- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- eA-2547-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01284-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionaline?s žeme?s tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) direktoriaus 2020 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 1P-78-(1.17 E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) procedūros pradžios“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
1.1. Jai nuosavybės teisė priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjai 2020 m. kovo 5 d. buvo įteiktas Įsakymas, kuriuo ji buvo informuota apie tai, kad nuspręsta jos Žemės sklypo dalį paimti visuomenės poreikiams.
1.2. Teisinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 str. 1 ir 2 d., 46 str. 2 d.) numato, kad turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame atsispindėtų konkretaus z?eme?s sklypo pae?mimo visuomene?s poreikiams bu?tinumo pagrindimas. Šiuo atveju Elektrėnų savivaldybės administracija vertina, kad tinkamas teritorijų planavimo dokumentas yra Elektrėnų savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VI.TS-109 patvirtina Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schema (toliau – ir Schema).
1.3. Schemos aiškinamajame rašte nurodyta, kad Schema rengiama vadovaujantis Elektre?nu? savivaldybe?s tarybos 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. TS-58 patvirtintu Vietine?s reikšme?s keliu? (gatviu?) sa?rašu (toliau – ir Sąrašas) ir kartu su Sa?rašu pateikiama vietine?s reikšme?s keliu? schema. Schemoje nurodomas keliu? tinklas parengtas esamo vietine?s reikšme?s keliu? tinklo pagrindu. Projekte nauju? keliu? tiesimas nenumatomas – nagrine?jami tik esami patvirtintuose sa?rašuose nurodyti vietine?s reikšme?s keliai. Taip pat Schemoje nėra nurodytas konkretus žemės sklypas, kuris yra paimamas visuomenės poreikiams (nėra nurodytas sklypo kadastrinis numeris, projektuojamo kelio plotas ir kategorija bei kiti identifikuojantis žemės sklypą duomenys). Taigi šiame teritorijų planavimo dokumente nebuvo projektuojami nauji keliai, šis projektas buvo parengtas pagal Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus.
1.4. NŽT kreipėsi 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SD-(10.2.)-1335 „Dėl informacijos pateikimo“ į Elektrėnų savivaldybės administraciją ir prašė pateikti teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, kopiją bei informaciją, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 03.2-07-888 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo projektuota, nebuvo rengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas.
1.5. Elektrėnų savivaldybės administracijos užsakymu buvo atlikta žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizė, kurioje nurodyta, kad gatve?s šiaurine?je dalyje (duomenys neskelbtini) yra 6 sodybos – mažaaukšte?s statybos gyvenamieji namai; patogiai privažiuoti prie šiu? sodybu? galima tik (duomenys neskelbtini) gatve; eismo intensyvumas šioje gatve?s dalyje siekia 12 automobiliu? per para?, visi automobiliai lengvieji. Taigi neva pareiškėjos žemės paėmimo visuomenės poreikiams objektyvus pagrindimas ir tikslas yra tas, kad privatiems asmenims būtu patogiau privažiuoti prie esamų sodybų. Toks pagrindimas nėra teisėtas atsižvelgiant į Z?eme?s i?statymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytus paėmimo visuomenės poreikiams atvejus. Prie įvardijamų 6 sodybų yra suprojektuotas kelias ir asmenys gali savo lėšomis įrengti kelio atkarpą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 13 d. raštas Nr. 03.2-07-888 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo projektuota, nebuvo rengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas, buvo svarbus sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo (t. y. ar reikėtų formuoti du atskirus sklypus ir (duomenys neskelbtini) gatvės užimtą plotą išimti iš bendro Žemės sklypo ploto) ir tai niekaip nėra susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Tai, kad 1998 m. pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype įrengiant (duomenys neskelbtini) gatvę nebuvo parengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas, nėra kliūtis vėliau paimti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalį, kurioje įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, visuomenės poreikiams.
