 7) paėmus konkretaus žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, visuomenė patirs socialinę – ekonominę naudą. Taikant Europos Komisijos rekomenduojamą metodiką apskaičiuota, kad projekto ekonominiai rodikliai ženkliai viršija nustatytus minimalius reikalavimus ir yra labai geri pagal priimtus vertinimo kriterijus: grynoji dabartinė vertė sudaro 81,8 tūkst. eurų; naudos / sąnaudų santykis sudaro 4,95; 8) įgyvendinusi siūlomą sprendinį, Elektrėnų savivaldybė neturės finansinės naudos, o patirs išlaidas – (duomenys neskelbtini) gatvės ruožo priežiūra 30 metų laikotarpiu kainuos apie 47,9 tūkst. eurų; 9) realūs žemės kainos bei eismo intensyvumo pokyčiai projektui įtakos neturės; 10) egzistuoja visuomenės poreikis paimti žemės sklypo dalį, priklausančią privačiam asmeniui, ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimta konkretaus žemės sklypo dalis.
Elektrėnų savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VI.TS-109 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemos patvirtinimo“ patvirtinta Elektrėnų savivaldybes vietinės reikšmės kelių tinklo schema, pateikta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS (www.tpdris.lt teritorijų planavimo dokumento Nr. SRJ-42-17-662).
Elektrėnų savivaldybės administracija 2019 m. spalio 31d. raštu Nr. 03.2-07-1644 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ kreipėsi į NŽT Elektrėnų skyrių, prašydama priimti atitinkamą sprendimą ir imtis veiksmų dėl dalies Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams.
NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1P-78-(1.17E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) dalies, esančios (duomenys neskelbtini) procedūros pradžios“ pradėta pareiškėjai priklausančios Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (el. b. popierinio priedo l. 8–9).
Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2155-331/2017 pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai ir R. K. dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriame pareiškėjas prašė: 1) panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo D. M. 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 51SK-715-(14.51.98) dalį, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Nr. 2, kurio plotas 4,2875 ha, kadastro duomenys (2 punktą); 2) įpareigoti NŽT Elektrėnų skyrių patikslinti Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą taip, kad jame būtų pažymėta (duomenys neskelbtini) kaip bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, 2017 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-358-415/2019, nurodė, jog Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis Trakų rajono Ausieniškių kadastro vietovės išskirstytų į vienkiemius (duomenys neskelbtini)žemės reformos žemėtvarkos projektu Nr. 2, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 164-79, 1992 m. rugsėjo 15 d. M. K. grąžinamo natūra 8,15 ha ploto žemės sklypo Nr. 80, skiriamo privačiam ūkiui steigti, ribų parodymo ir jo paženklinimo vietovėje aktu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atlikti kadastriniai matavimai atitinka teritorijų planavimo dokumentą bei jam neprieštarauja, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys (Nutarties 22 p.).
Be to, LVAT minimoje nutartyje nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 79-1895 M. K. atkurta nuosavybės teisė į 13,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 8,15 ha ploto žemės sklypą Nr. 80. M. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje duomenų apie preliminariame projekto plane bei 1999 m. parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtą kelią šio sklypo vakarinėje dalyje nėra, todėl bendro naudojimo kelio, kurio įrengimo dokumentai bei Elektrėnų rajono savivaldybės priimti teisės aktai dėl gatvės įteisinimo liudija, kad toks objektas buvo pastatytas ir naudojamas susisiekimo tikslais, teisinis statusas galėtų būti atkurtas tik teisėtais būdais keičiant žemės sklypo nuosavybės santykius arba žemę, kuri užimta kelio, paimant visuomenės poreikiams, arba nustatant servitutą (Nutarties 23 p.).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės (toliau – Žemės paėmimo taisyklės), kiti teisės aktai.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą, žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams.
Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui patenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti sąnaudų ir naudos analizę. Prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams turi būti pagrįstas šios analizės rezultatais, taip pat visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais. Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę.
Pagal Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
Žemės paėmimo taisyklių 5.1. papunktyje nurodyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra gali būti pradedama suinteresuotos institucijos prašymu.
Pagal Žemės paėmimo taisyklių 8.1 papunktį, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama pagal Taisyklių 5.1 punktą (išskyrus Taisyklių 10.1 punkte nurodytą atvejį), teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo suinteresuotos institucijos pateikto prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo išnagrinėja prašymą, su juo pateiktus dokumentus ir nustatęs, ar paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos vadovui teikia vieną iš pasiūlymų: pasiūlymą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priėmimo, jeigu paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, o prašymas – šio įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
Pagal Žemės paėmimo taisyklių 11 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą nurodomas (-i) žemės sklypo (-ų), kuris (-ie) visas (-i) arba kurio (-ių) dalis (-ys) paimama (-os) visuomenės poreikiams, kadastro numeris (-iai). Kai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais rengiamas projektas, projekto teritorijos ribų planas tvirtinamas kartu su Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir jis yra neatskiriama šio sprendimo dalis.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog nagrinėjamu atveju nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame atsispindėtų konkretaus z?eme?s sklypo pae?mimo visuomene?s poreikiams bu?tinumo pagrindimas.
Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, Elektrėnų savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VI.TS-109 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemos patvirtinimo“, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-518/d1-490 patvirtintų Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 13 punktu ir 52 punktu, atsižvelgdama į NŽT 2019-07-18 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPA-147-(8.30) išvadą, nusprendė patvirtinti Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemą, pateiktą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje TPDRIS (www.tpdris.lt teritorijų planavimo dokumento Nr. SRJ-42-17-662).
Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, jog savivaldybės tarybos kompetencijai priklauso savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog savivaldybės taryba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas, o savivaldybės administracijos direktorius tvirtina vietovės lygmeniu rengiamas žemėtvarkos schemas ir šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais atvejais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.
Teismas pritaria atsakovės teiginiui, jog Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas, savivaldybės lygmens žemėtvarkos schema. Kaip matyti iš aiškinamojo rašto turinio, jame nurodyta, jog teritorijų planavimo dokumentas – Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schema yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuris parengtas pagal Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Kelių įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą <...> nuostatomis. Kelių schemos pagrindiniame brėžinyje, (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, esanti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, pažymėta kaip „esami vietinės reikšmės keliai, esantys privačiose valdose, įteisinami žemės paėmimo visuomenės procedūra ar sandoriu“. Remiantis Kelių schema (duomenys neskelbtini) gatvė priskiriama I kategorijos vietinės reikšmės keliui.
UAB „Kelprojektas“ 2017 m. vasario mėn. atlikęs žemės paėmimo visuomenės poreikiams analizę, nurodė, jog esama (duomenys neskelbtini) gatvė yra žvyro dangos. Gatvės šiaurinėje dalyje yra 6 sodybos – mažaaukštės statybos gyvenamieji namai. Patogiai privažiuoti prie šių sodybų galima tik (duomenys neskelbtini) gatve. Eismo intensyvumas šioje gatvės dalyje siekia 12 automobilių per parą, visi automobiliai lengvieji. Gatvės būklė gera, ji tinkama važiuoti visais metų laikais. Tačiau rengiant pradinį žemėtvarkos projektą, buvo padaryta pirminė klaida – nepažymėtas iš sklypo išskaičiuotas (išimamas) kelias, ko pasekoje šis kelias atsidūrė privačiame sklype. Projekto tikslas - užtikrinti gyventojų galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve. Pagal siūlomą sprendinį reikia paimti visuomenės poreikiams 0,03 ha žemės iš sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Aiškinamojo rašto 4-5 psl.).
Ginčijamu Įsakymu, NŽT direktorius, vadovaudamasis Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 46 straipsnio 1, 2, 5, 6 ir 7 dalimis, Žemės paėmimo taisyklių 5.1, 8.1 papunkčiais, 9, 11 ir 13 punktais, atsižvelgdamas į Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemą <...>, Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. V.TS-192 „Dėl žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalies paėmimo visuomenės poreikiams“ ir į Elektrėnų savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 31 d. raštą Nr. 03.2-07-1644 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“ patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų planą; Žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) dalies, esančios (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų sąrašą ir pradėjo Žemės sklypo dalies, nurodytos Savininkų sąraše, paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) dalies, esančios (duomenys neskelbtini) procedūrą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, (duomenys neskelbtini) esanti (duomenys neskelbtini) Elektrėnų sav., kurios dalis patenka į pareiškėjos žemės sklypą, yra įrengta 1998 metais. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2155-331/2017 nustatė, jog pareiškėjo pateikti įrodymai (Kaimo rėmimo fondo lėšų panaudojimo dokumentas, PVM sąskaitos faktūros GAB Nr. 6146732, GAB Nr. 6459668, TAA Nr. 762735, GAA Nr. 1658980, LAA Nr. 6656343, atliktų darbų aktai 1998 m. kovo 31 d., 1998 m. birželio 10 d., 1998 m. lapkričio 2 d., 1998 m. lapkričio mėn., 1998 spalio mėn. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę) patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) kurios dalis patenka į R. K. priklausantį žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengimui 1996 – 1997 metais buvo skirtos lėšos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondo lėšų (Sprendimo 8-9 psl.).