2.2. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gatvė – tai kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, paprastai turintis pavadinimą. Taigi (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa (dalis), kuri yra įrengta pareiškėjai nuosavybės teises priklausančiame Žemės sklype ir užima 3 arus, teisės aktų nustatyta tvarka laikytina keliu ir gali būti žemės paėmimo visuomenės poreikiams objektu Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių (2011 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 235 redakcija) (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės) 1 punkte numatyta, kad prašymai paimti žemę visuomenės poreikiams teikiami ir visi veiksmai, susiję su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS). Elektrėnų savivaldybės administracija per ŽPDRIS 2020 m. vasario 17 d. pateikė prašymą „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams“, be kitų dokumentų kartu pateikė ir Schemą, kuri yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas – savivaldybės lygmens žemėtvarkos schema. Schemos pagrindiniame brėžinyje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, esanti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, pažymėta kaip esami vietinės reikšmės keliai, esantys privačiose valdose, įteisinami žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ar sandoriu. Remiantis Schema (duomenys neskelbtini) gatvė priskiriama I kategorijos vietinės reikšmės keliui. Atsižvelgiant į tai, kad yra galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis, t. y. vietinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini) gatvėje, priimant Įsakymą Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, o pareiškėjos argumentai, kad nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame atsispindėtų konkretus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, yra nepagrįsti.
2.4. (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų savivaldybėje, kurios dalis patenka į pareiškėjos Žemės sklypą, yra įrengta 1998 m. Vadovaujantis Sąrašu ir Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. TS-45 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo pakeitimo“ (duomenys neskelbtini) gatvei suteiktas kelio Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija yra įregistruota VĮ Registrų centre. Žemės sklypo plane M1:2000 (sklypo plotas 4,2875 ha), kurį 2016 m. rugsėjo 22 d. suderino pareiškėja, yra kartografuota, kad Žemės sklype yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios plotas yra 298 kv. m. Taigi pareiškėjai jau 2016 m. buvo žinoma, kad jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra įrengta gatvė, kuriai suteiktas pavadinimas ir kurį yra registruota VĮ Registrų centre. Tai, kad minėta gatvė nebuvo suprojektuota teritorijų planavimo dokumente, niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad minėta gatvė faktiškai egzistuoja. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-358-451/2019 taip pat konstatavo, kad: „įrengimo dokumentai bei Elektrėnų savivaldybės priimti teisės aktai dėl gatvės įteisinimo liudija, kad toks objektas buvo pastatytas ir naudojamas susisiekimo tikslais, o teisinis statusas galėtų būti atkurtas tik teisėtais būdais keičiant žemės sklypo nuosavybės santykius arba žemę, kuri užimta kelio, paimant visuomenės poreikiams, arba nustatant servitutą“.
2.5. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) dalies) sąnaudų ir naudos analizėje, išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo projekto dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjos Žemės sklypo dalis, kurioje yra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, yra tinkama projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimta visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Priešingai, nei teigia pareiškėja, analizė patvirtina Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę, taip pat proporcingumą, racionalumą bei efektyvumą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė su žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra susijusias aplinkybes. Pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus Įsakymo, kuriuo pradėta pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas pažymėjo, kad yra nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog nagrinėjamu atveju nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame atsispindėtų konkretaus z?eme?s sklypo pae?mimo visuomene?s poreikiams bu?tinumo pagrindimas. Elektrėnų savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-518/d1-490 patvirtintų Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių 13 ir 52 punktų, atsižvelgdama į NŽT 2019 m. liepos 18 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPA-147-(8.30) išvadą, nusprendė patvirtinti Schemą. Teismas pripažino, kad Schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas – savivaldybės lygmens žemėtvarkos schema. Kaip matyti iš Schemos aiškinamojo rašto turinio, teritorijų planavimo dokumentas – Schema – yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuris parengtas pagal teisės aktų nuostatas. Schemos pagrindiniame brėžinyje (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, esanti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, pažymėta kaip esami vietinės reikšmės keliai, esantys privačiose valdose, įteisinami žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ar sandoriu. Remiantis Schema, (duomenys neskelbtini) gatvė priskiriama I kategorijos vietinės reikšmės keliui.
8. Teismas pabrėžė, kad UAB „Kelprojektas“, 2017 m. vasario mėn. atlikęs žemės paėmimo visuomenės poreikiams analizę, nurodė, jog esama (duomenys neskelbtini) gatvė yra žvyro dangos; gatvės šiaurinėje dalyje yra 6 sodybos – mažaaukštės statybos gyvenamieji namai; patogiai privažiuoti prie šių sodybų galima tik (duomenys neskelbtini) gatve; eismo intensyvumas šioje gatvės dalyje siekia 12 automobilių per parą, visi automobiliai lengvieji; gatvės būklė gera, ji tinkama važiuoti visais metų laikais; tačiau rengiant pradinį žemėtvarkos projektą, buvo padaryta pirminė klaida – nepažymėtas iš sklypo išskaičiuotas (išimamas) kelias, todėl šis kelias atsidūrė privačiame sklype; projekto tikslas – užtikrinti gyventojų galimybę naudotis (duomenys neskelbtini) gatve; pagal siūlomą sprendinį reikia paimti visuomenės poreikiams 0,03 ha žemės iš Žemės sklypo
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, Elektrėnų savivaldybėje, kurios dalis patenka į pareiškėjos Žemės sklypą, yra įrengta 1998 m. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2155-331/2017 nustatė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios dalis patenka į pareiškėjai priklausantį Žemės sklypą, įrengimui 1996–1997 m. buvo skirtos lėšos iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kaimo rėmimo fondo lėšų. 2012 m. gegužės 30 d. gatvei suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Remiantis Sąrašu ir Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. TS-45 „Dėl Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo pakeitimo“ (duomenys neskelbtini) gatvei suteiktas kelio Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės ašinė linija yra įregistruota VĮ Registrų centre. Žemės sklypo plane M1:2000 (sklypo plotas 4,2875 ha), kurį 2016 m. rugsėjo 22 d. suderino pareiškėja, yra kartografuota, kad žemės sklype yra (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios plotas 298 kv. m. Taigi pareiškėjai jau 2016 m. buvo žinoma, kad jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra įrengta gatvė, kuriai suteiktas pavadinimas ir kurį yra registruota VĮ Registrų centre. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-358-451/2019 (kuriuo tikrintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2155-331/2017 teisėtumas ir pagrįstumas) taip pat konstatavo, kad: „įrengimo dokumentai bei Elektrėnų savivaldybės priimti teisės aktai dėl gatvės įteisinimo liudija, kad toks objektas buvo pastatytas ir naudojamas susisiekimo tikslais, o teisinis statusas galėtų būti atkurtas tik teisėtais būdais keičiant žemės sklypo nuosavybės santykius arba žemę, kuri užimta kelio, paimant visuomenės poreikiams, arba nustatant servitutą“. Taigi pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra įrengta, naudojama, įregistruota (duomenys neskelbtini) gatvė, todėl Schemoje pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjami tik esami pavirtintuose sąrašuose nurodyti vietinės reikšmės keliai, o skundo argumentai, kad pareiškėjos Žemės sklype esanti (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa yra naujas kelias, o Schemoje naujų kelių tiesimas nenumatytas, yra nepagrįsti.
10. Teismas nurodė, kad, remiantis Sąnaudų ir naudos analizės metodinėmis gairėmis, kurios skelbiamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, sąnaudų ir naudos analizė – analizės metodas, kurį taikant nustatomos ir kiekybiškai įvertinamos projekto įgyvendinimo tiesioginės ir netiesioginės ekonominės sąnaudos ir nauda. Nauda suprantama kaip valstybės, savivaldybės, visuomenės ar tam tikros asmenų grupės gerovės padidėjimas dėl konkretaus sprendimo įgyvendinimo. Skaičiuojant sąnaudas įvertinami projektui įgyvendinti numatomi būtini ištekliai – investicijų išlaidos (kapitalo išlaidos) ir veiklos išlaidos (išskyrus nusidėvėjimą ar kapitalo išlaidas). Sąnaudų ir naudos analizės metodo tikslas – įvertinti (apskaičiuoti) ir palyginti skirtingų projekto alternatyvų sąnaudas ir naudą ir suteikti informacijos, kuri iš projekto alternatyvų yra optimali.