2012 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 172 minėtai gatvei suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Remiantis vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašu, patvirtintu Elektrėnų savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. TS-58 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“ ir Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. TS-45 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo pakeitimo“ (duomenys neskelbtini) suteiktas kelio Nr. E012. (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija, yra įregistruota Registrų centre. Žemės sklypo plane, Ml:2000 (sklypo plotas 4,2875 ha), kurį 2016-09-22 suderino pareiškėja yra kartografuota, kad žemės sklype yra (duomenys neskelbtini) kurios plotas 298 kv. m. Taigi, pritartina atsakovės teiginiui, jog pareiškėjai jau 2016 m. buvo žinoma, kad jai nuosavybės teise priklausančiame sklype yra įrengta gatvė, kuriai suteiktas pavadinimas ir kurį yra registruota Registrų centre, tačiau ji niekada minėtų sprendimų neginčijo ir neprašė jų panaikinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-358-451/2019 motyvuojamoje dalyje taip pat konstatavo, kad „įrengimo dokumentai bei Elektrėnų savivaldybės priimti teisės aktai dėl gatvės įteisinimo liudija, kad toks objektas buvo pastatytas ir naudojamas susisiekimo tikslais, o teisinis statusas galėtų būti atkurtas tik teisėtais būdais keičiant žemės sklypo nuosavybės santykius arba žemę, kuri užimta kelio, paimant visuomenės poreikiams, arba nustatant servitutą“. Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įrengta, naudojama, įregistruota (duomenys neskelbtini) gatvė, todėl Kelių schemoje pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjami tik esami, pavirtintuose sąrašuose nurodyti vietinės reikšmės keliai, o skundo argumentai, kad pareiškėjos žemės sklype, esanti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa yra naujas kelias, o Kelių schemoje naujų kelių tiesimas nenumatytas, yra nepagrįsti.
Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, turi būti paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad suinteresuota institucija, atlikdama sąnaudų ir naudos analizę: numato kitas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams galimybes, iš jų - kitų žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams (jeigu tokia galimybė yra) ir esamos situacijos (status quo) išsaugojimas, kai žemės sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams; nurodo konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo procedūros dalyvius, kurie dėl to patirs naudos ar nuostolių; apskaičiuoja ir palygina konkretaus visuomenės poreikio tenkinimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros atlikimo (toliau kartu - projekto įgyvendinimas) ir galimybių, nurodytų Taisyklių 3.1 punkte, sąnaudas ir naudą.
Remiantis Sąnaudų ir naudos analizės metodinėmis gairėmis, kurios skelbiamos Finansų ministerijos interneto svetainėje (www.fmmin.lt), sąnaudų ir naudos analizė - analizės metodas, kurį taikant nustatomos ir kiekybiškai įvertinamos projekto įgyvendinimo tiesioginės ir netiesioginės ekonominės sąnaudos ir nauda. Nauda suprantama kaip valstybės, savivaldybės, visuomenės ar tam tikros asmenų grupės gerovės padidėjimas dėl konkretaus sprendimo įgyvendinimo. Skaičiuojant sąnaudas įvertinami projektui įgyvendinti numatomi būtini ištekliai - investicijų išlaidos (kapitalo išlaidos) ir veiklos išlaidos (išskyrus nusidėvėjimą ar kapitalo išlaidas). Sąnaudų ir naudos analizės metodo tikslas - įvertinti (apskaičiuoti) ir palyginti skirtingų projekto alternatyvų sąnaudas ir naudą ir suteikti informacijos, kuri iš projekto alternatyvų yra optimali.
Pažymėtina, jog Žemės paėmimo visuomenės poreikiams ((duomenys neskelbtini) dalies) sąnaudų ir naudos analizėje išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo projekto dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, pagrįstai daroma išvada, kad pareiškėjos žemės sklypo dalis, kurioje yra įrengta (duomenys neskelbtini) yra tinkama projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimta visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos.
Priešingai nei teigia pareiškėja, analizė patvirtina žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę (privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje esančių sodybų galima tik šia gatve, pagal siūlomą sprendinį susiekimo sąlygos ir mobilumas būtų geresnis su alternatyviu sprendiniu visais aspektais, pagal viešųjų paslaugų pasiekiamumą, kultūros įstaigų ir lankomų objektų pasiekiamumą), taip pat proporcingumą, racionalumą bei efektyvumą, (paimama 0,03 ha žemės sklypo dalis, kurioje jau yra įrengta gatvė, todėl jos įrenginėti nereikės, reikės tik prižiūrėti, o alternatyvios gatvės įrengimas savivaldybei kainuos 70 000 Eur, visuomenė patirs socialinę - ekonominę naudą), todėl laikytina tinkamu Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 2 ir 3 punktuose įtvirtintų sąlygų išpildymu.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis, t. y. vietinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini) darytina išvada, jog priimant skundžiamą Įsakymą, Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
Dėl pareiškėjos skundo teiginio, jog Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 03.2-07-888 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo suprojektuota, nebuvo rengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas, teismas iš dalies pritaria atsakovės argumentui, jog Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 13 d. raštas buvo svarbus sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo, t. y. ar reikėtų formuoti du atskirus sklypus ir (duomenys neskelbtini) gatve užimtą plotą išimti iš bendro dėl Žemės sklypo ploto ir tai nėra susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Tai nurodė ir pati pareiškėja savo skunde, jog minėtas raštas buvo parengtas nagrinėjant ginčą dėl žemės sklypo, priklausančio pareiškėjai, kadastrinių matavimų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad NŽT tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių ginčijamas Įsakymas turėtų būti naikintinas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.