11. Teismas pabrėžė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) dalies) sąnaudų ir naudos analizėje, išnagrinėjus galimas alternatyvas konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti, nurodžius konkrečiam visuomenės poreikiui tenkinti reikalingo projekto dalyvius, jų naudas bei nuostolius, apskaičiavus identifikuotų alternatyvų sąnaudas bei naudą, pagrįstai prieita prie išvados, kad pareiškėjos Žemės sklypo dalis, kurioje yra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvė, yra tinkama projektui įgyvendinti, todėl turi būti paimta visuomenės poreikiams tenkinti, o kitos alternatyvos negalimos. Priešingai, nei teigia pareiškėja, analizė patvirtina Žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams būtinybę (privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje dalyje esančių sodybų galima tik šia gatve, pagal siūlomą sprendinį susisiekimo sąlygos ir mobilumas būtų geresni su alternatyviu sprendiniu visais aspektais pagal viešųjų paslaugų pasiekiamumą, kultūros įstaigų ir lankomų objektų pasiekiamumą), taip pat proporcingumą, racionalumą bei efektyvumą, (paimama 0,03 ha Žemės sklypo dalis, kurioje jau yra įrengta gatvė, todėl jos įrenginėti nereikės, reikės tik prižiūrėti, o alternatyvios gatvės įrengimas savivaldybei kainuos 70 000 Eur, visuomenė patirs socialinę-ekonominę naudą), todėl laikytina tinkamu Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje bei Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 2 ir 3 punktuose įtvirtintų sąlygų įgyvendinimu.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju yra galiojantis specialusis teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis, t. y. vietinės reikšmės kelias (duomenys neskelbtini) gatvėje, konstatavo, jog priimant Įsakymą Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo teiginio, jog Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 03.2-07-888 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo suprojektuota, nebuvo rengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas, iš dalies vertino kaip pagrįstą atsakovo argumentą, jog minėtas Elektrėnų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 13 d. raštas buvo svarbus sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo, t. y. ar reikėtų formuoti du atskirus sklypus ir (duomenys neskelbtini) gatvės užimtą plotą išimti iš bendro Žemės sklypo ploto, ir tai nėra susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams. Tai nurodė ir pati pareiškėja savo skunde, teigdama, jog aptariamas raštas buvo parengtas nagrinėjant ginčą dėl žemės sklypo, priklausančio pareiškėjai, kadastrinių matavimų.
14. Teismas pripažino, kad NŽT tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Nėra pagrindų, dėl kurių ginčijamas Įsakymas turėtų būti naikintinas.
III.
15. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir NŽT direktoriaus Įsakymą panaikinti. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
15.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja pagrindai nurodyti Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose. Teismo motyvai neatitinka išimtinių atvejų, kada privati nuosavybė gali būti priverstinai paimta iš savininko. Teismas nesigilino ir nenurodė, pagal kuriuos Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktus žemės sklypo dalis yra paima visuomenės poreikiams. Taip pat NŽT atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, pagal kuriuos Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktus žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams.
15.2. UAB „Kelprojektas“ 2017 m. vasario mėn. atliko žemės paėmimo visuomenės poreikiams analizę, kurioje, be kita ko, nurodė, kad neva nėra kito suprojektuoto kelio patekti prie 6 sodybų, tačiau tai neatitinka tikrovės. Taip pat analizėje nurodytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas ir tikslas yra visiškai neteisėti ir nepagrįsti, nes kaip tikslas nurodoma, kad privatiems asmenims būtų patogiau privažiuoti prie esamų sodybų. Patekimui į esamas 6 sodybas yra suprojektuotas kelias pagal (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą Nr. 2, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 164-79. UAB „Kelprojektas“, atlikdamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams analizę, įvardijo šį kelią kaip alternatyvų 0,75 m. ilgio kelią, kurį reikia įrengti, bet šis kelias yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ir skirtas būtent pateikimui į 6 sodybas. Šios aplinkybės buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-2155-331/2017). Būtent NŽT šioje byloje pateikė duomenis ir nurodė, kad kelias pateikimui prie 6 sodybų yra suprojektuotas ir pažymėtas minėtame projekte ir pareiškėjas gali patekti į savo sodybą suprojektuotu ir įrengtu keliu. Taigi minėtoje byloje NŽT pozicija buvo visiškai priešinga nei nagrinėjamu atveju.
15.3. NŽT kreipėsi 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SD-(10.2.)-1335 „Dėl informacijos pateikimo“ į Elektrėnų savivaldybės administraciją ir prašė NŽT pateikti teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė, kopiją bei informaciją, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra įrengta (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa. Elektrėnų savivaldybės administracija 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 03.2-07-888 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nebuvo projektuota, nebuvo rengtas nei teritorijų planavimo dokumentas, nei techninis projektas. Taigi kelias pareiškėjos Žemės sklype buvo įrengtas neteisėtai, savavališkai, nesant nei teritorijų planavimo dokumentų, nei buvo rengiamas techninis projektas, nei buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas, o tai reiškia inžinerinio įrenginio savavališką statybą. Teismo išvada, kad minėtas raštas buvo svarbus sprendžiant klausimą dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų derinimo, nepaneigia prejudicinio teismo nustatyto fakto, kad kelias yra įrengtas neteisėtai. Elektrėnų savivaldybės administracija, kuri dalyvauja šioje byloje, nepaneigė pareiškėjos skunde šios nurodyto aplinkybės dėl neteisėto kelio įrengimo. Elektrėnų savivaldybės administracija į bylą nepateikė įrodymų, kad kelias yra įrengtas teisėtai.
15.4. Nors Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2155-331/2017 nustatė, kad pareiškėjo V. V. pateikti įrodymai (Kaimo rėmimo fondo lėšų panaudojimo dokumentas, PVM sąskaitos faktūros GAB Nr. 6146732, GAB Nr. 6459668, TAA Nr. 762735, GAA Nr. 1658980, LAA Nr. 6656343, atliktų darbų aktai 1998 m. kovo 31 d., 1998 m. birželio 10 d., 1998 m. lapkričio 2 d., 1998 m. lapkričio mėn., 1998 spalio mėn. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę) patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kurios dalis patenka į pareiškėjai priklausantį Žemės sklypą, įrengimui 1996–1997 m. buvo skirtos lėšos, tačiau nurodyti dokumentai yra buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys pinigų išlaidas, bet nėra dokumentai, patvirtinantys kelio įrengimo teisėtumą.
15.5. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2155-331/2017 pareiškėja paaiškino aplinkybes dėl kelio įrengimo, t. y., kad V. V., būdamas NŽT Elektrėnų skyriaus vadovu, pasinaudojant Kaimo rėmimo fondo lėšomis nutiesė į savo sodybą kelią, kad jam būtų patogiau privažiuoti prie jam priklausančios nuosavybės teise sodybos (žemės paėmimo visuomenės poreikiams ataskaitoje taip pat yra nurodoma, kad kelias paimamas visuomenės poreikiams, jog privatiems asmenims būtų patogiau privažiuoti prie esamų sodybų). Darbai buvo atlikti be žemės sklypo savininko sutikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-358-451/2019 nurodė tris teisėtus būdus, kaip gali būti įteisintas savavališkai pastatytas inžinerinis statinys – kelias. Buvo galima įteisinti savavališkai pastatytą kelią ir tik po to spręsti dėl žemės sklypo visuomenės poreikiams paėmimo arba nustatyti servitutą. Elektrėnų savivaldybės administracija pasirinko lengvesnį būdą, kaip įteisinti savavališkai pastatytą kelią.
15.6. Schemoje, kuria grindžiamas pagrindas paimti dalį pareiškėjos Žemės sklypo visuomenės poreikiams, apskritai nėra nurodytas Žemės sklypas, kuris priklauso pareiškėjai ir kad jis bus paimtas visuomenės poreikiams. Paprastai planavimo tikslai nurodomi teritorijų planavimo dokumento rengimo reikalavimuose. NŽT vadovas priimdamas ginčijamą Įsakymą tinkami nevertinio pateiktų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo. Teritorijų planavimo dokumento rengėjui buvo pateikti tik du dokumentai, remiantis kuriais buvo parengta schema, t. y. Sąrašas ir kelių schema. Plano rengėjas šiuo atveju netikrino pateiktų dokumentų teisėtumo, t. y ar teistai yra įtraukta į Sąrašą tam tikra gatvė ar gatvės atkarpa, ar pateiktoje kelių schemoje kelio atkarpa nubraižyta teisėtai (netikrinta, ar ši gatvė registruota kadastre, ar yra parengtas ir patvirtintas kelio projektas ir t. t.). Tokiu būdu yra įteisinami neteisėtai pastatyti inžineriniai statiniai – keliai, – nes pakanka kelio atkarpą įtraukti į savivaldybės kelių sąrašą, suteikti gatvei pavadinimą, pažymėti savivaldybės schemoje kelio atkarpą ir remiantis šiais dokumentais parengti teritorijų planavimo dokumentą – Schemą. Atlikus šiuos veiksmus, savivaldybė gali gintis neva savavališkai pastatytas kelias yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visuomenės poreikiams paimti žemės sklypą galima tik išimtinais atvejais, nepažeidžiant žemės sklypo savininko teisių.
Atsiliepimas
16. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
17. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo iš esmės tuos pačius argumentus (aplinkybes) kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Pažymi, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad NŽT tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionaline?s žeme?s tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. 1P-78-(1.17 E) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) dalies, esančios (duomenys neskelbtini) procedūros pradžios“ teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Ginčijamu Įsakymu buvo pradėta pareiškėjai priklausančios žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami, tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
24. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
25. Kaip matyti iš skundžiamo Įsakymo turinio, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra grindžiamas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
26. Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams.
27. Žemės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.
28. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje apeliacine tvarka išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A-358-415/2019 pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Elektrėnų savivaldybės administracijai ir R. K., nurodyta, kad Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 79-1895 M. K. atkurta nuosavybės teisė į 13,62 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 8,15 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). M. K. nuosavybės teisių atkūrimo byloje duomenų apie preliminariame projekto plane bei 1999 m. parengtame žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtą kelią šio sklypo vakarinėje dalyje nėra, todėl bendro naudojimo kelio, kurio įrengimo dokumentai bei Elektrėnų rajono savivaldybės priimti teisės aktai dėl gatvės įteisinimo liudija, kad toks objektas buvo pastatytas ir naudojamas susisiekimo tikslais, teisinis statusas galėtų būti atkurtas tik teisėtais būdais keičiant žemės sklypo nuosavybės santykius arba žemę, kuri užimta kelio, paimant visuomenės poreikiams, arba nustatant servitutą.
30. Taigi šia įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi yra nustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios faktinį pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams pagrindą, iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėjamos.
31. Be to, žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams būtinumui pagrįsti yra pateikta ir Elektrėnų savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Kelprojektas“ atlikta žemės paėmimo visuomenės poreikiams (duomenys neskelbtini) dalies (duomenys neskelbtini) sąnaudų ir naudos analizė, kurioje nurodyta išvada, kad egzistuoja visuomenės poreikis paimti žemės sklypo dalį, priklausančią privačiam asmeniui, ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimta konkretaus žemės sklypo dalis. Pareiškėja nepateikė faktinių duomenų, kurie paneigtų minėtoje analizėje padarytos išvados pagrįstumą.
32. Vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 2 punktu, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija, siekdama pagrįsti tiek konkretaus visuomenės poreikio objektyvų egzistavimą, tiek tam poreikiui tenkinti reikalingo konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumą, Taisyklių 3 punkte nustatyta tvarka atlieka sąnaudų ir naudos analizę. Pateikta analizė parengta laikantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 3 punkto reikalavimų.
33. Dėl Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad galiotų specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pagrįstai pradėta Elektrėnų savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. VI.TS-109 patvirtintos Elektrėnų savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklo schemos pagrindu, ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl šio teritorijų planavimo dokumento, esančio pagrindu žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai pradėti, atitikties Žemės įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimams.
34. Pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl kelio įrengimo teisėtumo nėra reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.